J. Marcinkevičiaus dramos "Mažvydas" konspektas

MILKAUS GIESMĖJE ŠPITOLNINKAMS YRA PRIMENAMA, JOG: a) Mažvydas, atkeliavęs į Ragainę, pirmiausia, yra jų geradaris, mokytojas, ėmęs lietuvius mokyti krikščioniškojo tikėjimo, ištiesęs pagalbos ranką ir neleidęs pražūti (,,Atėjo, ranką tiesdamas / Ir atsikelti kviesdamas./Tiesiai į dangų,/Į dievą brangų/Kelią pašviesdamas.‘‘); b) Mažvydas buvo ne tik sielos gydytojas, bet ir kūno (,,Iš visokiausių žolelių,/Žiedų, o taipgi šaknelių/ Vaistus virdamas,/Mums dalindamas,/Gydė nuo sopulių.‘‘, ,,Nuo dvasios nuomario gydąs,/O ir ant kūno,/Kur velnias tūno,/Patepdamas žaizdas. ‘‘) – gydė sergančiuosius nuo ligų; c) žadėdamas lietuviams dangų, atitraukė juos nuo nuodėmių (senasis pagoniškasis tikėjimas), pamaitino bei suteikė viltį gyventi geriau (,,Špitolę pastatydamas,/Varguolius suvadydamas:/Šičia nuo šiolei/ Gyvenkit, broliai, ‑/Meiliai sakydamas.‘‘). Špitolninkų santykis su Mažvydu: ryškėjantis išorinis konfliktas su špitolninkais, kurie nenori patikėti, kad Mažvydas juos myli. Mažvydas jiems atsako, jog dabar žmonės mylėt vieni kitų nemoka, meilę reikia įrodinėti darbais, o ne žodžiais, kuriais ,,dangstomas sielų nuogumas‘‘. Savo meilę Mažvydas parodo darbais, kuriuos daro ,,iš pareigos‘‘, nes taip supranta žmogų. *** PIRMOS DALIES VEIKSMO APLINKYBĖS Veiksmas vyksta 1562 metais, Ragainėje. Vidurnaktis, špitolninkai į šventorių atitempia sumitusį ąžuoliuką *** NEMUNAS Mažvydas - lyg nerami dvasia, klaidžiojanti tarp savos ir svetimos žemės, o riba tarp jų - Nemunas - pykčio upė (metafora). Nemunas perskiria Lietuvą į dvi dalis, kai tuo tarpu abiejuose krantuose gyvena tos pačios tautos žmonės. *** LIETUVIŲ TAUTOS PROBLEMA ,,Kur du lietuviai -/Ten peilis prie gerklės.‘‘. Tos pačios tautos žmonės, tačiau netolerantiški vieni kitiems, nemyli ir nepriima vieni kitų, vieni su kitais elgiasi kaip su svetimos tautos gyventojais. *** NEMUNAS -PYKČIO ARBA MEILĖS UPĖ Į Žiobos žodžius ,,Nemunas – pykčio upė‘‘ Tirva atsako, jog ,,Būna, kad ir meilės‘‘, pasakodamas, kaip Nemunas sujungė jauną porą, kuri iki dabar tebegyvena kartu. Taip parodo, kad Nemunas gali būti ,,liudininkas‘‘ ne tik slogių įvykių (Mažvydas dėl kitokio tikėjimo ir naujoviškų pažiūrų buvo priverstas palikti Didžiąją Lietuvą), bet ir gražių istorijų. *** MAČIO POŽIŪRIS Į DIDELĮ MAŽVYDO SUSIRŪPINIMĄ ĄŽUOLIUKU Mačio požiūris į labai didelį Mažvydo susirūpinimą ąžuoliuko likimu yra skeptiškas, ironiškas, savo žodžiais (replikomis) parodo, jog jam nesuprantama tai, ką Mažvydas daro, taip pat galimai nesuvokia medžio pasodinimo reikšmės. Tai perteikiama panaudojant retorinį klausimą: ,,Aš nesuprantu -/Ko jis į šitą medį įsikirto?/Ir pats nemiega, ir kitus kamuoja.