Jungtinės veiklos sutarties šalių pareigų vykdymo ypatumai

Įvadas Jungtinės veiklos sutartis yra viena iš sutarčių rūšių, todėl jai taikomos bendros sutarčių taisyklės. Jungtinės veiklos sutarties partneriai vykdydami pareigas turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Jungtinės veiklos partneriai vykdydami pareigas, negali prieštarauti jų paskirčiai, viešajai tvarkai, geriems papročiams ar visuomenės moralės principams. Jungtinės veiklos sutartis turi būti vykdoma tinkamai, nes nuo to priklauso, ar atsiras teisiniai padariniai (delspinigiai, baudos ir t. t.). Žinoma šie padariniai atsiras tik tada, jei bus įrodyta, kad partneris vykdė pareigas netinkamai ir yra jo kaltė (tyčia ar neatsargumas). Tik esant nenugalimai jėgai šalys gali būti atleistos nuo atsakomybės sumokėti nuostolius už netinkamos sutarties vykdymą. Sutartis tampa socialiai reikšminga tik būdama tinkamai ir laiku įvykdyta. Tinkamas sutarčių vykdymas yra vienas svarbiausių visuomenės ekonominio ir socialinio stabilumo garantų. Neįmanoma sutarties tinkamai vykdyti, jeigu šalys nebendradarbiauja, elgiasi nesąžiningai ar neprotingai. Jungtinės veklos sutarties šalių pareigų vykdymas yra svarbus tuo, kad jei nustatoma, kad sutartis yra vykdoma netinkamai, tai šalių neatleidžia nuo tinkamo pareigų vykdymo. Taikyti sutarties vykdymą reguliuojančias normas svarbu dėl tokių priežasčių: dėl ekonominės ir finansinės suirutės, bankų krizės, nuolatinio įstatymo keitimo, infliacijos ir t. t. Jungtinės veiklos sutarties samprata Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.969 str. 1 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du arba daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai.1 Tai konsensualinė sutartis, kadangi ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl esminių sąlygų ir tą susitarimą išreiškia rašytine arba notarine sutarties forma. Ši sutartis laikoma atlygintine. Tačiau jos atlygintinumas skiriasi nuo kitų sutarčių. Pagal jungtinės veiklos sutartį šalys, vykdydamos sutartį, neperduoda viena kitai priešingų ekvivalentų, o siekdamos bendro tikslo įneša turtą ir, priklausomai nuo savo įnašų dydžio, naudojasi bendru turtu – jungtinės veiklos rezultatu. Sutartis yra ir fiduciarinė (pasitikėjimo), kadangi pagrįsta jų dalyvių tarpusavio pasitikėjimu. Kadangi visoms sutarčių šalims sukuria priešpriešines teises ir pareigas, todėl sutartis laikytina ir sinalagmatine. Jungtinės veiklos sutartis paprastai sudaro du, trys ir daugiau asmenų, todėl jos paprastai yra daugiašaliai sandoriai. Civilinėje teisėje yra skiriamos kelios jungtinės veiklos sutarčių rūšys: 1) paprastoji partnerystė; 2) kvalifikuota partnerystė; 3) nevieša partnerystė. Paprastoji partnerystė yra tada, kai jungtinės veiklos tikslas nėra susijęs su pelno siekimu (pvz.: sutartis sudaroma tik tam tikram baigtiniam tikslui pasiekti). Dar ši sutartis vadinama asociacijos sutartimi. Užsiėmimas komercine ūkine veikla (siekimas pelno), remiantis jungtinės veiklos sutartimi, vadinamas kvalifikuota partneryste. Paprastai komercine ūkine veikla pagal jungtinės veiklos sutartį užsiimama įregistravus įmonę. Nevieša partneryste laikoma, kai jungtinės veiklos sutartis gali numatyti, kad partneris (partneriai) negali būti atskleistas tretiesiems asmenims. Tokiai sutarčiai taikomos tos pačios taisyklės kaip ir kitoms jungtinės veiklos sutartims, išskyrus pačioje sutartyje nustatytas išimtis ir tai, kad esant santykiams su trečiaisiais asmenimis kiekvienas iš neviešų partnerių atsako visu savo turtu pagal visus sandorius, kuriuos jis savo vardu sudarė visų partnerių interesais, o visos prievolės, atsiradusios tarp partnerių, jiems bendrai veikiant yra dalinės. Jeigu jungtinės veiklos sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Jungtinės veiklos sutarties terminas priklauso nuo jos tikslo. Pasiekus baigtinio pobūdžio tikslą sutarties galiojimas baigiasi. Jungtinės veiklos sutartyje gali būti nustatomas ir konkretus jos galiojimo terminas. Tačiau jeigu jungtinės veiklos sutartyje jos galiojimo terminas nenurodytas arba nesiejamas su tikslu, turinčiu baigtinį pobūdį, sutartis yra neterminuota. Svarbu pažymėti, kokios yra jungtinės veiklos esminės sąlygos, kurių nustatymas siejamas su sutarties sudarymu. Jungtinės