Jonas Biliūnas. Kontekstas, kūrybos analizė

JONAS BILIŪNAS KONTEKSTAS Jonas Biliūnas – lietuvių psichologinės prozos pradininkas. Atnaujino prozos tradiciją: socialinį realizmą pakeitė psichologiniu realizmu, kurio pagrindinis bruožas yra dėmesys vidiniam žmogaus pasauliui. Biliūno proza kruopščiai ir detaliai vaizduoja asmeninius žmogaus išgyvenimus. Kadangi sirgo džiova, paskutiniuose kūriniuose itin dažna mirties, žmogaus silpnumo prieš lemtį tema. Biliūnas – krikščioniškas humanistas, todėl akcentuoja tokias vertybes kaip atlaidumas, sąžiningumas, nesavanadiškumas, užuojata. Jo veikėjai netelpa į teigiami/neigiami schemą. Būdinga krikščioniška pasaulėjauta, kad niekas neturi teisės kategoriškai teisti kito žmogaus.  APYSAKA „LIŪDNA PASAKA“ Tema: Istorijos ir žmogaus ryšys Idėja : Žmogus yra istorinių įvykių įkaitas Tema : Žmogaus silpnumas prieš lemtį. Idėja : Žmogaus laimė priklauso nuo likimo vingių Tema : Meilės svarba žmogui. Idėja: Meilė teikia harmoniją, o jos praradimas sužlugdo. Tema: Artimo žmogaus netektis. Idėja: Artimas žmogus yra gyvenimo atrama, jį praradus laimę keičia nepakeliamas skausmas, nuvedantis iki beprotybės.  Petras ir Juozapota svajoja apie baudžiavos panaikinimą ir saugų bei ramų šeimyninį gyvenimą. Jų tikslas – turėti savo žemės ir vaikų. Siekdamas šio tikslo, Petras susižavi laisvės idėjomis ir nusprendžia dalyvauti sukilime. Deja, istorinė situacija (lemtis) negailestinga: caro valdžia žiauriai numalšina sukilimą, Petras pakariamas, Juozapota patiria prievartą, pagimdo negyvą kūdikį, praranda namus ir neiškentusi visų išbandymų išprotėja, blaškosi po apylinkes.    Pasakotojas susitapatina su Juozapota, išgyvena jos tragediją, kalba jausmingai ir atvirai. Taip pat  išlaiko nuoseklų pasakojimą, taip sutvardydamas chaotiškas Juozapotos emocijas ir įtaigiai perteikdamas istorijos (lemties) sužlugdyto žmogaus patirtis. Kontrasto principu komponuojami skirtingi laiko planai: praeityje – gražus šeimos gyvenimas ir jų svajonės apie gražią ateitį (sava žemė ir vaikas): „Viename sodžiuj gyveno neturtėlis žmogus, vardu Petras Banys, su savo moterim Juozapota. Jauni ir gražūs, abu mylėjo vienas antrą ir, susiėmę už rankų, ramiai ir drąsiai ėjo gyvenimo keliu. Tiesa, tasai kelias buvo šiurkštus ir kietas, dar baudžiavos grandimis išgrįstas, tačiau, būdami jaunos dvasios, turėjo stiprias, kad ir pūslėtas, kojas ir naštos sunkumo nejautė.“; dabartyje – negailestingų istorinių aplinkybių (likimo vingių) sukurta negailestinga realybė: Petro mirtis, negyvas kūdikis, Juozapotos benamystė ir beprotystė: „Be jokios priežiūros tada po laukus vaikščiojo ir Dievas žino kuo mito. Slankės po paupį ir pušyną, kur vasariniuose namuose daug ponų gyveno. Ėjo klaiki ir nelaiminga, skarmalais savo išdžiūvusį kūną pridengusi; ėjo dejuodama, lazdele pasirimsčiuodama, sunkią sunkią metų naštą vilkdama. Visiems nešė nusiminimą ir nesuprantamą širdies neramumą...“ Lyrišką pasakojimą apie dviejų žmonių meilės istoriją paversdamas gana groteskišku tikrovės vaizdavimu sustiprina istorijos destruktyvumo įspūdį. Svarbi ir paralelė tarp Juozapotos akių ir žvaigždžių. Iki tragedijos: „Maloniai žiūrėjo į moterį ir matė, kaip iš po jos ilgų blakstienų mirgėjo akys kaip dvi gražios žvaigždės – laimės žvaigždės. Tas žvaigždes jisai ir užsimerkęs matydavo...