Kada meilė virsta tragedija? (samprotavimas)

Meilė, kurioje dvasiniai malonumai yra aukščiau kūniškų malonumų, yra vienas iš įsimintiniausių ir žmogaus gyvenimą keičiančių dalykų: ji moko pažinti kito vidų, apčiuopti slapčiausias sielos vietas bei netobulumus ir juos pamilti, todėl viso šito netekus, individas pamažu pradeda nykti kaip asmuo, kaip dalis gamtos. Kartais šis pojūtis būna toks stiprus, kad žmogus nebepamilsta antrą kartą, arba priešingai, ieško praeities atspindžio naujame žmoguje. Būtent tokį jaunos ir naivios bei vidinį „aš“ pakeitusios meilės vaizdinį piešia „Dėdės ir dėdienės“ – XIX a. pabaigos – XX a. pradžios rašytojo neoromantiko, gvildenusio besąlygiškos meilės idėją, Juozo Tumo-Vaižganto apysaka. Jos pagrindinis veikėjas Mykoliukas – būsimas „dėdė“, jaunystės dienose gavęs patirti, nors ir trumpai, dvasiškais malonumais pripildytą meilę. Protagonistas, net ir daugelį metų dirbantis baudžiavoje, yra švelnus, nepraradęs rūpestingumo jausmo: „Vaikelį ėmė minkštai, moteriškai, prabildamas gražius malonius žodžius, glaudė į save...“, ir nors jam už visą tai nei karto nebuvo atsidėkota, jis prisitaikė prie aplinkinių ir išliko kantrus. Tad „dėdė“, kuris jaunystės dienose nebuvo mylimas artimųjų, itin vertino ir puoselėjo naujai įsivyravusius, dar abiem mažai atpažįstamus, jausmus tarp jo ir jaunos gražuolės Severjos: „Mykoliukas nenusimanė Severjai griežiąs; Severja nenusimanė tai jaučianti ir atsiliepianti. Jis ir ji buvo tik gamtos akordas...“...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!