veiklos sutarties esminėmis sąlygomis laikomos sąlygos dėl bendro tikslo, dėl įnašų į jungtinę veiklą ir dėl partnerių bendros veiklos, kuria sukuriamas tam tikras rezultatas (t.y. sutarties dalykas).2 Jungtinės veiklos sutartis paprastai sudaroma tada, kai vienas asmuo nesugeba arba negali pasiekti užsibrėžto tikslo. Tokiu atveju abiejų sutarties šalių interesai yra nukreipti bendram tikslui pasiekti. Tas bendras tikslas lemia tai, kad kiekvienas partneris turi teises ir pareigas, nukreiptas kitų partnerių atžvilgiu, todėl kiekvienas iš jų kitų partnerių atžvilgiu yra ir kreditorius, ir skolininkas. Partnerių teisės ir pareigos nėra priešpriešinės, nes jomis įgyvendinamas bendras tikslas. Jungtinės veiklos sutartimi partneriai yra tarpusavyje įpareigojami ir kiekvienas iš jų yra savarankiška sutarties šalis. Jungtinės veiklos sutarties dalyką sudaro turtinis rezultatas, kurio buvo siekiama sudarant sutartį. Tačiau siekimu rezultatu gali būti ir tam tikrų paslaugų teikimas norint uždirbti pelną. Viena iš jungtinės veiklos sutarties esminių sąlygų yra ta, kad partnerių įnašai paprastai tampa visų partnerių daline bendrąja nuosavybe. Partnerio įnašu pripažįstama visa, kuo jis prisideda prie bendros veiklos. Tai gali būti pinigai, kitoks turtas, įgūdžiai, profesinės ir kitokios žinios, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai. Sutarties šalių pareigų samprata Visų pirma, kalbant apie šalių pareigas, reikėtų apibrėžti, kas yra teisinė pareiga. Teisinė pareiga – rūšis ir mastas privalomo elgesio, kuriuo yra legalizuojama visuomenėje konkretaus asmens subjektinė teisė – leidimas naudotis tam tikru gėriu.3 Pareiga turi atitinkamą struktūrą; ją sudaro tokie įpareigojimai: a) atlikti kito asmens ar bendrijos naudai tam tikrus pozityvius veiksmus; b) nekliudyti subjektinės teisės turėtojui naudotis tam tikru gėriu (teisės objektu), į kurį jis turi teisę; c) atlyginti žalą, kurią asmuo, naudodamasis savo subjektine teise, padaro kito asmens teisėms. Teisinė pareiga yra subjektinės teisės – leidimų įgyvendinimo, legalizavimo visuomenėje priemonė. Civilinė teisė operuoja „prievolių teisės“ kategorija, o tuo tarpu teisės teorija teigia, kad „prievolė“ yra feodalinės ir kitų nelaisvų visuomenių žmogaus statusą apibūdinanti sąvoka, kai asmuo yra įpareigojamas atlikti priverstinius darbus (prievoles), bet juos atlikdamas neįgyja naujų subjektinių teisių. Prievolės definiciją randame ir naujai priimtame Civiliniame kodekse. Profesorius A. Vaišvila pažymi, kad terminas „prievolė“ korektiškas tik tol, kol juo buvo operuojama etatizmo kontekste, esant totalitariniam režimui. Bet šiandien orientuojantis į teisinę valstybę ir esant demokratiniam režimui labiau tiktų vartoti vietoj prievolės pareigos sąvoką. Pagal prievolę vienas asmuo privalo atlikti kito asmens naudai tam tikrą veiksmą, pavyzdžiui, atlikti darbą, sumokėti pinigus. „Prievolei“ čia suteikiama pareigos, įsipareigojimo prasmė, nes kalbama apie tokius įsipareigojimus, kuriuos individas prisiima laisva valia sudaromos sutarties pagrindu ir prisiima juos tam, kad jais legalizuotų, plėstų savo teises visuomenėje.4 Prievolė yra nelaisvo, pareiga – laisvo žmogaus ženklas ir veiklos būdas. Tai esminis skirtumas tarp šių sąvokų. Siekiant išvengti terminijos painiavos, logiška būtų vartoti pareigos terminą. Šalys vykdydamos pareigas, išplaukiančias iš sutarties, legalizuoja, įgyja subjektines teises. Tuo pačiu šalys vykdydamos pareigas išsaugo savo subjektines teises, t. y. gali naudotis teisėmis, kurios apibrėžiamos sutarties pagrindu ir šitaip toliau būti sutarties dalyviais. Sutartyje numatytų pareigų nevykdymas, gali suponuoti prielaidą, kad sutarties šalys atsisako iš sutarties kylančių teisių ir būti sutarties šalimis. Sutarties pareigų nevykdymas parodo, kad šalys nutraukia sutartį. Individas turi teisių, kiek jis vykdo pareigų t. y. teisių ir pareigų vienovė. Tik pareigų vykdymu asmuo susikuria sau teises. Šią nuostatą galima aptikti ir pagrindiniame šalies įstatyme – Konstitucijoje. 