Justinas Marcinkevičius - lietuvių poetas, prozininkas, dramaturgas, vertėjas

Justinas Marcinkevičius     Lietuvių poetas, prozininkas, dramaturgas, vertėjas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. • Lietuvių poetas, prozininkas, dramaturgas, vertėjas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Biografija • Gimė 1930 m. kovo 10 d. Važatkiemyje (Prienų raj.). •  Mokėsi Alksniakiemio pradžios mokykloje, vėliau Prienų „Žiburio“ gimnazijoje, 1954 m. Vilniaus universitete baigė lituanistikos studijas. •  Dirbo Genio ir Pergalės redakcijose, 1959–1960 m. Lietuvos rašytojų sąjungos valdyboje. • Atgimimo pradžioje buvo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys.  • Mirė 2011m. vasario 16d. Vilniuje. Eilėraščio analizė • Justino Marcinkevičiaus eilėraštis „Būti ugnimi" sudarytas iš trijų dalių: pirmojoje dalyje atsispindi tėvynės svarba žmogui, antrojoje - tėvynės ir žmogaus tarpusavio ryšys, trečiojoje dalyje žmogus yra skatinamas gyventi aktyviai dirbant tėvynės labui. "Būti ugnimi" • Pirmojoje dalyje lyrinis subjektas pasako, jog tėvynė žmogui yra vienas iš pagrindinių gyvybės šaltinių: „Kaip vandeniu ir duona/ aš gyvas tavimi.“ Eilėraščio kalbantysis tėvynę vadina motina ir ja svaiginasi, tėvynė tampa dienos, saulės - šviesos įvaizdžiu: „kaip motina vaikus/ iškėlei mus aukštai/ ir saulės artumu/ lyg vynu/ svaigini tu.“ Taigi tėvynė visais laikais žmogumi rūpinasi kaip vaiku. Kaip vandeniu ir duona aš gyvas tavimi, nuo tavo pievų rūką geriu kaip saldų pieną. Ir visa, ką tu duodi, ir visa, ką imi, tu paverti į pilną saulės Dieną. Tu ir pati dabar Diena virtai,- horizontus praplėtus, paaukštinus zenitą, kaip motina vaikus iškėlei mus aukštai ir saulės artumu lyg vynu svaigini tu. Antrojoje dalyje aptariamas glaudus žmogaus ryšys su tėvyne, žmogus negali egzistuoti be tėvynės, o tėvynė be žmogaus: „O kas gi tu esi,/ Tėvyne,/ jei ne mes/ jei ne mūsų rankos,/jei ne mūsų širdys? <...> O kas gi esam mes,/ Tėvyne,/ jei ne tu.“ Lyrinis subjektas tautą įvardija upe, „kurios kiekvienas lašas“ yra tėvynės mintys. Taigi viskas, ką sukūrė tėvynė, yra duota žmogui, kuris savo rankomis bei širdimi turi dėl to stengtis. • Antrojoje dalyje aptariamas glaudus žmogaus ryšys su tėvyne, žmogus negali egzistuoti be tėvynės, o tėvynė be žmogaus: „O kas gi tu esi,/ Tėvyne,/ jei ne mes/ jei ne mūsų rankos,/jei ne mūsų širdys?

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!