‘‘ *** MAŽVYDO VEIKLA RAGAINĖJE Mažvydas Ragainėje jau trylika metų klebonauja, gyventojus moko katekizmo, tačiau, anot Nikodemo, Mažvydas čia yra ,,vienas kaip pirštas‘‘. *** MAŽVYDO IR ĄŽUOLIUKO PARALELĖ Į Nikodemo argumentą, kad ąžuoliukas yra ,,iš ten,/Iš kur ir pats klebonas – iš anapus‘‘, Mačys daro prielaidą, jog ąžuoliukas Mažvydui ,,išeitų, lyg ir brolis‘‘. Panašumai: a) abu atvyko iš Lietuvos; b) šaknimis įsitvirtinę Prūsijos žemėje (tiesiogine ir netiesiogine prasme); c) Nemunu atplaukė į Ragainę. Ąžuoliuką ir Martyną Mažvydą sieja vienodas likimas, abu į Prūsiją ,,atplukdė‘‘ Nemunas. Martynas Mažvydas taip pat, kaip ir ąžuoliukas, buvo ,,persodintas‘‘, todėl atplukdytu ąžuolu tiek rūpinosi. Šaknys – svarbiausia ąžuoliuko detalė, nes jomis medis įsitvirtina į žemę, taip pat ir Martynas Mažvydas jau trylika metų yra ,,įsitvirtinęs‘‘ ir gyvena Ragainėje. *** Panteizmas – požiūris, kad visata ir Žemė yra tolygios Dievui. Mažvydui yra labai svarbus ąžuoliukas, jis griežtai įsako išsaugoti lietuviškas ąžuoliuko šaknis (,,Svarbiausia šaknys. Jei neprisiims,/Prie stulpo prirakinsiu! Kryžium žemę/Bažnyčioj paguldysiu! Tris dienas/Neduosiu ėst.’’) *** MAŽVYDO PRIEKAIŠTAI ŠPITOLNINKAMS Mažvydas špitolninkams priekaištauja dėl nepuoselėjamo krikščioniškumo (,,Kokie jūs krikščionys! Stabmeldžiai.‘‘), jis niršta dėl špitolninkų nederamo elgesio, nusigręžimo savu elgesiu nuo krikščionybės (,,Kiekvieną žygį pradedate burtais/Ir burtais baigiat. Poterių nemokat./Žegnojatės, mačiau, kaire ranka/Ir tris kartus per kairį petį spjaunat.‘‘) bei sielų nešvarumu (,,Žemėpačiais, laukosargiais, žalčiais/Aptekę jūsų sielos.‘‘) *** ALIUZIJĄ Į LIETUVIŠKĄ „KATEKIZMO“ PRAKALBĄ Mažvydas cituoja "Katekizmą": „Žemėpačiais, laukosargais, žalčiais/Aptekę jūsų sielos.“ Mažvydas trokšta, kad jie būtų platesnio mąstymo/ šviesesnės dvasios, kad nebūtų prietaringi. *** MAŽVYDO – KLEBONO PAGONIŠKUMAS Stiprų kontrastą suteikia Mažvydo, kaip klebono ir žmonių sielų ,,ganytojo‘‘, ,,raganiškas‘‘ (pagoniškas) šokis aplink naujai pasodintą ąžuoliuką bei pagoniško burtažodžio ,,Šaknim – į pragarą, šakom – į dangų‘‘ vartojimas. Mažvydas surizikuoja, kad išlaikytų gyvas ąžuolo šaknis ir jis prigytų naujoje žemėje, bet tuo pačiu, tarytum, nusigręžia nuo tikėjimo, kurį skleidė visus savo tarnystės metus, pažeidžia vieną iš Dešimties Dievo įsakymų (1. ,,Neturėk kitų Dievų, tiktai mane vieną.‘‘). *** ŠAKNIMIS Į PRAGARĄ – ŠAKOMIS Į DANGŲ ,,Šaknimis į pragarą – šakomis į dangų‘‘ – ši frazė yra lyg užuomina apie pasaulio medį, kurio visos šakos priklauso tik dangaus gyviams, kamienas – žmonėms, o šaknys – lyg pragaras, pomirtinė karalystė. Mažvydas burtažodžio ,,Šaknim – į pragarą, šakom – į dangų‘‘ panaudojimą vertina teigiamai, laiko gera idėja ir skatina Tirvą kuo greičiau panaudoti šį burtažodį. *** MAŽVYDO ELGESYS Pradžioje – pyksta, yra griežtas, reiklus, o vėliau į viską reaguoja ramiau, bando įrodyti meilę (,,Ko gero, tu teisus: mylėt nemokam./Aš – jūsų. Jūs – manęs.