Justinas Marcinkevičius dviejų dalių dramą-poemą ,,Mindaugas“ parašė 1968 metais. Kūrinys pasirodė sovietinės okupacijos sąlygomis. Valdžia nedraudė gilintis į Lietuvos praeitį, bet ją vertinti autoriai turėjo kritiškai.
Justino Marcinkevičiaus pasirinkta Mindaugo asmenybė iš dalies atitiko šį reikalavimą. Mindaugas sujungė lietuvių žemes į valstybę, krikštijosi ir užsitikrino visokeriopą Vokiečių ordino Livonijos šakos palaikymą, buvo vainikuotas karaliumi, bet po keleto metų atsimetė nuo krikščionybės. Istoriniai šaltiniai mini, kad vienydamas Lietuvą Mindaugas žudė ir trėmė tuos, kurie priešinosi vieningos valstybės idėjai, buvo negailestingas ir artimiems žmonėms, giminaičiams. Taigi Lietuvos valdovo paveikslas istoriniuose raštuose gana dviprasmiškas.
Žinios, kurios buvo perkeltos į Lietuvos metraštį ir pasiekė mus, paimtos iš priešiškų Lietuvai rusėniškų metraščių ir kryžiuočių kronikų. Pagal Lietuvos metraščio tradiciją Justinas Marcinkevičius sukūrė taip pat prieštaringą Mindaugo paveikslą, kuris leidžia suabejoti Lietuvos kūrimo idėja ir jos įgyvendinimo būdu.
Poetinės dramos ,,Mindaugas“ siužetą sudaro Lietuvos didžiojo kunigaikščio Mindaugo gyvenimo istorija: kova dėl valdžios, nelaiminga meilė, krikštas, karūnavimas ir pagaliau mirtis nuo saviškių sąmokslininkų rankos.
Dramoje svarbią vietą užima krikščionybės tema. Pagal dramos siužetą apie kalaviju nešamą krikščionybę liudija žinia apie sudegintą kunigaikščio Kintibuto pilį, kurią kunigaikščiams, viešėjusiems Vismanto pilyje po 1219 metais pasirašytos taikos sutarties su Volynės kunigaikščiais, praneša Žygūnas. ,,Ant jų apsiaustų buvo juodi kryžiai./ Kalbėjo nesuprantama kalba.“Mindaugas kalba, kad popiežius išleido bulę, kurioje paskelbė karą lietuviams ir prūsams. Mindaugas kviečia visus kunigaikščius vienytis. Išsigandę kunigaikščiai patys iškelia Mindaugą į valdovus, brolis Dausprungas kreipiasi į dievus ir jį palaimina.Taip Mindaugas tampa vyriausiu kunigaikščiu. Tam nepritaria žemaičių kunigaikščiai Vykintas, Daumantas. Kunigaikštis Vykintas pakvietė kryžiuočius eiti prieš Mindaugą ir jo krikštyti. Kryžiuočiai su Vykintu susitarė ir apsupo Mindaugą. Šis, matydamas, kad bus pralieta daug kraujo, siuntė pasiuntinius pas popiežių Inokentijų IV ir liepė jam pasakyti, kad sutinka priimti krikštą ir jų dievą garbinti....
Šį darbą sudaro 678 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!