28 straipsnis nurodo, kad „Įgyvendamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių“.5 Jungtinės veiklos sutarties šalių pareigų vykdymas Pagal Lietuvos teisės doktriną, jungtinės veiklos sutarties įvykdymo sąvoką galima apibūdinti šiais bruožais: 1. pareigos įvykdymas yra juridinis faktas, kuris nutraukia subjektines partnerio teises sutartyje ir sudaro pagrindą teisių ir pareigų vienovės santykiams tarp partnerių pasibaigti; 2. partneris subjektinės pareigos sutartyje įvykdymu patenkita kito partnerio poreikius bei interesus. Tai sąlygoja pareigų įvykdymo principų esmę ir pobūdį; 3. pareigos įvykdymas juridine prigimtimi yra teisėtas juridinis veiksmas, kurio teisiniai padariniai atsiranda priklausomai nuo to, kokių tikslų siekiama, sutarties šalims sukuriant sau subjektines teises ir pareigas; 4. pareigos įvykdymas yra ne tik vieno partnerio subjektinės pareigos įvykdymas, bet ir kito partnerio subjektinės teisės įgyvendinimas, o pareigos įvykdymo priėmimas yra ne tik kito partnerio teisė, bet ir pareiga; 5. pareigos įvykdymas yra tam tikra nuosekliai atliekamų partnerių veiksmų sistema, t. y. tam tikra tvarka sutarties šalių savo subjektinių teisių ir subjektinių pareigų įgyvendinimas. Iš jungtinės veiklos sutarties prigimties, sutarties šalys turi tokias teises: 1) į pelno, gauto iš jungtinės veiklos, dalį; 2) į bendrosios dalinės nuosavybės dalį; 3) prisidėti prie bendrų reikalų tvarkymo; 4) atsisakyti toliau būti neterminuotos jungtinės veiklos sutarties dalyviu arba nutraukti terminuotą jungtinės veiklos sutartį.; 5) susipažinti su bendrų reikalų tvarkymo dokumentais ir gauti kitą informaciją apie bendrų reikalų tvarkymą. Pagal jungtinės veiklos sutartį šalys vykdo tokias pareigas: 1) veikia bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai; 2) jei jungtinės veiklos sutartis nėra susijusi su ūkine komercine partnerių veikla, kiekvienas partneris turi pareigą atsakyti pagal bendras sutartines prievoles visu savo turtu proporcingai jo dalies dydžiui; 3) pagal bendras nesutartines prievoles partneriai turi pareigą atsakyti solidariai; 4) jeigu jungtinės veiklos sutartis susijusi su ūkine komercine partnerių veikla, visi partneriai pagal bendras prievoles turi pareigą atsakyti solidariai, nepaisant šių prievolių atsiradimo pagrindo; 5) nuo jungtinės veiklos sutarties pabaigos momento jos dalyviai solidariai turi pareigą atsakyti tretiesiems asmenims pagal neįvykdytas bendras prievoles; 6) partneris, norintis atsisakyti neterminuotos jungtinės veiklos sutarties, turi pareigą apie tai pranešti kitiems partneriams ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki numatomo pasitraukimo, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita; 7) partneris, nutraukęs sutartį, turi pareigą atlyginti kitiems partneriams dėl sutarties nutraukimo padarytus tiesioginius nuostolius; 8) jeigu jungtinės veiklos sutartis buvo nutraukta vienam iš partnerių atsisakius toliau būti sutarties dalyviu ar vieno iš jų reikalavimu, asmuo, kuris nebėra jungtinės veiklos sutarties dalyvis, turi pareigą atsakyti tretiesiems asmenims pagal prievoles, atsiradusias jam esant jungtinės veiklos sutarties dalyviu, taip, kaip jis atsakytų būdamas partneriu; 9) esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, kiekvienas iš neviešų partnerių turi pareigą atsakyti visu savo turtu pagal visus sandorius, kuriuos jis savo vardu sudarė visų partnerių interesais (esant neviešai partnerystei); 10) turi pareigą tvarkyti bendrus reikalus sąžiningai, protingai ir teisingai; 11) turi pareigą suteikti kitiems partneriams išsamią informaciją apie bendrų reikalų tvarkymą ir bedrą turtą; 12) turi pareigą neatskleisti konfidencialios informacijos apie bendrą veiklą tretiesiems asmenims. Visų šių sąlygų (pareigų) atlikimas ir bus laikomas pareigų vykdymu. Jungtinės veiklos sutartimi gali būti nustatytos ir kitos partnerių teisės ir pareigos. Tai nėra baigtinis partnerių pareigų sąrašas. Teisėtai sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią ir privalo būti vykdoma. Sutarties vykdymas – sutarties sąlygų įgyvendinimas, kai sutarties šalys pasiekia tą rezultatą, kurio tikėjosi sudarydamos sutartį. Tik įvykdžiusios sutartį, šalys pasiekia rezultatą, kurio tikėjosi ją sudarydamos. Tinkamas sutarties įvykdymas reiškia, kad ji pasibaigė, taigi kad pasibaigė ir sutartis. Kaip nurodo V. Mikelėnas, nagrinėjant sutarties institutą svarbu nustatyti: 1) kokie yra sutarties vykdymo principai; 2) ar sutartį turi įvykdyti pati šalis, ar tai gali