Justino Marcinkevičiaus „Mindaugas“ veikėjų paveikslai

JUSTINO MARCINKEVIČIAUS „MINDAUGAS“ VEIKĖJŲ PAVEIKSLAI

REFERATAS

Dramos kūrinio „Mindaugas“ autorius, Justinas Marcinkevičius, buvo sovietų laikų lietuvių rašytojas, vertėjas. Justino Marcinkevičius rašė poemas, eilėraščius, dramas, vertė knygas. Justino Marcinkevičiaus dramose Heroica, arba Prometėjo pasmerkimas ir Ikaras nagrinėjamos asmenybės, heroizmo ir tragizmo problemos. „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“ siužetai turi istorinį pagrindą, joje gana retoriškai, iškilmingai kalbama apie autoriaus gyvenamojo laikotarpio problemas: kilnaus tikslo ir jo siekimo priemones, pareigos ir asmenybės laisvės santykį, idealus, kuriais turi ar gali remtis žmogus. Tai kokie buvo veikėjai dramos kūrinyje „Mindaugas“?

Dramoje „Mindaugas“ atskleidžiama žmogaus-valdovo tragizmą. Kūrinio pavadinimas tai nuoroda į pagrindinį veikėją – Lietuvos karalių Mindaugą. Drama nukelia mus į Lietuvos valstybės kūrimo pradžią, iškelia daugybę problemų, akcentuoja to laikotarpio prieštaringumą. Mindaugas – išdidus, atsargingas ir nepasitikintis kitais asmenybė. Šios savybės buvo labai svarbios to meto valdovams, kadangi tikimybė, jog kažkas išduos arba staiga užpuls buvo labai didelė, todėl jis turėjo labai saugotis. Mindaugas tapo valdovu, norėdamas išgarsinti Lietuvą, ją sustiprinti. Jis buvo nuoširdus, doras ir švelnus žmogus, tačiau pradėjęs vadovauti, Mindaugas pasikeitė: jis tapo negailestingas, rūstus, niekuo nebepasitikėjo, net ir artimais giminaičiais. Jis buvo labai išdidus ir atkaklus – turėjo tikslą sukurti didžią valstybę, apie kurios galybę būtų girdėjęs kiekvienas. Mindaugas tapo panašus į šių dienų diktatorių. Jo režimo metodai taip pat yra pernelyg modernūs. Vienas tokių metodų — politinių priešų likvidavimas mūsų laikams būdingomis priemonėmis, kurias jo brolis Dausprungas susumuoja trimis žodžiais: Pakorė, nugalabijo, išvijo. Nepripažįsta nei žodžio, nei minties laisvės: Baltą metraštininką pasodina ant duonos ir vandens už tai, kad šis bando rašyti tiesą. Jeigu ko nors prašo, tai tik jau pasiėmęs. Jo nuomone, valdžia ne meile laikosi, o baime. Terorą jis pateisina įsitikinimu, kad ką jau sulipdo kraujas, to nei ugnis neperskirs, nei vanduo.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!