“ Po tragedijos: „Ne, tai ne akys. Tai buvo du taškai, klaikūs, be gyvybės. Tokį įspūdį, kaip tos jos akys, gali žmogui padaryti tik užgesusios žvaigždės, iš arti matomos. Taip, tai buvo užgesusios žvaigždės.“ Spindinčios akys – gyvenimo džiaugsmo, vidinės gyvybės simbolis. Spindesį praradusios akys – džiaugsmo ir vilties praradimo simbolis (istorija/lemtis žmogų palaužia, atima bet kokį džiaugsmą).  • Raiška: nuoseklaus pasakojimo išlaikymas (taip sutvardydamas chaotiškas Juozapotos emocijas ir įtaigiai perteikdamas istorijos (lemties) sužlugdyto žmogaus patirtis) • Kontrasto principu komponuojami skirtingi laiko planai (praeitis ir dabartis): praeityje – gražus šeimos gyvenimas ir jų svajonės apie gražią ateitį (sava žemė ir vaikas) („Viename sodžiuj gyveno neturtėlis žmogus, vardu Petras Banys, su savo moterim Juozapota. Jauni ir gražūs, abu mylėjo vienas antrą ir, susiėmę už rankų, ramiai ir drąsiai ėjo gyvenimo keliu. Tiesa, tasai kelias buvo šiurkštus ir kietas, dar baudžiavos grandimis išgrįstas, tačiau, būdami jaunos dvasios, turėjo stiprias, kad ir pūslėtas, kojas ir naštos sunkumo nejautė.“) dabartyje – negailestingų istorinių aplinkybių (likimo vingių) sukurta negailestinga realybė: Petro mirtis, negyvas kūdikis, Juozapotos benamystė ir beprotystė ( „Be jokios priežiūros tada po laukus vaikščiojo ir Dievas žino kuo mito. Slankės po paupį ir pušyną, kur vasariniuose namuose daug ponų gyveno. Ėjo klaiki ir nelaiminga, skarmalais savo išdžiūvusį kūną pridengusi; ėjo dejuodama, lazdele pasirimsčiuodama, sunkią sunkią metų naštą vilkdama. Visiems nešė nusiminimą ir nesuprantamą širdies neramumą...“) • Groteskiškas tikrovės vaizdavimas virsta iš lyrinio pasakojimo apie dviejų žmonių meilės istoriją (sustiprina istorijos destruktyvumo įspūdį) • Paralelė tarp Juozapotos akių ir žvaigždžių (Iki tragedijos: „Maloniai žiūrėjo į moterį ir matė, kaip iš po jos ilgų blakstienų mirgėjo akys kaip dvi gražios žvaigždės – laimės žvaigždės. Tas žvaigždes jisai ir užsimerkęs matydavo...“ Po tragedijos: „Ne, tai ne akys. Tai buvo du taškai, klaikūs, be gyvybės. Tokį įspūdį, kaip tos jos akys, gali žmogui padaryti tik užgesusios žvaigždės, iš arti matomos.) • Simbolis (spindinčios akys) gyvenimo džiaugsmo, vidinės gyvybės simbolis. Spindesį praradusios akys – džiaugsmo ir vilties praradimo simbolis (istorija/lemtis žmogų palaužia, atima bet kokį džiaugsmą).  NOVELĖ „UBAGAS“ Tema : žmogaus abejingumas/artimojo savanaudiškumas Idėja: žmogų skaudina žmogaus abejingumas/artimo savanaudiškumas Raiška: gamtos ir ubago aprašymų kontrastas (gamtoje – harmonija ir ramybė, žmonių santykiuose – nepagarba ir žiaurumas) Dabarties ir praeities kontrastas (mylinčios šeimos tėvas, turtingas bitininkas dabar yra vienišas, nieko neturintis ubagas) Sabaliūno meilė anūkams ir jo sūnaus nepagarba jam (Sabaliūnas mylėjo savo vaikus, išvytas pirmiausia gailisi ne dėl turtų, o dėl prarastų anūkų. Sabaliūno sūnui svarbu atsikratyti nenaudingo tėvo, dvasinio ryšio jis nejaučia) Retoriniai sušukimai bei nutylėjimai (rodo, kad Sabaliūnas skaudžiai išgyvena išsiskyrimą su savo anūkais, atstūmimas jam kelia didelį skausmą.) Bičių simbolis (lietuvių kultūroje – draugiškumo, bičiulystės simbolis. Išvarius Sabaliūną iš daugybės bičių kelmų lieka tik penki – tai rodo dvasinę šeimos degradaciją. Intertekstas (pasaka apie sūnų, kuris žilą tėvą vežą į mišką) NOVELĖ „LAZDA“ Tema: Atleidimo