Jaunimo sociologiniai tyrinėjimai

Niekas kitas, kaip jaunoji karta yra atsakingi už tolesnę Lietuvos modernizacijos sklaidą. Socializacija yra procesas, kurio metu jaunimas išmoksta būti pilnaverčiais visuomenės nariais, t.y. perima kultūrą ir kartu save atskleidžia. Kiekviena karta ir kiekvienas individas privalo išmokti, kaip socialiai elgtis tam tikroje vietoje ir tam tikru laiku. Svarbiausi jaunosios kartos socializacijos vyksmo ženklai susiję su žmogaus dvasios pokyčiais ir pilietinės visuomenės tapsmu. Tačiau, kaip ir kiekvienoje gyvenimo srityje, taip ir čia, iškyla tam tikrų nesklandumų, su kuriais nuožmiai bandoma kovoti.
Šiame darbe apžvelgsiu keletą jaunosios kartos socializacijos problemų. Pateiksiu samprotavimų apie ugdymo krizes, kai kurias priežastis ir pasekmes. Aptarsiu socialinį, edukologinį tyrimą ir jo metodus. Ir pateiksiu vaikų nusikalstamumo Lietuvoje analizę.
Kaip teigia Tomas Akvinietis: „žmogui iš prigimties lemta gyventi visuomenėje“. 1 O to išmokstama tik socialinėje aplinkoje.
Taigi pačiame socializacijos vyksme yra vidinio prieštaringumo galimybė. Tai pirmoji ugdymo krizės galimybė, kurios reikia išvengti ir įgyvendinti vieną svarbiausių su ja susijusių uždavinių – formuoti būsimos pilietinės visuomenės narį.
Šiuolaikinė techninė civilizacija žmonių tarpusavio santykius padarė ypač problematiškais, o žmonijos dorovės ir etikos problema iškelta kaip viena svarbiausių. Kaip pastebi R. Grigas, industrinė gyvenimo visuomenė palengvino žmogaus gyvenimo buitį, bet „visagalis vartojimo stabas suniekino jo dvasinį pasaulį“. „Žmogus be dvasinio gyvenimo ir be jo aiškių orientyrų tapo kur kas labiau biologizuotas“, – teigia R. Grigas.4
Žmonių tarpusavio santykių krizė, susvetimėjimas, priešiškumas, nepakantumas
1 Anzenbacher A. Filosofijos įvadas. V.: Katalikų pasaulis, 1992.
2 Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas. Lietuvos sociologų draugija. Lietuvos socialinės panoramos kontūrai. V., 1998. P. 206
3 Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas. Lietuvos sociologų draugija. Socialinės grupės: raiška ir ypatumai. V., 1998. P. 281
4 Grigas R. Tautos likimas. V., 1995
palietė ir suaugusiųjų bei vaikų tarpusavio santykius. Vaikystė – tai socialinis fenomenas, kuriame atsispindi visuomeninio gyvenimo bruožai, taip pat ir dvasiniai. Dvasinio gyvenimo skurdą pasirinkau kaip probleminį išeities tašką, iš kurio pajudėti reikalingi socializacijose bei jaunosios kartos ugdymo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!