Ką žmogus praranda naikindamas gamtą? kalba ir planas

I. Nuo senų senovės žmogaus santyikis su gamta buvo laibai glaudus.
II. Žmogus naikindamas gamtą, praranda be galo daug.
1. Šiandieninis žmogus negerbia gamtos, o juk neseniai buvo jos neatsiejama dalis, nuo jos visiškai priklausė, joje gyveno.
• Vinco Krėvės apsakymo „Skerdžius“ pagrindinis herojus yra originalus pavyzdys, kaip žmogus buvo dvasia suaugęs su gamtos pasauliu.
• Iš to matome, kad darnumas su gamta suteikia jo gyvenimui harmonijosir ramybės, kurios taip trūksta kitiems kaimiečiams.
• Šio kūrinio pagalba iš pasakotojo pamąstymų suvokiame, jog naikindamas gamtą žmogus – tarsi praranda dalį savęs.
2. Galiausiai, be gamtos varganas, net neįsivaizduojamas būtų mūsų gyvenimas.
• Harmoningas gamtos grožis ir jos stiprybė padėdavo žmogui atrasti gyvenimo prasmę.
• Turbūt ryškiausiai ir giliausiai pasimokyti ko žmogus netenka naikindamas gamtą galime iš Maironio eilėrasčio.
• Remiantis šio poeto gamtos vaizdais matome, kad žmogui naikinančiam gamtą nepavyks pasiekti laimės ir pilnatvės.
III. Žmogus naikindamas gamtą prapranda kūrybiškumą, įkvėpima, vaizduotę, nes tik gamtoje žmogus atranda save bei suvokia gyvenimo prasmę.
Ką žmogus praranda naikindamas gamtą?
Gamta visais laikais buvo svarbi žmogui.Ji buvo ne tik maitintoja, bet ir ramybės šaltinis, tikrosios harmonijos pavyzdys. Tačiau mokslo vystymasis ir vis galingesnių ir sudėtingesnių technologijų paplitimas šiame modernėjančiame pasaulyje neretai gamtą nustumia į tolimiausias kerteles. Prie to prisidėjo ir urbanizacijos reiškinys: milijonai vyrų ir moterų visuose kraštuose paliko kaimą, kad gyventų miestuose ir praleidžia savo gyvenimą aplinkoje, kuri vis labiau tampa dirbtine. Tad su kiekviena nueinančia karta mes vis labiau tolstame nuo gamots. Todėl šiandien savo kalboje, remdamasi konkrečiais literatūriniais pavyzdžiais, apotarsiu ką žmogus praranda naikindamas gamtą.
Jau senovėje dydysis Ciceronas suprato vieną paprastą tiesą: „Didžiausias gėris yra sutikti su gamta ir darniai su ja gyventi“. Tačiau šiandieninis žmogus to nesupranta. Jis negerbia gamtos, o juk neseniai buvo jos neatsiejama dalis, nuo jos visiškai priklausė, joje gyveno, mylėjo, verkė, džiaugėsi, kentėjo. Ji buvo naudinga tiek materialine tiek, tiek dvasine prasme. Čia žmogus uogaudavo, grybaudavo, tinkdavo įvairiausias...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!