padaryti ir kitas asmuo; 3) kaip nustatyti sutarties vykdymo vietą ir laiką, jeigu šalys šių klausimų sutartyje neaptarė; 4) pagal kokius kriterijus nustatoma parduodamų daiktų bei suteikiamų paslaugų ir atliekamų darbų kokybė, jeigu šalys šių klausimų neaptarė; 5) kokia valiuta gali šalys vykdyti tarpusavio atsiskaitymus; 6) ar gali šalis sustabdyti savo sutartinių prievolių vykdymą, jeigu kita sutarties šalis savo pareigų nevykdo; 7) ar galima atsisakyti vykdyti sutartį, jeigu ją sudarius iš esmės pasikeičia aplinkybės ir įvykdyti sutartį darosi sunku arba apskritai neįmanoma.6 Jungtinės veiklos sutarties pavyzdyje nurodoma, kad sutartis turi būti vykdoma tinkamai ir nustatytu terminu. Sutarties tinkamas vykdymas yra vienas iš sutarčių vykdymo principų, kuris minimas CK 6.200 str. Tinkamas sutarties vykdymas reiškia, kad ji privalo būti įvykdyta laiku, laikantis sutarties, įstatymo, civilinės teisės reikalavimų. Tinkamas sutarties įvykdymas reiškia nesant jokių jos įvykdymo trūkumų. Jeigu yra bent vienas įvykdymo trūkumas, pavyzdžiui, buvo pažeisti laiko, kokybės, įvykdymo vietos reikalavimai, sutartis laikoma įvykdyta netinkamai. Įvykdyta tinkamai sutartis baigiasi. Pareigos tinkamo įvykdymo principo esminius reikalavimus sudaro: 1) pareigos įvykdymo kiekis; 2) pareigos įvykdymo kokybė; 3) pareigos įvykdymo vieta, 4) pareigos įvykdymo terminai; 5) pareigos įvykdymo būdas.7 Pareigos įvykdymo terminas – reikalavimas, kad pareiga būtų įvykdyta pagal įstatymą sutartyje nustatytu terminu. Pareigos įvykdymo terminas gali būti nustatytas, siejant jį su konkrečia data, įvykiu, kuris nepriklausomai arba priklausomai nuo šalių valios turi būtinai įvykti, arba nuo kreditoriaus pareikalavimo momento. Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir visokeriopai padėti antrajai šaliai atlikti savo pareigas. Tai taip pat principai, išvedami iš sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų. Ekonomiškumas reiškia, kad sutartis turi būti vykdoma kuo mažesnėmis sąnaudomis, t.y. pačiu racionaliausiu būdu ir priemonėmis, kad nė viena sutarties šalis nepatirtų nepagrįstų ir nenumatytų išlaidų, o atvirkščiai – būtų sutaupoma. Tačiau ekonomijos būtina siekti protingai ir sąžiningai. Svarbu, kad vadovaujantis ekonomiškumo principu, nenukentėtų įvykdymo kokybė. Ekonomijos siekimas turi neprieštarauti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Esant šių principų konkurencijai, taikomi sąžiningumo, protingumo, teisingumo principai. Visokeriopai padėti antrajai šaliai atlikti savo pareigas – tai sutarties šalių bendradarbiavimo arba kooperavimosi principas, kuris yra sąžiningumo principo išraiška. Šis principas reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas pareigai vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikalinga sutarties įvykdymui. Šis principas minimas ir CK 6.200 str. (bet kurios sutarties pareiga bendradarbiauti ir kooperuotis), 6.208 str. (bet kurios sutarties šalių pareiga bendradarbiauti šalinant sutarties įvykdymo trūkumus). Bendradarbiavimo principas išreiškia bendrą teisės principą, kad jos subjektai privalo padėti vienas kitam, vykdant pareigas ir įgyvendinant teises. Sutarties šalys turi teisę sutartimi nustatyti bendradarbiavimo būdus ir priemones, atsižvelgiant į šalių galimybes, interesus, taip pat darbų atlikimo pagal nustatytus sutartyje terminus, grafikus, ekonomiškumą. Vienašališkai atsisakyti įvykdyti ar pakeisti sutarties sąlygas neleidžiama. Pavyzdžiui, negalima vienašališkai pakeisti sutarties kainos, jeigu tokia teisė nenumatyta pačioje sutartyje ar įstatyme. Tai labai svarbi taisyklė, nes ja garantuojamas šalių subjektinių teisių ir pareigų stabilumas, nepriklausymas nuo vienos šalies valios. Be tokio reikalavimo ūkio subjektai negalėtų racionaliai tvarkyti savo ūkinės veiklos, pasiekti numatyto pelno bei užtikrinti savo ir jų kontrahentų teisių ir teisinių interesų. Taigi yra trys atvejai, kada galima paneigti šį principą: 1) įstatyme gali būti nurodyti atvejai, kai galima vienašališkai atsisakyti vykdyti pareigą; 2) teisė vienašališkai keisti prievolės įvykdymo sąlygas gali būti šaliai pripažinta atsižvelgiant į pareigos pobūdį; 3) šalys sutartyje gali numatyti atvejus, kai viena šalis turi teisę vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę arba pakeisti jos vykdymo sąlygas. Tokią teisę šalims suteikia sutarties laisvės principas, įtvirtintas CK 6.156 str. Prie sutarties įvykdymo principų priskiriamas ir realus sutarties įvykdymo principas. Realus sutarties principas reikalauja, kad šalis savo subjektinę pareigą sutartyje įvykdytų natūra, t.y. atliktų tokius veiksmus arba susilaikytų nuo jų atlikimo, kurie sudaro sutarties objektą. Tai reiškia, kad kiekvienas tinkamas sutarties įvykdymas yra realus jos įvykdymas, bet ne kiekvienas realus įvykdymas yra tinkamas įvykdymas. Sutartis turi būti vykdoma laikantis ir bendrųjų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Tačiau šio principo laikymosi klausimas įvairiose valstybėse sprendžiamas nevienodai. Pavyzdžiui, Anglijos sutarčių teisė, skirtingai nei daugumos kitų užsienio valstybių, nepabrėžia, kad sutartis turi būti vykdoma sąžiningai.8 Pagal bendrą taisyklę šalys turi įvykdyti sutartį iš karto, t.y. tuo pačiu metu. Bet iš įstatymo, šalių sudarytos sutarties arba konkrečių aplinkybių gali išeiti, kad sutartis vykdytina dalimis. Jeigu šalys privalo sutartį įvykdyti tuo pat metu (arba viena paskui kitą), tai bet kuri jų (arba šalis, privalanti sutartį įvykdyti vėliau) turi teisę sustabdyti sutarties vykdymą, kol kita šalis įvykdys sutartį ar pasiūlys ją įvykdyti. Teismas turi teisę uždrausti sustabdyti sutarties vykdymą, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes jos vykdymo sustabdymas būtų nesąžiningas ar neprotingas. Šalis gali būti atleidžiama nuo sutarties vykdymo, jeigu sutarties įvykdyti ji negali dėl force majeure aplinkybių. Tokiomis aplinkybėmis laikomos: 1) kurios atsirado ar paaiškėjo sudarius sutartį; 2) kurių šalis sudarydama sutartį negalėjo protingai numatyti; 3) kurių šalis negali kontroliuoti; 4) kurioms šalis negalėjo užkirsti kelio. Tačiau tik esant visoms išvardytoms sąlygoms, šalis gali būti atleista nuo sutarties vykdymo. Jeigu bent vienos jų nėra, aplinkybė nelaikoma force majeure. Jeigu dėl nepaprasto aplinkybių pasikeitimo sutarties įvykdymas susijęs su dideliais sunkumais arba vienai iš šalių gręsia didelės, aiškiai neekvivalentiškos išlaidos ir to šalis negalėjo numatyti, sudarydama sutartį, tai šalys raštišku susitarimu, įvertinę šalių interesus, suinteresuotos šalies reikalavimu gali nustatyti prievolės mokėjimų dydį ar nutraukti sutartį. Pilnutinai ar iš dalies įvykdyti šalių įsipareigojimus, atsiradusius iš sutarties, gali būti įpareigojamas trečiasis asmuo, jeigu tai numato atskiras raštiškas susitarimas taip pat jeigu trečiąjį asmenį sieja su viena iš šalių pavaldumas arba atitinkama sutartis. Sutarties šalis privalo priimti įvykdymą, kurį pasiūlo už skolininką trečiasis asmuo, ir neturi teisės priimti įvykdymą iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas tam prieštarauja. Netinkamas jungtinės veiklos šalių pareigų vykdymas šalims sukelia tam tikras teisines pasekmes. Šalis, pažeidusi savo įsipareigojimus numatytus jungtinės veiklos sutartyje, moka baudą. Partneris praleidęs terminą įsipareigojimams įvykdyti moka delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Tačiau delspinigių ir baudų sumokėjimas neatleidžia šalių nuo įsipareigojimų tinkamo įvykdymo. Sutarties šalis neturi teisės reikalauti sumokėti baudą ir delspinigius, jeigu kita šalis neatsako už sutarties neįvykdymą arba netinkamą jos įvykdymą. Šalis, neįvykdžiusi įsipareigojimų arba įvykdžiusi netinkamai, atsako turtu, tik esant kaltei (tyčiai arba neatsargumui). Jeigu, įvykdyti prievolę vienai šaliai pasidarė negalima dėl tokios aplinkybės, už kurią neatsako nei viena, nei antra šalis, tai nė viena iš šalių neturi teisės reikalauti, kad antroji šalis įvykdytų sutartį. Kiekviena iš šalių tuo atveju turi teisę reikalauti grąžinti jai visa, ką ji įvykdė be atitinkamo priešpriešinio įvykdymo. Šalis nelaikoma praleidusi terminą, kol prievolės negalima įvykdyti dėl to, kad kita šalis praleido įvykdymo terminą. Šalis laikoma praleidusi įvykdymo terminą, jeigu ji atsisakė priimti kitos šalies pasiūlytą tinkamą įvykdymą ar neatliko veiksmų, iki kurių atlikimo kita šalis negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų. Nė viena iš šalių neatsako už sutarties neįvykdymą, jeigu tai įvyko dėl potvynio, žemės drebėjimo, gaisro bei kitų stichinių nelaimių, taip pat karinių operacijų ir karo, blokados, streikų ar kitos nenugalimos jėgos, t.y. force majeure aplinkybių. Tokiais atvejais sutartis laikoma pasibaigusia ir nė viena šalis neturi teisės reikalauti ją įvykdyti. Svarbu, kad aplinkybė, dėl kurios pareigos objektyviai nebegalima įvykdyti, susiklostė atsiradus pareigai. Jeigu ji buvo atsirandant pareigai, tokia pareiga apskritai neatsirado, nes šalys negali susitarti dėl to, kas neįmanoma. Išvados 1) Sutarties vykdymas – jos sąlygų realizavimas. 