K. Donelaitis „Metai“: Selmas

K. Donelaitis savo nenumaldomą rūpestį ir skausmingą nerimą dėl visai lietuvininkų kaimo bendruomenei, pačiai jos egzistencijai iškilusios grėsmės, perkėlė į didžiausio dvasinio jos autoriteto Selmo, pagal savo polinkius ir gebėjimus gal net galimo surinkimininkų sakytojo (nors poemoje apie tai nekalbama), interesų ratą, pavertė gausių ir plačių jo kalbų vienijančia ašimi. Šis senas būras, ištikimiausias lietuvininkų bendruomenės papročių ir įpročių, jos agrarinės kultūros tradicijų saugotojas ir atkakliausias gynėjas, apie grėsmę, iškilusią ne tik darniai ir nuosaikiai kaimo gyvensenai, bet ir pačiai lietuvininko būro sielai, ypač jo dorovingumui, visur ir visada byloja su didžiausia širdgėla, kai kada ir su neviltim, bet dar nepraradęs vilties ir tikėjimo dvasine savo gentainių sveikata, jų atsparumui blogiui, kurį jis paprastai nusako šėtono ir pragaro įvaizdžiais. Katalikškos pakraipos išeivijos literatūros istoriko Jono Griniaus (1902-1980) manymu, K. Donelaičiui Selmas yra pagirtinas „gaspadorius“, nes kaip dera doriems krikščionims vykdo Dievo valią. Nors poetas to tiesiai nepasako, bet Selmas yra kaip tikras pietistas, lietuvininkas surinkimininkas, krikščioniškos lietuviškos kaimo išminties Saliamonas. Todėl niekas labiau nesupranta rankų darbo vertės kaip Selmas, nes darbas yra Adomo palikimas bei Dievo valios vykdymas.
   Selmas karštai smerkia Bažnyčios bei mokyklos šmeižėjus, kurie esą slegiami mokesčių, ir godžius svetimų įpročių pamėgdžiotojus malonumams. Jis puikiai auklėja savo vaikus, pamokslauja prieš keiksmus ir apgaules, liūdi, kaip viskas prie senojo „amtmano“ buvę gera ir gražu. Selmas prabyla didinga malda, rodančia K. Donelaitį esant tikrą poetą. Jis providentiškai teigia, kad Dievas taip norėjęs ir patvarkęs; ponai turi viešpatauti, kaip nori Dievas, o būrai būti neturtingi ir prislėgti. Išimtinė kilmingųjų padėtis nėra joks nuopelnas, ir smerktina, kai dėl to didžiuojamasi. Pamaldusis Selmas ne ponas, o būras. Jo namai prasti, valgis paprastas, jis geria vandenį ir „puspyvę“, vilki naminiais „trinyčiais“, žiemą skranda. Bet, nepaisant sunkių laikų, kai tenka valgyti barščius ir plutas, „jis tvarkingai moka mokesčius vyresnybei, bažnyčiai ir mokyklai. [Jo namas – aut....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!