Juridinių faktų samprata

Juridinių faktų samprata Norint pradėti analizuoti juridinius faktus, pirmiausia būtina išsiaiškint jų sampratą, paskirtį bei struktūrą. Dauguma teisės teoretikų juridinius faktus apibrėžia labai panašiai. Anot A.Vaišvilos: „Teisiniai faktai- tai konkrečios gyvenimo aplinkybės, įvykiai, su kurių buvimu teisės norma sieja konkrečių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą“ [1, p. 320]. Labai panašiai ją apibrėžia ir kitas teoretikas E.Jerašiūnas: „Teisiniai (juridiniai) faktai- tam tikri konkretaus gyvenimo faktai (aplinkybės), su kurių buvimu teisės normos sieja konkrečių teisinių santykių sukūrimą, pasikeitimą ar pasibaigimą“ [3, p. 51]. Paprasčiau tariant, tai tam tikri žmonių poelgiai ar įvykiai, kuriems valstybė yra nustačiusi ypatingą statusą, t.y reguliuoja dėl jų atsirandančius padarinius. Mūsų gyvenimas yra nenutrūkstama grandinė įvairiausių faktų bei reiškinių, tačiau ne visi jie įgyja teisinę reikšmę, o tik tie, kurie kokiu nors būdu paveikia svarbiausius visuomenės ar pavienių žmonių interesus. Anot kitų //////////////// teisės tyrinėtojų, faktai gali būti akivaizdūs arba preziumuojami (spėjami): „1)Akivaizdūs yra tokie faktai, kurie yra kaip aksioma ir visais gyvenimo atvejais žmonių suvokiami vienodai“[2, p. 217]. Pavyzdžiui, žmogus negali gyventi be oro, vandens ar maisto. Daugelio akivaizdžių faktų įrodyti nebūtina, tačiau nemažai jų vis dėl to reikia įrodyti, ir šie įrodymai yra reguliuojami normomis. Šiuo atveju įrodymas reikštų teisminį procesą, kurio tikslas- nustatyti tiesą ir teisingai taikyti įstatymą. Teisės pažeidimus visada būtina įrodyti. Kai kurie faktai gali būti 2) preziumuojami. „Prezumcija- tai juridinio fakto (pvz., nekaltumo, įstatymų žinojimo) buvimo ar nebuvimo spėjimas. Nors įstatymų nežinojimas ir neatleidžia asmens nuo atsakomybės, tačiau įrodžius, kad asmuo ne tik nežinojo, bet ir negalėjo žinoti.,- nuo atsakomybės būtina atleisti“ [2, p. 217]. Juridiniai faktai gali būti rūšiuojami įvairiais kriterijais. Vienas iš jų- teisinių faktų skirstymas pagal žmogaus valią, t.y. nuo konkretaus asmens dalyvavimo ar nedalyvavimo tam tikroje situacijoje. Tai gali būti veiksmai arba įvykiai: • „Įvykiai- tai tokie teisiniai faktai, kurie atsiranda be visuomeninio santykio subjektų valios ir sąmonės“[1, p. 321]. Prie įvykių priskiriamos įvairios stichinės nelaimės, kaip potvyniai, žemės drebėjimai, vaiko gimimas ar tam tikros terminuotos sutarties pasibaigimas. Dėl šių įvykių atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia tam tikri teisiniai santykiai. Pavyzdžiui, asmens mirties atveju atsiranda, paveldėjimo santykiai, apdrausto turto sunaikinimo atveju- žalos atlyginimo santykiai ir panašiai. Įvykiai gali būti santykiniai arba absoliutūs. „Absoliutūs įvykiai atsiranda ir vystosi nepriklausomai nuo žmogaus valios, pavyzdžiui, natūrali žmogaus mirtis, žemės drebėjimas ir pan. Santykiniai įvykiai atsiranda dėl žmogaus valios, bet toliau vyksta nepriklausomai nuo jos ir netgi prieštarauja žmogaus valiai (trobesių padegimas, žmogaus nužudymas, vaiko gimimas ir pan.)