Istorinės praeities atspindžiai Maironio eilėraščiuose

Rašinys Istorinės praeities atspindžiai Maironio eilėraščiuose Maironis (Jonas Mačiulis) - lietuvių tautos poetas, vienas žymiausių visų laikų Lietuvos literatūros vardų. Svarbiausia šio poeto kūrybos dalis - eilėraščiai. Išskirtinę vietą juose užima kūriniai apie Lietuvos praeitį, "Vytauto didžiojo" laikus. Maironis buvo poetas romantikas, o romantikai ieškojo įkvėpimo tautos praeityje, aukštino savo tėvynės didvyrius. Būtent tai atsispindi poeto kūriniuose. Vienas iš įdomiausių Maironio eilėraščių - "Milžinų kapai". Tai panoraminis kūrinys. Jame aiškiai atsispindi senovės Lietuvos vaizdas: "Kur lygūs laukai / Snaudžia tamsūs miškai". Šis eilėraštis mus nukelia į gilią senovę, kada vyko lietuvių mūšiai su kryžiuočiais - priešais, apie kuriuos visi esame girdėję. Jie "ištroškę garbės <...> į vaišes per Lietuvą traukia". Tačiau lietuviai raginami stoti į aršią kovą: "Po kaimus šauklys / <...> / Į kovą lietuvininkus šaukia". Aiškiai nusakomas mūšio kulminacijos momentas : "Apraitė kryžiuočius užgriuvę". Eilėraštis sukuria slegiančią grėsmės nuotaiką, tačiau pabaigoje viską apgaubia paslaptis, keičiasi veiksmo dekoracija, jo istorinis laikas. Mes vėl pasijuntame dabartyje: "Dabar ten baisu", o viskas, į ką taip buvome įsijautę, nutolsta. Maironio eilėraštis "Eina garsas" perskverbtas gilių jausmų žmogui. Šiame kūrinyje vaizduojamas dviejų žmonių - bernelio ir mergelės - likimas istorinių įvykių fone. Tačiau karo vaizdais čia nesimėgaujama. Šis eilėraštis sudarytas tarsi iš dviejų dalių. Pirmojoje dalyje lyrinis subjektas- bernelis. Jis puikiai suvokia savo pareigą kovoti už tėvynę: "Žirgą reik balnoti". Tačiau jis jaučia mergelės ("sesulės") nerimą, todėl ją ramina: "Aš pargrįšiu nepražuvęs". Tuo bernužėlis išsako savo ryžtą ne tik nugalėti, bet ir išgyventi. Bernelis taip pat tikisi grįžti ne tuščiomis rankomis. Jis žada pargabenti mylimajai "šilko skarą, diržą auksu lietą". Praeina daug laiko, kažkas įvyksta. Tiksliai nepasakoma, bet mes suprantame, kad užsimenama apie bernelio mirtį. Matyt, todėl antrojoje eilėraščio dalyje lyriniu subjektu tampa mergelė, nesulaukusi savo mylimojo: "Nebegrįžta nuo Malburgo mielas bernužėlis". Dabar jau poetas aiškiai nusako ir negrįžimo priežastį: "Mylimasis už tėvynę galvą ten padėjo". Visi džiaugiasi pergale, tačiau mergelei "ašaros tik rieda ir kapai vaidinas!" Kūrinio pabaiga išreiškia neįgyvendintas mergelės svajones - būti laimingai su savo mylimuoju . Eilėraštis "Eina garsas" atskleidžia tragišką dviejų mylimųjų gyvenimą istorijos fone. Jie turi aukoti savo meilę vardan tėvynės. "Trakų pilis" - vienas žinomiausių Maironio eilėraščių. Čia aktuali laiko tema. Laikas yra viską griaunantis ir naikinantis: "Bet amžiai bėga ir griūvančios sienos/Kas dieną nyksta apleistos ir vienos!..." Beje, vanduo irgi turi tokią pat galią "Banga gena bangą, ir bokšto akmuo / Paplautas nuvirsta žemyn". Norėdamas suteikti tekstui emocionalumo, poetas vartoja retorinius klausimus, sušukimus. Išlikusi "garbinga pilis", primena praėjusių laikų didybę, Vytauto didžiojo "galybę". Tačiau tuo pat metu parodo, kad dabartis liūdna, niūri, žodžiu, kitokia, o praėję laikai nebesugrįš. "Trakų pilis" labai emocionalus eilėraštis, kalbantis apie praėjusių laikų didybę, bet tuo pačiu liūdną jų išnykimą amžiams. Visi šie eilėraščiai pasakoja apie istorinius įvykius, apie tai, kaip poetas įsivaizdavo praėjusius laikus, mūšius. Tačiau svarbiausias šių eilėraščių tikslas buvo paskatinti lietuvius didžiuotis savo tauta, mylėti gimtąją žemę, dirbti Tėvynės labui ir kovoti už Lietuvos gerovę.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!