Joachimas Lelevelis

..................................
ĮŽANGA
Tamsu, tamsu ir niūru mūsų tautos padangės horizonte, - kalbėjo Daukša. – Šiandien mūsų Lietuvoje nėra tautos genijų, liko tik talentai. Nuėjo nuo šiuolaikinio gyvenimo scenos didieji pranašai, didieji žodžio menininkai, lygiai kaip didieji kalavijo didvyriai. Likimas iš mūsų protėvių atėmė valdžios skeptrą, iš mūsų – jėgą, o pastaruoju metu tarsi skubėjo iš mūsų tautos išplėsti mums brangiausius poetus ir apskritai dorus bei šviesius žmones. Mickevičius, Slovackis, Lelewelis, Čartoriskis ir tiek mūsų universiteto profesorių tarsi vienu mirksniu išnyko iš mūsų tarpo ir nuskurdino taip stipriai juos mylėjusį gimtąjį kraštą
1. JOACHIMAS LELEWELIS
Joachimas Lelewelis gimė 1786 m. kovo 22 d. Varšuvoje. Jis kilęs iš sulenkėjusios vokiečių Loelhoeffelių giminės, laikęs save mozūru. 1804-1808 m. studijavo Vilniaus universitete. Lelewelis jį baigęs, Kremenčino licėjuje dėstė geografiją ir istoriją, o 1815 m. konkurso keliu užėmė profesoriaus pavaduotojo vietą Vilniaus universiteto visuotinės istorijos katedroje. Ta dingstimi, kad tada dar neturėjo mokslinio laipsnio, o iš tikrųjų dėl to, kad palaikė ryšius su slaptomis studentų draugijomis, 1818 m. buvo priverstas universitetą palikti. Išvykęs į Varšuvą, dirbo bibliotekininku, 1820 m. Krokuvos universitete gavo daktaro laipsnį. 1821 m. konkurso keliu vėl buvo išrinktas Vilniaus universiteto Visuotinės istorijos katedros profesoriumi ir 1822 m. pradžioje grįžo į Vilnių. Kadangi palaikė ryšius su filomatais bei filaretais, 1824 m. vėl buvo atleistas iš pareigų. Po to gyveno Lenkijoje, dalyvavo lenkų išsivadavimo judėjime, sukosi 1830-1831 m. sukilimo verpetuose. Nuslopinus sukilimą, gyveno užsienyje ( Paryžiuje, nuo 1833 m. Briuselyje ), kur toliau tęsė mokslinę veiklą. Mirė Paryžiuje. Lelewelio palaikai 1929 m. buvo perkelti į Vilnių ir palaidoti Rasų kapinėse.
Pasirodžius Bogušo knygai Apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę, J. Lelewelis 1809 m. paskelbė jos recenziją, kurioje knygos autorių labai sukritikavo. J. Leleweliui, kritinės istoriografijos kūrėjui, nepatiko nepagrįsti Bogušo išvedžiojimai. Tais pačiais metais kaip ir Bogušas jis išleido savo knygą panašia tema Žvilgsnis į lietuvių giminių senovę ir jų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!