“ [5, p. 60]. • „Veiksmai, arba veikos,- tai tokie teisiniai faktai, kurie priklauso nuo žmogaus valios, yra žmonių atliekami, sukeliami“ [1, p. 321]. Skirtingai nuo įvykių, veiksmai yra sąmoningas valinis žmonių elgesys. Anot S.Vansevičiaus, veiksmai dar yra skirstomi į teisinius aktus ir poelgius. „Teisinis aktas- tai veiksmas, kuriuo siekiama teisinių padarinių (pvz., kreipimasis su prašymu į įstaigą). Teisinis poelgis yra veiksmas, kuris kad ir kokie būtų asmens ketinimai, lemia teisinius santykius, t.y. juos sukelia, pakeičia ar nutraukia, pavyzdžiui, autorius paskelbia savo veikalą“ [2, p. 218]. Juridiniai faktai taip pat gali būti teisėti arba neteisėti: • Teisėti veiksmai- jų rezultate atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia tam tikri teisiniai santykiai. Čia būtų galima priskirti įvairių valstybės institucijų, pareigūnų aktai, dokumentai (teismų sprendimai, nuosprendžiai, valdymo institucijų nutarimai, potvarkiai, įsakymai, piliečių civilinės sutartys, testamentai). • Neteisėti veiksmai- tai įvairiausi teisės pažeidimai. Sukuriantys, pakeičiantys, panaikinantys teisinius santykius juridiniai faktai: • Sukuriantys- tai įvairiausios sutartys, sandoriai, santuokos sudarymas. • Pakeičiantys- karinio laipsnio paaukštinimas, perkėlimas į kitą darbą. • Panaikinantys- asmens mirtis, sutarties nutraukimas. Kai kada tam tikriems teisiniams santykiams atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti reikia ne vieno, o kelių tarpusavyje susijusių juridinių faktų. „Kad tarp konkretaus asmens ir socialinio draudimo institucijos atsirastų pensijos teisiniai santykiai, būtini tokie faktai: 1) tam tikras asmens amžius; 2) tam tikras darbo stažas; 3) visa tai įrodantys dokumentai; 4) kompetentingos institucijos priimtas sprendimas- teisės taikymo aktas mokėti konkrečiam asmeniui konkretaus dydžio pensiją“ [1, p. 322]. Šis reiškinys (sudėtinis juridinis faktas) yra būdingas visoms teisės šakoms, todėl ne išimtis yra ir konstitucinė teisė: „Neretai konstitucinės teisės normos numato, jog sukurti, pasikeisti ar panaikinti teisinį santykį galima tik remiantis keliais teisiniais faktais. Pvz: teisiniams santykiams, kuriais įgyvendinama teisė rinkti, atsirasti asmuo turi būti Lietuvos respublikos pilietis. Jis turi būti sulaukęs tam tikro amžiaus. Turi būti paskirti rinkimai į tam tikrą valstybinės valdžios instituciją (pvz.: Seimą), sudarytos rinkimų apygardos, apylinkių rinkėjų sąrašai ir t.t.“ [3, p. 53]. Tokią pačią tendenciją pastebi ir civilinės teisės tyrinėtojas P.Vitkevičius: „Civilinės teisės pažeidimas, kai juo padaroma žala kitam asmeniui, yra vienas juridinis faktas- priešingas teisei veiksmas. Tačiau iš objektyviosios pusės šį veiksmą apibūdina žala ir priežastinis ryšys tarp to veiksmo ir žalos, o iš subjektyvios- žalą padariusio asmens kaltė. Visa šio veiksmo požymių sistema sudaro juridinio fakto sudėtį“ [5, p. 61]. Juridinių faktų struktūrą geriausiai atvaizduoja apačioje pateikta lentelė. Konstitucijos 63, 88, 89, 101, 115 straipsnių vertinimas ir grupavimas pagal Juridinių faktų sampratą Visi juridiniai faktai santykius gali sukurti, pakeisti arba nutraukti. Pastarieji dar yra skirstomi į veiksmus ir įvykius, t.y. faktus, priklausančius nuo subjekto valios bei nepriklausančius. Konstitucijos 63 straipsnis kalba apie Seimo nario įgaliojimų nutraukimą, t.y tam tikrų teisinių santykių pasibaigimą. Įvykiais būtų galima laikyti šiuos faktus: 1) įgaliojimų laiko pasibaigimas, 2) Seimo nario mirtis ( savižudybės atvejai čia nepriskiriami, nes tai jau būtų ne įvykis, o pačio asmens valia), 3) teismo sprendimo, kuriuo seimo narys pripažįstamas neveiksniu, įsigaliojimas, 4) Seimo nutarimo, kuriuo panaikinamas mandatas apkaltos proceso tvarka, įsigaliojimas, 5) „Seimo nutarimo, kuriuo pagal konstitucinio Teismo išvadą rinkimai pripažįstami negaliojančiais, įsigaliojimas“ [4 p. 62], 6) Pilietybės netekimas. Pastarasis punktas yra detalizuotas 2002 metų Pilietybės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, kur konstatuojama, kad Lietuvos Respublikos pilietybė prarandama įgijus kitos valstybės pilietybę, tačiau nurodomos ir išimtys: „ Šio straipsnio 1 