2) Kad sutartis turi būti vykdoma sąžiningai; šalys, vykdydamos sutartį, privalo viena su kita kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma laikantis protingumo kriterijaus, kurį nustato ne tik Civilinis kodeksas, teisės doktrina, bet ir UNIDROIT ir Europos sutarčių teisės principai. Tai esminiai kriterijai, be kurių neįmanoma įsivaizduoti tinkamą sutarties vykdymą. 3) Kadangi jungtinės veiklos sutartis yra viena iš sutarčių rūšių, tai jai yra būdingi tokie patys reikalavimai, kaip ir bendroms sutartims. 4) Vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, negalima sudaryti tokios jungtinės veiklos sutarties, kurioje numatytų sąlygų būtų neįmanoma įvykdyti. 5) Šaltiniai, kurie nustato pareigos vykdymui keliamus reikalavimus: a) teisės principai (sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kt.); b) įstatymas; c) sutartis; d) papročiai; e) profesinės etikos principai. 6) Jungtinės veiklos sutarties šalys pareigas privalo vykdyti tiksliai pagal įstatymo ar sutarties numatytas sąlygas. Todėl viena jungtinės veiklos sutarties šalis be kitos sutarties šalies sutikimo neturi teisės keisti nustatytų jos įvykdymo sąlygų. 7) Sutarties vykdymas baigiasi sutartyje įtvirtintų pareigų įvykdymu. Uždavinys Ieškovas bendrovė ,,Rosma“ (toliau – Ieškovas) 2004 m. gruodžio 1 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir nurodė, kad pagal jos ir bendrovės ,,Griausmas“ 2004 m. gegužės 14 d. sudarytą nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį „Griausmas“ įsigijo 61,86 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas. Iki minėtos sutarties sudarymo šių patalpų dalimi, t. y. 27,59 kv. m., naudojosi atsakovas – bendrovė „Kelias“ (toliau – Atsakovas) - pagal 2002 m. sausio 12 d. sudarytą su bendrove ,,Griausmas“ nuomos sutartį. Ieškovas šia pirkimo-pardavimo sutartimi neperėmė bendrovės ,,Griausmas“ teisių ir prievolių pagal 2002 m. sausio 12 d. nuomos sutartį. Be to, kaip teigė Ieškovas, patalpų nuomos sutartis nebuvo registruota viešame registre, todėl prieš trečiuosius asmenis negali būti panaudota. Ieškovo manymu, jis su Atsakovu nuomos sutarties nesudarė, Atsakovas iš ginčo patalpų gera valia neišsikelia, todėl turi būti iškeldintas. Ieškovas prašė teismą iškeldinti Atsakovą su visu jai priklausančiu turtu iš Ieškovui priklausančių negyvenamųjų patalpų. Pirmosios instancijos teismas 2005 m. gegužės 27 d. sprendimu atmetė Ieškovo ieškinį. Teismas sprendime nurodė, kad pagal su bendrove ,,Griausmas“ sudarytą 2004 m. gegužės 14 d. sutartį Ieškovui perėjo visos teisės ir pareigos pagal bendrovės ,,Griausmas“ ir Atsakovo sudarytą nuomos sutartį. Teismas laikė, kad ši nuomos sutartis nėra nutraukta ir galioja iki 2005 m. sausio 12 d., dėl to Ieškovo reikalavimą iškeldinti Atsakovą iš ginčo patalpų atmetė. Apeliacinės instancijos teismas 2005 m. liepos 18 d. nutartimi atmetė Ieškovo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teismo nutartyje buvo nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio. Teismas nustatė, kad Ieškovas, nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi įsigydamas ginčo patalpas, žinojo apie visas Atsakovo teises į patalpas, visus nuosavybės teisių apsunkinimus (nuomos terminą, nuompinigių dydį, nuomotojo ir nuomininko tarpusavio prievoles ir pan.). Dėl to, pasak apeliacinės instancijos teismo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Ieškovas perėmė bendrovės „Griausmas“ teises ir pareigas pagal nuomos sutartį, o Atsakovas yra teisėtas valdytojas ir naudotojas. Teismas taip pat pažymėjo, kad Atsakovas nuomos sutarties neįregistravo registre dėl bendrovės „Griausmas“ veiksmų. Kasacinis teismas panaikino žemesnių instancijų teismų sprendimus, Ieškovo ieškinį