J. Savickio "Fleita"

Rašinys J.Savickio „Fleita“ J. Savickio kalboje nemažai tarmybių ir barbarizmų (sermėga, bliūdas, sambrėškoje). Tai padeda kūrinyje vaizduojamą pasaulį priartinti prie tikrojo, tikros kalbos to meto žmonių. Svarbu ir tai, jog į paprastą kasdieninę kalbą įsilieja tarptautiniai žodžiai (operetė, muzikantas), kūrinį priartindami prie kultūrinio konteksto. Tekstas sudarytas iš trumpų, kartais vos kelių žodžių, daugiausia vientisinių sakinių. Iš kalbos dalių vyrauja daiktavardžiai. Beveik kiekviena nauja pastraipa atskleidžia vis kitokį naują vaizdą. Kūrinyje yra nemažai ironijos: ironizuojamas gyvenimo monotoniškumas; sarkastiškai pašiepiami ir žmonės savo inteligentiškumą pabrėžiantys išvaizda ( <...> smokingui sužiūrėti, be ko inteligentui žmogui apsieiti negalima buvo ). Netgi į paties Žiogo mirtį bandoma žvelgti ironiškai, parodant, jog ji nieko nesugraudina. Nevengiama vartoti palyginimų ( „ Viena jau čia atrodė kitaip: čia lyg buvo šalčiau “ ), padedančių geriau įsigilinti į situaciją ar erdvę; metaforos ( „ Muziko galva žaliavo “ ) sukuria išsamų ir plačiai suvokiamą pasaulio vaizdą. Epitetai ( balzganomis, manieruotomis ) yra kiek neįprasti, bet suteikia vaizdingumo. Ypač svarbi kūrinyje yra personifikacija. Gyvūnai personifikuojami siekiant parodyti žmonių ir vabzdžių gyvenimo panašumą.Tai sugretina žmogų su gamtos pasauliu. Pagrindiniam veikėjui parenkamas simbolinis Žiogo vardas. Jį galima suprasti metaforiškai, taip susiejant jį su gamta ir muzika, nes Žiogas yra fleitininkas. Jo visa aplinka yra susijusi su menu. Kūrinio peripetijos leidžia suprasti, kad vienintelė saugi, artima Žiogui vieta yra teatras, jam pats gyvenimas yra teatras. Meniško, galbūt kiek keisto žmogaus niekas neteis, nes jis ten, kur ir turi būti. Tačiau viskas netikėtai keičiasi. Gimtoji miesto erdvė paliekama, ir Žiogui tenka susidurti su svetima ir atstumiančia kaimo erdve. Šie vaizdai autoriaus yra ypač stipriai ironizuojami, kadangi vienas esminių Savickio bruožų – ironija, kaip ir modernumas. Savickio novelėse kaimas žmonėms jau yra svetimas, kitaip nei ankstesnių novelistų kūriniuose. Pirmasis Žiogo susidūrimas su kitu pasauliu – susitikimas su ūkininku, kuris yra paprastas kaimietis. Tokia priešybė ( kontrastas ) tarp kaimiečio ir inteligentijos atstovo miestiečio yra jau ekspresionizmo bruožas. Fleitistas tame naujame pasaulyje vis dar bando susirasti kažką sau artimo, tačiau nieko nebėra. Savickio raiška – moderni, kaip ir jo kūrybos braižas. Jurgio Savickio miesto erdvė yra kiek ironiška, tačiau ir dvasiškai turtinga, joje atrandame nepaprastai daug meno.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!