Ką mums reiškia istorija? (Remarkas, Nėris)

Žodis “istorija” “Dabartinės lietuvių kalbos žodyne” apibūdinamas kaip “mokslas, tiriantis žmonijos, tautų, valstybių praeitį” arba tiesiog kaip “įvykis, atsitikimas, praeitis”. Tad reikėtų pasvarstyti, ką ji iš tiesų reiškia žmogui, kaip ji gali paveikti mūsų gyvenimą. Kaip žinome, istorijos mokoma mokyklose, universitetuose, apie praeitį galima sužinoti iš vyresnių žmonių. Vis dėlto manau, kad itin reikšminga ji tampa tam, kuris domisi savo arba kitų tautų šaknimis ar buvo tiesiogiai paliestas svarbių istorinių įvykių. Istorijos vingiai itin reikšmingi žmogui: ji gali mus sumenkinti, atimti apsisprendimo laisvę, bet gali ir paskatinti elgtis kilniai.
Tam tikri istoriniai įvykiai gali žmogų gerokai aplamdyti ir trukdyti jam save realizuoti. Ypač dažnai taip nutinka vykstant karams, sukilimams ar panašiems įvykiams. Žmogus gali turėti siekių, svajonių kurti ramų gyvenimą, bet savo noru ar priverstinai įtrauktas į neramumus, jis pasmerkiamas savo norus užmiršti. Deja, istorijos verpetai dažnai negaislestingi, todėl asmuo paverčiamas bejėge būtybe, nes nuo jo beveik niekas nepriklauso. Šią problemą man padėjo suprasti prarastosios kartos rašytojo Ericho Remarko knyga “Vakarų fronte nieko naujo”. Jame pasakotojas, dar visiškai žalias jaunuolis, ir keli jo draugai net nebaigę mokyklos buvo priversti palikti namus ir po trumpų apmokymų kautis Pirmojo pasaulinio karo fronte. Ten pasakotojas, tiesiogiai susidurdamas su žiauriais karo įvykiais, vieną po kito prarasdamas draugus, suvokia, kaip viskas yra beprasmiška ir apgailėtina, koks jis menkas žmogus, neturintis jokios įtakos istorijos įvykiams, bet priverstas juose dalyvauti. Pagrindinis veikėjas ima piktintis karu, pražudžiusius ir draugus, ir jo paties svajones. Manau, dauguma žmonių, kuriuos likimas privertė išgyvebti panašius įvykius, vaikinui pritartų. Todėl drįstu teigti, kad istorija neretai gali reikšti žmogaus pažeminimą, jo, kaip savarankiškos asmenybės, sumenkinimą.
Nepalankiai susiklosčiusios istorinės aplinkybės gali iš žmogaus atimti apsisprendimo laisvę. Iš istorinių šaltinių žinome nemažai atvejų, kai iškilę pavojai, pilietinės suirutės ir panašūs įvykiai žmones priverčia trauktis svetur. Tokiais atvejais niekas nesiteiraudavo apie jų norus, tiesiog toks jau būdavo likimas. Deja,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!