Istorinės praeities atspindys Maironio eilėraščiuose

Maironis aktyviai formavo savo asmenybės modelį pagal aukštą romantinės poezijos imperatyvą. Su gyvenimu, su realybe Maironį poetą labiausiai susiejo jo istorinė epocha. Tėvynė ir jos likimas buvo Maironio gyvenimo ir kūrybos kelrodė žvaigždė. Kiekvienas, rodos, žmogus turi tartum įgimtą meilę tėvynei, kiekvienam ji brangi. Bet negalime tikrai ir išmintingai mylėti savo žemės, nežinodami jos praeities ir istorijos. Savo poezija, garsiausiais eilėraščiais – „Kur bėga Šešupė“, „Lietuva brangi“, Maironis buvo ne tik poetas, bet ir istorikas. Primindamas reikšmingus Lietuvos istorijos įvykius, Maironis siekė to paties, pagrindinio savo tikslo – jis mokė mylėti ir ginti tėvynę.
Ypač svarbią vietą Maironio kūryboje užima kovos su su amžinuoju lietuvių tautos priešu – kryžiuočių ordinu.
rengias mus terioti.
Čia bandė ženklinti gaires,..
Jie nulėmė tokį stiprų poeto renesansą lietuvių tarybinėje visuomenėje ir literatūroje Didžiojo Tėvynės karo metais. Straipsnyje „Didžioji lietuvių literatūros tradicija“, parašytame 1943 m., K. Korsakas pabrėžė, kad ši Maironio kūrybos dalis taip lemtingai atgijo mūsų liaudyje tikriausiai todėl, kad joje, ypač gerai išreikšti vokiškųjų grobikų atžvilgiu tie jausmai, kurie giliai glūdi kiekvieno lietuvio širdyje.
Kaip klastingus, žiaurius priešus, siekiančius lietuvių tautą pavergti ir išnaikinti, Maironis vokiškuosius grobikus pavaizdavo ir savo romantinėse, feodalinės Lietuvos praeitį idealizuojančiuose dramose: „Kęstučio mirtis“, „Vytautas pas kryžiuočius“, „Vytautas Didysis – karalius“. Tose dramose Maironis istorinių įvykių fone taip pat parodo nepasitikėjimą vokiškaisiais grobikais ir tą neapykantą, kuri lietuvių tautos širdyje susitvenkė per ilgus kovų amžius. Tikrą kaltinamąjį aktą vokiškiesiems grobikams randame Maironio poemoje „Mūsų vargai“.
Žiauri kaizerinė okupacija vėl išryškino esminius tautos ir atskiros žmogaus egzistencijos momentus. Rašytojas pajuto galįs tęsti savo pradėtąjį lietuvių tautos istorinio gyvenimo epą. Lietuvių tautos likimo tema galinga srove išsiliejo per poemos „Mūsų vargai“ problematiką, įnešė į šį kūrinį platų istorijos srautą. Realistiškai vaizduodamas kaizerinės Vokietijos agresiją, Maironis poemoje pateikė šiurpių detalių, pasmerkė imperialistinę karų esmę, nurodė jų priežastis – grobuoniškus valdančiųjų klasių interesus.
Kaip anglai, nori vokiečiai
Ant marių viešpataut plačiai:
Lenktynės!......

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!