patenkino, argumentuodamas tuo, kad nuomos sutarties neįregistravimas viešame registre naujajam nekilnojamojo daikto savininkui pagal šią nuomos sutartį negalėjo sukelti jokių teisių ir pareigų, nes ji šiam negalioja. Pasak kasacinio teismo, apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad naujasis daikto savininkas žinojo apie viešame registre neįregistruotą nuomos sutartį, todėl jam perėjo šioje sutartyje numatytos nuomininko teisės ir pareigos, yra neteisingas. Klausimai 1. Įvertinkite pirmosios, apeliacinės instancijos teismų ir kasacinio teismo pozicijas. Ar turi būti tenkinamas Ieškovo reikalavimas? Kodėl? Sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija negalima, jeigu remtumėmės Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6. 494 str. 1 dalimi, kur nurodama, kad „kai išnuomoto daikto nuosavybės teisė iš nuomotojo pereina kitam asmeniui, registruotina nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui, jeigi iš nuomos sutarties atsirandačios teisės įstatymų nustatyta tvarka buvo įregistruotos viešame registre“. Iš pateiktos situacijos aišku, kad nuomos sutartis tarp bendrovių „Griausmas“ ir „Keltas“ nebuvo registruota viešame registre. Todėl teigti, kad bendrovei „Rosmai“ perėjo visos teisės ir pareigos pagal bendrovės „Griausmas“ ir Atsakovo sudarytą nuomos sutartį, nagalima. Vadovaujantis CK 6.494 str. 1 dalimi, galima spręsti, kad Ieškovas turi teisę iškeldinti Atsakovą iš ginčo patalpų. Vertinant apeliacinės instancijos teismo poziciją, jog pirmosios instancijos teismo sprendimą reikia palikti nepakeistą, būtų galima pagrįsti CK 6.321 str. 5 dalimi, kur sakoma, kad „tais atvejais, kai pardavėjas tinkamai pranešė pirkėjui apie trečiųjų asmenų teises į parduodamus daiktus ar šių teisių suvaržymą sutarties sudarymo metu, taip pat kai trečiųjų asmenų teisės ar jų suvaržymas buvo įregistruoti viešame registre, pirkėjas negali remtis aplinkybe, kad pardavėjas pažeidė savo pareigas“. Sąlygoje pabrėžiama, kad ieškovas nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi įsigydamas ginčo patalpas žinojo apie Atsakovo teises į patalpas, nuosavybės teisių apsunkinimus. Todėl darytina išvada, kad Ieškovas perėmė bendrovės „Griausmas“ teises ir pareigas pagal nuomos sutartį. Remiantis nuostata, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre, būtų pažeistas CK 1.5 str. įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, kadangi Atsakovas nuomos sutarties neįregistravo dėl bendrovės „Griausmas“ veiksmų, t.y. nebuvo Atsakovo kaltės dėl nuomos sutarties neįregistravimo. Argumentuojant kasacinės instancijos teimo poziciją reikėtų remtis 2002 m. balandžio 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kur civilinėje byloje Šiaulių bankas v UAB „Kailena“ ir kt. pripažino, kad šią bylą sprendęs Šiaulių apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pateikė teisingus argumentus. Šiaulių apygardos teismas pažymėjo, kad reikalavimo įregistruoti nuomos sutartį nesilaikymas atima iš nuomininko teisę reikalauti išnuomoti patalpas, naujajam nuomotojui neatsiranda pareigos patalpas išnuomoti. Vadovaujatis Civilonio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 dalimi, jeigu sandorio sudarymo metu sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet sandoris nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija iš esmės pritarė apygardos teismo argumentams. Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad Civilinio kodekdo patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 dalyje yra įtvirtinta imperatyvaus pobūdžio nuostata, kad, jeigu sandorio sudarymo metu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, tačiau jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių preižasčių praleistą terminą atnaujina teismas. Pažymėtina, kad pačiame Nekilnojamojo turto registro įstatyme nėra nustatytas terminas, per kurį turėjo būti įregistruota nuomos sutartis, tačiau, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. 