Ištraukos iš apsakymo ,,Su peteliške ant lūpų“ analizė

Interpretacija Romualdas Granauskas Ištrauka iš apsakymo ,,Su peteliške ant lūpų“ Romualdas Granauskas – XX a. lietuvių prozininkas, dramaturgas. Rašęs nemažai novelių, apsakymų, pjesių. Romualdas Granauskas kaip ir Juozas Aputis vertino kasdienybę, ją pakylėja iki ritualo. Menininkai vaizduoja mums įprastus gyvenimo tarpsnius, tačiau svarbu ne veiksmas,, o tai kaip įvykį išgyvena veikėjai. Nagrinėjamoje ištraukoje ,,Su peteliške ant lūpų“ leidžiama pažvelgti į žmogaus mintis, jausmus susidūrus su vienu iš skaudžiausių įvykių gyvenime – artimo žmogaus mirtimi. Kūrinio pavadinimas ,,Su peteliške ant lūpų“ mums nėra išsamus, aiškus. Perskaitę kūrinį sužinome jog baltoji peteliškė simbolizuoja gėrį, gyvenimą, o juodoji blogį, mirtį. Baltoji peteliškė, pagrindinio veikėjo, Vaitkaus paskutinis prisiminimas apie tėvą, jo laidojimo dieną. Vabzdys tarsi mistiška būtybė susijusi su mirtimi, nes ji trumpai gyvena. Nagrinėjamoje ištraukoje Vaitkus yra namuose, grįžęs po tėvo laidotuvių. Pirmais sakinys mums nurodo tikslų paros laiką ,,pusę aštuonių vakaro“. Visi žinome kaip yra sunku po artimo žmogaus netekties. Vaitkus taip pat ne išimtis. Jį kankina nemiga. Jis atsikelia, nueina į virtuvę užsikaisti arbatos, nes ,,Burnoje buvo sausa“. Staiga jo akis užkliudo ,,baltas puodukas su raudonu apvadu“, kuris jam primena tėvą ( tėvas puoduką atsivežė iš ,,namų“, iš tų namų, kuriuose gimė, augo, sukūrė šeimą. O namai, kuriuose praleido paskutines gyvenimo akimirkas jam svetimi, tai galime spręsti iš to, kad žodžiai ,,iš namų“ parašyti kabutėse). Raudonas puodelis – svarbi detalė, kuri pagrindinį veikėją nugramzdina į prisiminimus. Staiga Vaitkus sutrinka, nes prisimena, jog jau ryte gėrė iš to puoduko, bet neatkreipė į tai dėmesio. Jis net krūptelėjo, juk ,,niekuomet jo neliesdavo“. ,,Ir Vaitkus dabar aiškiai suprato, kas pasikeitė jo gyvenime“. Pagrindinis veikėjas liko vienas, be tėvo, be šeimos. Antrojoje ištraukos pastraipoje jaučiame erdvės (iš realybės į prisiminimus) ir laiko (iš dabarties į praeitį) pasikeitimą. Jis apmąsto pagrindinius būties – gyvenimo ir nebūties – mirties klausimus. Kaip yra įprasta vaikai turi pergyventi tėvus ,,savo pačių mirtimi tėvai gina“ vaikus. Metai bėgo, o artimųjų vis mažėjo ir dabar ,,tarp Vaitkaus ir mirties jau nebestovi niekas...“, jis jaučiasi niekam nereikalingas, vienui vienas, prislėgtas. Tėvas, kol gyveno pas Vaitkų visada eidavo atidaryti durų, tai tarsi bandymas apginti sūnų nuo mirties. Jis žinojo savo didžiąją pareigą ir iki galo ją atliko: ,,sutiko, įsileido ir pats kartu išėjo“. Neilgai trukus pagrindinis veikėjas prisimena ir tą lemtingą dieną, kai ,,grįžęs vakare iš darbo

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!