Ką reiškia gyventi? (Mykolaitis-Putinas, Krivickas)

Žmogaus būties klausimai keliami ne tik egzistencialistų, teigiančių, kad tikrąją egzistenciją atskleisti gali tik pats žmogus, ar fatalistų, tikinčių nepakeičiama lemtimi, - tai kiekvieno individo rūpestis. Žmogus priverstas išspręsti dilemą, savotišką Gordijaus mazgą, - egzistuoti ar gyventi? Įprasta sakyti, jog egzistuojantis žmogus nepatiria džiugių akimirkų, neturi svajonių, gyvenimo tikslų, jo būtis - sekinanti, beprasmė. O gyvenantis žmogus, atvirkščiai, puoselėja turtingą dvasinį pasaulį, yra veiklus absurdo akivaizdoje, ieško naujų patyrimų, trokšta pažinti, augti ir tobulėti. Tokiam žmogui itin svarbūs įsitikinimai, kūrybinė veikla - tai suteikia galimybę individui atsiskleisti, išreikšti savo poziciją bei gyventi prasmingą, pilnavertį gyvenimą.
Visų pirma, gyventi reiškia galėti laisvai kurti. Žymus amerikiečių psichologas Abrahamas Maslou XX amžiuje pasauliui pristatė žmogaus poreikių hierarchijos teoriją. Ši teorija teigė, jog žmogaus poreikiai pagal svarbą gali būti sugrupuoti į penkias kategorijas. Piramidės viršūnėje - savirealizacijos poreikiaI. A. Maslou tikėjo, kad tik realizuodamas savo galimybes ir potencialą, žmogus gali gyventi laimingą gyvenimą. Vienas iš būdų save realizuoti - kurti. Meno rūšių pasaulyje apstu. Meno dėka kuriama pasaulio kultūra, tenkinami visuomenės laisvalaikio poreikiai. Meniškos sielos žmogui kurti yra būtina, tokiu būdu jis gali išreikšti save, ieškoti savo būties prasmės. Lietuvių poetas, prozininkas, eruditas Vincas Mykolaitis - Putinas autobiografiškame romane iškelia kūrybinės laisvės svarbą žmogaus gyvenime. Šio rašytojo romanas “Altorių šešėly” - pirmasis psichologinis intelektualinis romanas lietuvių literatūroje. Romane vaizduojamas žmogaus, kenčiančio kūrybos suvaržymus, paveikslas. Knygos protagonistas - septyniolikmetis Liudas Vasaris - įstoja į kunigų seminariją skatinamas mylimų tėvų, sekdamas tautos dainiaus Maironio autoritetu, vildamasis sustiprinti tikėjimą, dvasinį pasaulį, saugodamasis išorinių blogybių ir pagundų. Kurį laiką poetas save apgaudinėja, viliasi suderinsiąs kunigystę su poezija: "Kaip kunigas, aš ne poetas, o kaip poetas, aš ne kunigas." Deja, besimokant, o paskui ir pradėjus dirbti Kalnynų parapijoje jaunas vyras supranta, kad kunigo profesija nesuderinama su jo poetine veikla. Liudui sunku realizuoti save kaip poetą, nes jį, kunigą, varžo priklausymas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!