Jonizuojančios spinduliuotės dozimetrija bei biologinis poveikis

Elektromagnetinė spinduliuotė pagal tai ar sukelia medžiagoje jonizaciją, ar ne, yra skirstoma į nejonizuojančiąją ir jonizuojančiąją.
Nejonizuojančioji spinduliuotė yra elektromagnetinė spinduliuotė, kurios metu atomai arba molekulės neskyla, todėl nesukuriami ir jonai. Nejonizuojanti spinduliuotė skirstoma į optinę spinduliuotę ir radijo dažnių spinduliuotę.
Optinė spinduliuotė skirstoma į regimąją šviesą, ultravioletinius spindulius ir infraraudonuosius spindulius. Radijo dažnių spinduliai skirstomi į mikrobangas, radijo bangas ir žemo dažnio elektromagnetinius laukus. Didžioji dalis visų šių spinduliuočių rūšių yra sukuriamos dirbtiniu būdu. Ultragarsas tai pat priskiriamas prie nejonizuojančios spinduliuotės.
1. Elektromagnetinę spinduliuotę – elektromagnetines bangas – (rentgeno ir gama spinduliuotė). Rentgeno ir gama spinduliuotė yra tos pačios rūšies, tačiau skirtingos kilmės. Rentgeno spinduliuotė sukuriama dirbtinai elektros energijos pagalba rentgeno aparate, o gama spinduliuotė atsiranda iš radioaktyviųjų medžiagų atomų branduolių.
2. Dalelių spinduliuotę, t.y. atomo branduolių dalelių srautą (alfa, beta arba neutroninė spinduliuotė).
Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai gali būti gamtiniai ir dirbtiniai. Gamtiniai: Žemės uolienos, augalai, gyvūnai, anglis–14, žmogaus organizmas, kosminiai spinduliai ir pan. Žemės spinduliuotė labai skiriasi ir priklauso nuo vietovės. Vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai per metus gauna 0,5 mSv apšvitos dozę dėl grunto spinduliuotės. Netgi geriamojo vandens sudėtyje gali būti radioaktyviųjų medžiagų, visų pirma radono, todėl vandenį iš gręžinių būtina kontroliuoti.
Dirbtiniai: pramonės objektai, pastatai, įvairūs elektromagnetiniai laukai, buitiniai prietaisai, medicininiai įrenginiai, ginkluotės bandymai ir t.t.
1. netenka energijos;
2. jonizuoja medžiagų molekules (ypač stipriai jonizuoja dujas);
3. biologiškai veikia ląsteles;
4. pasižymi skvarbumu.
Dėl šių sąveikų ir savybių keičiasi ir medžiagos, ir pačios dalelės būsena.
Vykstant jonizacijai, jonizuojančioji spinduliuotė sukuria jonus apšvitiname. Jonizavimas, nors ir ne visada, gali sukelti apšvitinto objekto pakitimus ar pažeidi- mus, pavyzdžiui, organizmo genetinio paveldėjimo ląstelėse (DNA). Yra klaidinga nuomonė, kad apšvitintas objektas pradeda švytėti. Iš tikrųjų taip nėra. Tačiau objektas gali užsiteršti radioaktyviomis dalelėmis ir pats skleisti jonizuojančiuosius spindulius.
Dalelių sąveika su medžiaga kokybiškai įvertinama:
1. jonizacijos linijiniu tankiu i = dn/dx, susidariusių vienodo ženklo jonų skaičiaus santykiu su jonizuojančiosios dalelės nueitu keliu medžiagoje;
2. pilnutine...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!