dalies 2 punktas netaikomas asmenims, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiems Lietuvos pilietybę, jų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams (jeigu šie asmenys, jų vaikai, vaikaičiai ar provaikaičiai nerepatrijavo)“. Taigi: „Konstitucijos 63 straipsnio 8 punktą galima įgyvendinti (pritaikyti) tik tuo atveju, jei Seimo narys įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos būdu arba pagal optaciją, numatytą LTSR 1989 m. Pilietybės įstatyme, arba pagal lietuvio kilmės asmens įgyvendintą teisę į pilietybę“ [4 p. 332] (optacija-vienas iš pilietybės įgijimo būdų, kai tam tikras asmuo gali, neprivalėdamas įvykdyti sėslumo, kalbos mokėjimo ir kitų bendrųjų natūralizacijos reikalavimų, laisvai apsispręsti, kurios iš dviejų ar kelių valstybių pilietybę jis pasirenka). Veiksmais šiame straipsnyje galima laikyti tokius faktus: 1) Pirmalaikiuose rinkimuose išrinkto Seimo susirinkimą į pirmąjį posėdį, 2) Seimo nario atsistatydinimą, 3) perėjimą dirbti arba neatsisakymą darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis. Tęsiant Konstitucijoje įtvirtintų juridinių faktų skirstymą pagal įvykius ir veiksmus, Konstitucijos 88 straipsnis išskiria 6 atvejus, kuriais remiantis nutrūksta Prezidento įgaliojimai, o kartu ir atitinkami teisiniai santykiai. Įvykiais (t.y. juridiniais faktais, iš esmės nepriklausančiais nuo teisinio santykio subjekto valios) būtų galima laikyti šiuos faktus: 1) kadencijos pasibaigimą, 2) pirmalaikių Respublikos Prezidento rinkimų įvykimą, 3) Respublikos Prezidento mirtį ( kaip ir anksčiau minėjau, savižudybė nepriskiriama). Šis straipsnis taip pat apima ir tokius veiksmus (t.y. juridinius faktus, priklausančius nuo subjekto valios): 1) Prezidento atsistatydinimą iš pareigų, 2) Seimo nutarimą pašalinti Respublikos Prezidentas iš pareigų apkaltos proceso tvarka, 6) Seimo nutarimą (atsižvelgiant į Konstitucinio teismo išvadą) atleisti Respublikos Prezidentą iš pareigų dėl netinkamos sveikatos būklės. Šiuo atveju tam turi pritarti 3/5 visų Seimo narių. Vyriausybės atsistatydinimo pagrindų sąrašas yra pateiktas Konstitucijos 101 straipsnyje. Anot E.Šileikio, šis sąrašas yra baigtinis ir įstatymu neplečiamas [4 p. 250]. Vyriausybės atsistatydinimo faktu laikomi tokie veiksmai, kai: 1) Ministras Pirmininkas atsistatydina, 2) Seimas visų Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareiškia nepasitikėjimą Vyriausybe ar Ministru Pirmininku. Tam tikri Seimo ir Vyriausybės santykiai yra reglamentuoti Konstitucijos 58 straipsnyje, kur konstatuojama, kad pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir Respublikos Prezidentas Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe. Trumpiau sakant, Vyriausybė turi teisę inicijuoti Seimo paleidimą. 3) Ministras Pirmininkas atsistatydina. 4) Seimo ir Respublikos Prezidento veiksmai, kuriais sudaroma nauja vyriausybė. 5) Seimas atsisako antrą kartą iš eilės patvirtinti naują vyriausybės programą. Šuo atveju Respublikos Prezidentas turi teisę inicijuoti pirmalaikius rinkimus. Tai parodo Konstitucijos 2 dalies 1 punktas: „Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir Respublikos Prezidentas, jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai“. 