Japonijos valstybės skola ir jos valdymas

Darbo temos aktualumas. Finansai — tai ekonominiai piniginiai santykiai, kurių pagalba paskirstant ir perskirstant nacionalines pajamas yra sudaromi bei panaudojami decentralizuoti ir centralizuoti pinigų fondai, siekiant efektyviai vykdyti valstybės funkcijas ir užtikrinti ekonomikos plėtros sąlygas. Finansų pagalba plečiama gamyba, sprendžiami socialiniai ir kultūriniai uždaviniai, išlaikomas valstybinio saugumo aparatas bei teisėsauga. Kuo valstybės finansai yra didesni, tuo geresnes sąlygas valstybė turi savo funkcijoms atlikti. Spartus ekonomikos augimas, besiplečianti gamyba, gerėjančios gyvenimo sąlygos, tokius reiškinius galime pastebėti ekonomiškai stipriose valstybėse. Valstybės skolinimasis yra vienas iš būdų finansuoti valstybei naudingus ir tuo metu reikalingus ekonominius ar kitus procesus, jei valstybė tuo metu negali skirti pakankamai pinigų iš savo iždo.
Darbo tikslas. Išsiaiškinti Japonijos skolos valdymo sistemą, išnagrinėti 2005-2010 metų Japonijos skolos dinamiką bei struktūrą.
Darbo struktūra. Projektinis darbas yra sudarytas iš dviejų pagrindinių dalių. Pirmajame skyriuje pristatoma Japonijos skolos valdymo sistema. Aprašyti pagrindiniai valdymo sistemos elementai, pavaizduotos schemos bei paminėti konkretūs praktiniai pavyzdžiai. Antroje dalyje bus nagrinėjama Japonijos skolos statistika.
Per keliasdešimt pastarųjų metų Japonijos fiskalinės politikos reformos buvo nustumtos į šalį, dėl to išaugo didžiulė šalies skola. Tai įtakojo nemažai veiksnių. Labai svarbus yra Japonijos valstybės biudžeto priėmimo momentas, kurio priėmimas ilgainiui tapo vienos politinės srovės programa. Liberalų Demokratų partija (LDP), kuri valdo Japoniją nuo savo įsisteigimo 1955 m. iki dabar (su ne didelėmis išimtimis) savo valdžia siekia aukšto šalies ekonominio augimo užtikrinimo. Tam reikia didelių finansinių išteklių, o vyriausybė skolinasi ir yra populiari.
Jau nuo 1964 m. Japonijos biudžetai buvo deficitiniai, valdžia nesiryžo keisti fiskalinės politikos iš esmės. Ypač valstybės deficitas padidėjo po 1973 m. energetikos krizės. Blogėjanti vyriausybės fiskalinė politika sukėlė nerimą dėl ateities. Baimės pasitvirtino, skola augo, o 2006 m. dideli valstybės biudžetų deficitai sudarė valstybės nominalią skolą, kuri viršijo 160 % BVP.
Rimtesnis pasikeitimas buvo įvykdytas 1985 metais, kai vyriausybė nusprendė skolintis remdamiesi 60 metų grąžinimo taisykle. Pastarajame dešimtmetyje imtasi įstatymų pakeitimų, kurie...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!