-
• Išsamiai pateikti informaciją apie Senovės Egipto civilizaciją.
• Supažindinti su to meto Egipto kultūra, politika, garsiausiais valdovais.
• Įvardinti gausius mokslo laimėjimus, tuometinio gyvenimo sampratą, požiūrį į meną, visuomenę.
Senovės Egiptas - tai valstybė, egzistavusi dabartinio Egipto teritorijoje (Nilo upės slėnyje) iki islamo įsigalėjimo VII-VIII a. Ji siejama su savita senovės civilizacija, klestėjusia šioje teritorijoje nuo III tūkst. pr. m. e.
Graikiškas terminas Aigyptos, iš kurio kilęs ir dabartinis Egipto pavadinimas daugumoje Vakarų kalbų, kildinamas iš senosios sostinės Memfio pavadinimo: vienas šio miesto vardų egiptietiškai buvo, mokslinė transkripcija: Hut ka Ptah, liet. „Ptaho sielos rūmai“. Asirai šiaurinį (Žemutinį) Egiptą žinojo kaip Muṣur, iš kurio kilo dabartinis Egipto pavadinimas daugumoje musulmoniškų valstybių.
Egiptiečių tradicinėje geografijoje Egiptas sudarė pasaulio centrą, vieną iš keturių pasaulio dalių, aplink kurį buvo išsidėstę trys kitos, "barbariškos", žemės: Nubija pietuose, Libija vakaruose ir Sirija (Azija) šiaurės rytuose. Egiptiečiai, nubai, libiai ir azijiečiai atstovavo keturias pasaulio tautas.
4
Valstybės istorija
Pradžią Egipto civilizacijai davė Nilo upė. XX a. pabaigoje archeologai aptiko įrodymų, kad pietvakariniame Egipto krašte, netoli sienos su Sudanu žmonės gyveno 8000 pr. m. e. Archeologijos mokslo duomenimis, dabartiniame Egipte žmonės Saharos dykumos oazėse gyveno dar prieš 12 000 metų. Prieš 10 000 metų jie sukūrė aukšto lygio civilizaciją. Į Nilo slėnį pirmieji žmonės pradėjo keltis VI tūkstantmetyje pr. m. e. Pirmoji Nilo kultūra susiklostė prieš 7000 metų.
Egipto civilizacija, atsirado prieš 5000 metų ir išsilaikė daugiau kaip 3000 metų. Tam didžiulės įtakos turėję Nilo vandenys tamsų jo pakrančių dirvožemį padarė našiu, derlingu. Dėl šios priežasties civilizacija suklestėjo. Nilo slėnis buvo žemiškasis rojus klajoklių gentims, kurios vertėsi gamtos gėrybių rankiojimu ir medžiokle. Egiptiečių tautą sudarė afrikiečiai ir azijiečiai, atsikėlę čia apie 5000 m. pr. Kr. Klajoklių ir medžiotojų gentys tapo sėsliais žemdirbiais ir gyvulių augintojais. Imamas dirbti Nilo slėnis, sukuriama dirbtinio drėkinimo sistema. Nemažų laimėjimų pasiekia ir amatininkystė. Visi šie palankūs veiksniai įrodo gamybinių jėgų...
Šį darbą sudaro 1471 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!