Visoje Justino Marcinkevičiaus kūryboje, taip pat ir poetinėje giesmėje „Mažvydas“, kurią jis parašė 1975 metais, vyrauja ne tik patriotinė tematika, bet ir filosofiniai svarstymai apie meilę, pareigą ir bendražmogiškas problemas. Tačiau giesmėje „Mažvydas“ ryškiausia ir aktualiausia yra religinė tema. Jau pavadinimas parodo, kad kūrinyje kalbama apie neeilinę asmenybę – pirmosios lietuviškos knygos, „Katekizmo“, autorių. Skaitant kūrinį išryškėja ir pagrindinio veikėjo Mažvydo vertybės, požiūris į Dievą ir žmogų.
Nagrinėjamos ištraukos centre – dialogas tarp Mažvydo ir jo žmonos jauniausiojo brolio Kristupo. Tai dvi skirtingų pažiūrių ir skirtingos gyvenimo patirties asmenybės, todėl dialogo metu ima ryškėti priešprieša tarp Dievo ir žmogaus bei Mažvydo ir Kristupo požiūrių į juos. Kasdienio, buitinio pokalbio metu Mažvydas netikėtai paklausia Kristupo, ką šis žinąs apie Dievą. Kristupas sutrinka, jis beria pavienius žodžius, išmoktus iš „Katekizmo“, ir vargiai surezga sakinį: „Žinau, kad jis yra... / Kad jis yra pradžia ir pabaiga... / Kad viską regi... kad yra teisingas...“ Mažvydas meiliai į jį kreipiasi „sūnau“ ir klausia, ką jis žinąs apie žmogų. Čia išryškėja priešprieša tarp Dievo ir žmogaus. Pastarajį Kristupas apibūdina kaip silpną ir nuodėmingą būtybę. Tuo tarpu Dievas yra jo atrama. Sunkiais gyvenimo tarpsniais vaikinas neturėjo į ką kreiptis, todėl atsivertė į Dievą ir dabar jį aukština, o žmogų – menkina: „Kad silpnas, nuodėmingas... kad mirtingas...“ Kristupas su tikru krikščionišku užsidegimu ima...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!