Jonas Vailokaitis gimė 1886 m. birželio 25 d. Šakių apskrityje, Sintautų valsčiui, Piktžirnių kaime.
1908 m. baigė Peterburgo prekybos ir pramonės institutą, grįžo į Lietuvą. Tarnavo Marijampolės “Žagrės” kooperatyve.
1912 m. su kunigu broliu Juozu Kaune įkūrė “Brolių Vailokaičių ir bendrovės” banką nusigyvenusių bajorų dvarams supirkti, juos parceliuoti ir išsimokėtinai parduoti lietuviams.
Pirmojo pasaulinio karo metais dėl lietuviškos veiklos okupacinės valdžios kalintas, vėliau laikytas policijos priežiūroje.
1917 m. rugsėjo 18-22 d. Lietuvių konferencijoje išrinktas į Lietuvos Tarybą. 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.
1919 m. kartu su broliu Juozu įkūrė Ūkio banką ir buvo jo vadovas. 1920 m. išrinktas į Steigiamąjį Seimą, Valstybės finansų ir biudžeto komisijos pirmininkas.
Vienas “Maisto”, “Metalo” akcinių bendovių steigėjų ir dalininkų, nuo 1937 m. – “Metalo” valdybos pirmininkas. Įkūrė Palemono plytinę, prekybos “Eksporto ir importo” akcinę bendrovę. 1925 m. išrinktas Lietuvos banko tarybos nariu, 1937 m. – “Urmo” bendrovės pirmininkas bei bankininkų atstovas Prekybos ir pramonės rūmuose.
1940 m. pasitraukė į Vokietiją.
Lietuvos krikšionių demokratų partijos narys.
1927 m. vienas Lietuvos aeroklubo steigėjų.
Mirė 1944 m. gruodžio 16 d. Blankenburge (Vokietija)
Kai kalbama ar rašoma apie valstybės atkūrimą, dažniausiai minimi politikai ir kariai, nes jų atlikti darbai yra labai reikšmingi ir labiausiai pastebimi. Tačiau valstybiniame gyvenime yra svarbios ne tik politinė ir karinė veikla, bet ir ūkinė. Atkuriant nepriklausomos Lietuvos gyvenimą, ūkinė sritis buvo ypač svarbi, 120 metų, Lietuvą okupavus carinei Rusijai, jos finansai, pramonė, prekyba ir iš dalies žems ūkis buvo perimami svetimtaučių ir nuliežti. Okupantas sąmoningai stengėsi įjungti Lietuvą į Rusijos valstybę ir ją nulietuvinti ir kolonizuoti. Didieji Lietuvos dvarai dalimis buvo parduodami kolonistams. Daug lietuvių buvo palikti be žemės. Finansinės įstaigos, kaip bankai, nebuvo leidžiama lietuviams steigti. Net laisvųjų profesijų žmonės sunkiai gaudavo darbo savo krašte. Jie buvo raginami keltis į Rusijos valdomas žemes. Nenorėdami ten vykti, geriau jie emigruodavo į kitus kraštus ieškoti pragyvenimo. Daugelis jų ilgainiui nutausdavo. Diedelė...
Šį darbą sudaro 1594 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!