4 dalis), kitų asmenų teisės į nekilnojamąjį turtą turėjo būti įregistruotos dar iki patalpų savininko pasikeitimo, tuo sudarant naujajam savininkui tinkamas sąlygas sužinoti visas jam teksiančias pareigas, susijusias įgyjamomis nuosavybės teisėmis. Nors atsakovas ir nurodo, kad prieš įsigydamas ginčo patalpas ieškovas žinojo apie nuomos faktą, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks abstraktus žinojimas negali būti pakankamas pagrindas pripažinti, kad ieškovas ( naujasis patalpų savininkas) žinojo apie visas trečiųjų asmenų teise į patalpas ir visus nuosavybės teisių apsunkinimus. Tik įstatymų nustatyta tvarka įregistravus nuomos sutartį Nekilnojamojo turto registre būtų galima daryti prielaidą, kad ieškovas, kaip naujasis patalpų savininkas, susipažino su visais įsigyjamo daikto apsunkinimais ir jų pobūdžiu. Tuo tarpu, nuomos sutarties neįregistravimas pašalina įstatymuose įtvirtintą prezumpciją, kad naujasis savininkas prieš įsigydamas daiktą žinojo apie daikto apsunkinimus ir trečiųjų asmenų teises į turtą.9 Įvertinus pirmosios, apeliacinės instancijos teismų ir kasacinio teismo pozicijas, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas turi būti tenkinamas ir kad bendrovė „Keltas“ turi išsikelti iš Ieškovo patalpų. Tai galima pagrįsti CK 6.494 str. 1 d.; LAT pateiktais argumentais civilinėje byloje; CK 6.478 str. 2 d., kur nurodoma, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Pagal sąlygą matyti, kad nuomos sutartis buvo sudaryta ilgesniam kaip vieneriams metams terminui. 2. Nepriklausomai nuo to, tenkinamas turėtų būti pagal CK normas reikalavimas ar ne, nurodykite tokio Ieškinio dalyko teisinį pagrindą (-us). Nurodant, kokie yra ieškinio dalyko teisiniai pagrindai, reikėtų apibrėžti ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą. Pagal CPK 135 str. 1 d. 4 p. ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas. Pagal CPK 135 str. 1 d. 2 p. ieškinio pagrindas – aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą. Šioje byloje ieškinio dalyko teisinis pagrindas – nuomos sutartis nebuvo registruota viešame registre, todėl prieš trečiuosius asmenis negali būti panaudota. 3. Jeigu Ieškovo reikalavimas neturėtų būti tenkinamas, ar gali Ieškovas naudotis kokiais nors kitais teisių gynimo būdais? CK 1.138 str. nurodoma, kad teismas, neviršydamas savo kompetencijos, gina civilines teises šiais būdais: a) pripažindamas tas teises; b) atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį; c) užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti; d) priteisdamas įvykdyti pareigą natūra; e) nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį; f) išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius); g) pripažindamas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus prieštaraujančius įstatymams CK 1.3 str. 4 dalyje numatytais atvejais; h) kitais įstatymų numatytais būdais. Ieškovas prašė teismo Atsakovą iškeldinti su visu jam priklausančiu turtu iš Ieškovui priklausančių negyvenamųjų patalpų. Jeigu Ieškovo reikalavimas neturėtų būti tenkinamas, tai būtų galima preziumuoti, kad Ieškovas prarado tokius teisių gynimo būdus: pripažinimo teisių; priteisimą įvykdyti pareigą natūra; nutraukimą arba pakeitimą teisinio santykio. Galima daryti prielaidą, kad Ieškovas neturi galimybės naudotis kokiais kitais teisių gynimo būdais. Literatūros sąrašas Teisės aktai: 1. Lietuvos Respublikos konstitucija (Valstybės žinios, 1992, Nr. 33-1014). 2. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (Valstybės žinios, 2000, Nr. 74-2262). 3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (Valstybės žinios, 2002, Nr. 42). Specialioji literatūra: 1. AMBRASIENĖ, D., et al. Civilinė teisė. Prievolių teisė: vadovėlis. Vilnius: Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras, 2004. 2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė. 1-asis leid. Vilnius: Justitia, 2003. I d. 3. MIKELĖNAS, V. Civilinė teisė: vadovėlis. 2-asis leid. Kaunas: Vijusta, 1998. 4. MIKELĖNAS, V. Sutarčių teisė. Bendrieji sutarčių teisės klausimai: lyginamoji studija. Vilnius: Justitia, 1996. 5. VAIŠVILA, A. Teisės teorija: vadovėlis. 2-asis leid. Vilnius: Justitia, 2004. 6. VAIŠVILA, A. Teisinės valstybės koncepcija Lietuvoje. Vilnius: Litimo, 2000. Teismų sprendimai: 1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Šiaulių bankas v UAB „Kailena“ ir kt., Nr. 3K-3-560/2002, kat. 45.5; 45.1; 15.1. Elektroniniai dokumentai: 1. Jungtinės veiklos sutartis [interaktyvus]. [Žiūrėta 2006-11-26]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!