6) Seimas atsisako iš naujo suteikti Vyriausybei įgaliojimus, pasikeitus daugiau nei pusei ministrų. Beje, to paties Konstitucijos straipsnio 4 dalyje minimas ir atskirų ministrų ( ne visos vyriausybės) teisinių santykių pasibaigimas: „Ministras privalo atsistatydinti, kai nepasitikėjimą juo slaptu balsavimu pareiškia daugiau kaip pusė visų Seimo narių“. Įvykiu, kaip Vyriausybės atsistatydinimo pagrindu, galima laikyti tik Ministro Pirmininko mirtį, aišku, jei tai nėra savižudybė. ( K.101 str. 3d. 3p.). Konstitucijos 89 straipsnis kalba ir apie tam tikrų teisinių santykių pasikeitimą: „Respublikos Prezidentui mirus, atsistatydinus, pašalinus jį iš pareigų apkaltos proceso tvarka ar tada, kai Seimas nustato, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti pareigų, jo pareigas laikinai eina Seimo Pirmininkas“. Tokiu atveju pirmalaikius Prezidento rinkimus skelbia Seimas, o jam negalint,- Vyriausybė (K. 89 1d.). Seimo Pirmininkas Prezidentą pavaduoja ir tada, kai pastarasis būna laikinai išvykęs į užsienį ar dėl ligos negali eiti savo pareigų (K. 89str. 2d). Taigi, šiuo atveju teisiniai santykiai pasikeičia ne tik Seimo Pirmininkui, bet ir jo pavaduotojui: „Seimo Pirmininkas netenka savo įgaliojimų Seime, kur jo pareigas Seimo pavedimu laikinai eina jo pavaduotojas“ (K. 89 str. 1d.) Kaip bebūtų, Seimo Pirmininkas, laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą, negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, atleisti ar skirti ministrų be Seimo sutikimo (K. 1d). Trumpiau tariant, Seimo pirmininko laikinai einančio Prezidento pareigas galios yra apribotos. 3 Juridinių faktų samprata Konstitucinio Teismo praktikoje 3.1 Juridinio fakto, kad seimas laikytinas išrinktu, sukeliami teisiniai santykiai ir jų vertinimas pagal Konstitucinio Teismo 1999 11 23 nutarimą Konstitucijos 55 straipsnio 2 dalis konstatuoja: Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 visų seimo narių. Naujai išrinktą Seimą susirinkti į pirmąjį posėdį, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 15 dienų po Seimo išrinkimo, kviečia Respublikos Prezidentas. Jeigu Respublikos Prezidentas nekviečia Seimo susirinkti, Seimo nariai renkasi patys kitą dieną pasibaigus 15 dienų terminui. (K 65 str.). 55 ir 65 Konstitucijos straipsniai yra konkrečiau paaiškinti Konstitucinio Teismo 1999 11 23 nutarime: „Konstitucijos 55 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad “Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių”. Ši konstitucinė norma nustato, kiek Seimo narių turi būti išrinkta, kad būtų galima konstatuoti juridinį faktą, jog yra išrinktas naujas Seimas. Kaip minėta, faktą, kad yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių, konstatuoja Vyriausioji rinkimų komisija. Šio juridinio fakto konstatavimas yra labai svarbus, nes dėl jo kyla Konstitucijoje numatyti teisiniai padariniai: Respublikos Prezidentui atsiranda pareiga sukviesti naujai išrinktą Seimą į pirmąjį posėdį, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 15 dienų; jeigu Respublikos Prezidentas nekviečia Seimo susirinkti, naujai išrinkto Seimo nariai renkasi patys pasibaigus 15 dienų terminui (Konstitucijos 65 straipsnis)“. 3.2 Respublikos Prezidento priesaikos, kaip juridinio fakto, vertinimas pagal Konstitucinio Teismo 1998 01 10 nutarimą. Respublikos Prezidento priesaiką, kaip itin svarbū juridinį faktą, byloja Konstitucijos 82 straipsnio 1 punktas: „Išrinktas Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dieną pasibaigus Respublikos Prezidento kadencijai, po to kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams - Seimo nariams, prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas“. Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas pilietybės suteikimo išimties tavrka Rusijos piliečiui Jurij Borisov klausimą, kaip tik ir sprendė galimą Respublikos Prezidento priesaikos sulaužymo faktą. Anot šio teismo išvados, Išrinkto Respublikos Prezidento priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas, nes Prezidento priesaika kaip juridinis faktas yra įtvirtintas Konstitucijoje ir sukelia atitinkamas Konstitucines teisines pasekmes. Išrinkto Respublikos Prezidento priesaikos aktas yra reikšmingas keliais apektais. Visų pirma, kol Prezidentas nėra prisiekęs, tol jis negali vykdyti savo pareigų, t.y. neatsiranda Konstitucijoje numatyti teisiniai santykiai tarp Prezidento ir Tautos. Išrinktas Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti būtent tada, kai prisiekia Tautai.. Antra, Išrinkto Respublikos Prezidento priesaikos aktas yra teisiškai reikšmingas ir dėl to, kad nuo to momento, kai jis prisiekia Tautai, nutrūksta iki tol buvusio Respublikos Prezidento įgaliojimai. Ir trečia, „Prezidento priesaika skiriasi nuo Seimo nario, Ministro Pirmininko ir ministrų, Konstitucinio Teismo teisėjo, kitų teismų teisėjų duodamos priesaikos. Išrinktas Respublikos Prezidentas yra vienintelis Konstitucijoje nurodytas asmuo, prisiekiantis ypatingam subjektui, kuriam priklauso suverenitetas, – išrinktas Respublikos Prezidentas prisiekia Tautai. Išrinkto Respublikos Prezidento priesaikos skirtybė yra ir ta, kad priesaikoje Tautai atsispindi pačios svarbiausios, universalios konstitucinės vertybės, nuo kurių eidamas savo pareigas Respublikos Prezidentas negali nukrypti; šios konstitucinės vertybės yra neatsiejamos viena nuo kitos, šių vertybių turinys yra labai talpus, apimantis daugybę kitų ne mažiau reikšmingų konstitucinių įpareigojimų. Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymas numato, kad išrinkus Respublikos Prezidentą tais atvejais, kurie numatyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnio pirmojoje dalyje, t.y Respublikos Prezidentui mirus, atsistatydinus, pašalinus jį iš pareigų apkaltos proceso tvarka arba Seimui nutarus, atleisti jį iš pareigų dėl netinkamos sveikatos būklės, išrinktas Respublikos Prezidentas penktąją darbo dieną po Respublikos Prezidento rinkimų rezultatų paskelbimo pradeda eiti savo pareigas, kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams - Seimo nariams, prisiekia Tautai. Išrinkto Respublikos Prezidento atsisakymas Konstitucijoje nurodytu laiku prisiekti Tautai Seime, priesaikos davimas su išlyga arba priesaikos teksto pakeitimas, kaip ir atsisakymas pasirašyti priesaikos tekstą, pagal Konstituciją reiškia, kad išrinktas Respublikos Prezidentas negali pradėti eiti savo pareigų ir kad turi būti skelbiami nauji Respublikos Prezidento rinkimai. Priesaikos sulaužymas yra vienas iš pagrindų, kuriam esant Respublikos Prezidentas gali būti pašalintas iš pareigų apkaltos proceso tvarka. Tai numato Konstitucijos 74 straipsnis, kuris konstatuoja: Respublikos Prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas. 3.2 Respublikos Prezidento priesaikos, kaip juridinio fakto, vertinimas pagal Konstitucinio Teismo 2003 12 30 nutarimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 12 30 nutarimu “Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 04 11 dekreto Nr.40 “Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išimties tvarka” ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka suteikiama Jurij Borisov, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 daliai” pripažino, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekretas Nr. 40 "Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka" ta apimtimi, kuria nustatyta, kad išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama Jurij Borisov, gim. 1956 m. gegužės 17 d. Rusijoje, gyv. Lietuvoje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 82 straipsnio 1 dalies nuostatai "išrinktas Respublikos Prezidentas

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!