‘‘, ,,Aš nesakau, kad taip dariau iš meilės./Iš pareigos dariau. Iš pa-rei-gos./Taip žmogų suprantu. Ir taip jį myliu.‘‘) *** MAČIO PRIEKAIŠTAI MAŽVYDUI ,,Nemylite jūs mūsų./Duoną duodat, tačiau nemylit./Jūs širdis tenai,/Anapus Nemuno. Lyg mes nematom!‘‘ (Ironija). Jis nujaučia, kad Mažvydas nenuoširdžiai jais rūpinasi, nemyli jų (špitolninkų). *** „AK, ŽODŽIAI, ŽODŽIAI,/SIELŲ NUOGUMĄ DANGSTOM JAIS KAIP RŪBAIS.“ Ne visada žodis yra vertingas, kai jis nėra pagrindžiamas darbais. *** MAŽVYDO GERI DARBAI: a) priglaudė Nikodemą, gydė nuo niežų, prausė, tepė, šveitė, gydė Mačio ,,šunvotes‘‘; b) skleidė savo sampratą apie pasaulį, bandė išmokyti lietuviško žodžio; c) ištiesė pagalbos ranką Berankiui, kai šis, nusilpęs, bandė kabintis į krantą; d) gydė ne tik sielą, bet ir kūną, virė vaistus, dalino mažosios Lietuvos gyventojams, gydė nuo sopulių; e) pastatė ,,špitolę‘‘ varguoliams, išgelbėjo Tirvą nuo maro. DORYBĖS: a) dosnumas b) viltis c) meilė d) teisingumas e) tikėjimas *** HUMANIŠKO HEROJAUS ELGESIO MOTYVAS – PAREIGA ,,Iš pareigos dariau. Iš pa-rei-gos./Taip žmogų suprantu. Ir taip jį myliu.‘‘ *** ETINĖ PROBLEMA: manipuliacija žmonėmis *** Martynas Mažvydas Prūsijoje gyvena trylika metų. Kalbėdamas su špitolninkais, Mažvydas jiems atskleidžia, kad JEI SUGRĮŠTŲ Į DIDŽIĄJĄ LIETUVĄ, GALIMAI NEBEGRĮŠTŲ ATGAL Į RAGAINĘ (,,Bijau, kad pasiliksiu. Nebegrįšiu.‘‘), tuo pat užsimindamas apie pareigą (,,Tik pareiga, sakau, tik pareiga...‘‘), apie kurią, kaip apie jo savitą meilės išraišką, anksčiau kalbėjo Mažvydas, todėl galima teigti, jog MAŽVYDAS ILGISI DIDŽIOSIOS LIETUVOS IR NORI Į JĄ SUGRĮŠTI. • Apsisprendimą pasilikti Prūsijoje Mažvydas gana miglotai aiškina troškimu padėti vietiniams lietuviams (,,Aš privalėjau čia atvykti, čia,/Kad šičia ginčiau tūkstančius lietuvių/Nuo dvasiškos ir kūniškos mirties.‘‘) • Jis jaučiasi skolingas Prūsijos kunigaikščiui, kurio remiamas studijavo, bet svarbiausia priežastis – įsipareigojimas tarnauti Lietuvai. Guosdamasis Vilentui, jis su kartėliu prisimena Prūsijos kunigaikščio išsakytą siekį knyga ir Dievo žodžiu atvesti Lietuvą į Prūsiją (pavergti), o vėliau germanizuoti (,,Tie žodžiai buvo peilis man į širdį!/Kokia ironija! Įsivaizduoji,/Pats savo rankom sau neriesi kilpą.‘‘) • Mažvydas net suabejoja savo kunigystės prasme, pabrėžia darbo tėvynei svarbą (,,Bijau prisipažinti, kad ne dievui/Tai buvo pareiga, o žodžiui. Žodžiui,/Kurį reikėjo iš mirties vaduoti,/Kuriam pavidalą reikėjo rast.../

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!