galia Idėja: Kai atleidi, sustabdai blogį. Nekeršydamas neleidi blogiui plisti ir netgi gali padėti kitam žmogui pasikeisti (atsisakyti blogio) Tema: Moralinis principingumas Idėja: Morališkai stiprus žmogus kenčia ir stojiškai įveikia nuoskaudą, bet kito kentėti neverčia Tema: Gėrio pergalė prieš blogį Idėja: Atlaidumas ir meilė artimajam gali įveikti blogį Tėvo veiksmai atrodo kiek paradoksaliai, nes jis priima skriaudėją (žmogų, kuris jį mušė) į savo namus. Vis dėlto paradoksą panaikina intertekstas į Bibliją (Kristaus kančios istoriją). Tai leidžia suprasti, kad tėvas vadovaujasi krikščioniškomis vertybėmis: jam svarbiausia yra laikytis atlaidumo ir nuolankumo vertybių, net jeigu jo paties ir nepalaiko šeima (žmona kandžiai kalba apie Dumbraucką, nesupranta tokio tėvo kilniadvasiško poelgio prasmės). Biblijos įvedimas į kūrinį rodo, kad tėvas simboliškai tapatinasi su Kristumi, kuris kentėjo, nors buvo nekaltas, bet į skriaudą atsakė atlaidumu ir meile. Norint įtikinti, kad nuolankumas ir atlaidumas (arba meilė artimajam) yra vertybės, įveikiančios blogį, vaizduojama ir Dumbraucko transformacija. Šis personažas kuriamas kontrasto principu: pirmiausia jis parodomas kaip galingas smurtautojas, o po to kaip galios išsižadėjęs atgailaujantis žmogus. Dumbrauckas dovadovamas lazdą (galios įrankį, su kuriuo smurtavo) simboliškai atsiprašo, o tėvas ją paima kaip atgailos ir išbandymo (skriaudos) simbolį. Skriaudos nepaversdamas kerštu tėvas nugali blogį (pats nesusiteršia ir padeda dvasiškai atsinaujinti ir Dumbrauckui). Tad novelėje „Lazda“ Biliūnas akcentuoja Naujojo Testamento vertybių sistemą – stiprus ne tas, kuris kerštauja, o tas, kuris atleidžia.  Raiška: intertekstas į Bibliją (Kristaus kančios istoriją). Tai leidžia suprasti, kad tėvas vadovaujasi krikščioniškomis vertybėmis: jam svarbiausia yra laikytis atlaidumo ir nuolankumo vertybių, net jeigu jo paties ir nepalaiko šeima (žmona kandžiai kalba apie Dumbraucką, nesupranta tokio tėvo kilniadvasiško poelgio prasmės). Biblijos įvedimas į kūrinį rodo, kad tėvas simboliškai tapatinasi su Kristumi, kuris kentėjo, nors buvo nekaltas, bet į skriaudą atsakė atlaidumu ir meile Kontrasto principu vaizduojama Dumbrausko transformacija (pirmiausia jis parodomas kaip galingas smurtautojas, o po to kaip galios išsižadėjęs atgailaujantis žmogus) taip parodoma, kad nuolankumas ir atlaidumas (arba meilė artimajam) yra vertybės, įveikiančios blogį Lazdos simbolis (Dumbrauckas dovadovamas lazdą (galios įrankį, su kuriuo smurtavo) simboliškai atsiprašo, o tėvas ją paima kaip atgailos ir išbandymo (skriaudos) simbolį) Skriaudos nepaversdamas kerštu tėvas nugali blogį (pats nesusiteršia ir padeda dvasiškai atsinaujinti ir Dumbrauckui). Tad novelėje „Lazda“ Biliūnas akcentuoja Naujojo Testamento vertybių sistemą – stiprus ne tas, kuris kerštauja, o tas, kuris atleidžia.  NOVELĖ „VAGIS“ Tema: Sąžinės svarba Idėja: Sąžinė neleidžia žmogui nurimti, bet būtent ji parodo, kad žmogus dar nėra moraliai degradavęs Tema: Klaidos kaina Idėja: Klaida, kurios negali ištaisyti, visą gyvenimą neleidžia surasti ramybės Raiška: dviejų laiko plotmių lyginimas (lyginamas gyvenimas iki klaidos ir po klaidos. Iki klaidos – jo klestėjimo laikas („Jaunas dar tada tebebuvau, nevedęs ir stiprus, – kito tokio visam sodžiuje nebuvo.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!