Ispanijos renesanso kostiumas

Renesanso humanizmas vadavosi iš bažnytinio mokymo varžtų, siekė, kad gyvenimo džiaugsmas nebūtų smerkiamas kaip savaime nuodėmingas, geidė nevaržomai mėgautis bet kuo, ką gyvenimas teikia, pagaliau kam suteikia naują optimistinę intonaciją.
Renesansas — didžiūjų atradimų visose žmonijos veiklos sferose epocha, naujų horizontų atsivėrimo laikotarpis. Šių atradimų dėka pasaulio pažinimo ribos staiga prasiplėtė ir žmogus ėmė kitaip žiūrėti į dangų,žemę it save patį. Geografiniai atradimai atmetė viduramžiais susikurtą plokščios žemės sampratą. Anatomijos ir gamtos mokslų, meno ir literatūros plėtra suteikė žmogaus atvaizdui trimates formas, o jo mastysenai — individualumą.
Renesansas iškelia vientiso, universalaus žmogaus sampratą, kuri apima visus būties aspektus: socialinius, teisinius, dorovinius, estetinius.Harmonija galima tiktai tuomet, kai vidinę žmogaus vertę atitinka išoriniai jos pasireiškimai, kai savigarbos jausmas ir siekimas visuomeninio pritarimo įgyja pusiausvyrą.
Sukuriama pirmoji literatūra apie drabužį, išspausdinamieji pirmieji patarimai, kaip dera rengtis ir laikytis, siekiant atitikti laiko idealą.
XV — XVI a. Ispanijos kultūra ir menas priklausė nuo daugelio istorinių bei visuomeninių sąlygų. Arabų viešpatavimas užtrukęs visą šimtmetį formavo griežtą ispanų tautos išdidumo, dorovės, garbės sampratą. Ispanai iš užkariautojų nenoromis perėmė kai kuriuos papročius, tradicijas, elgesio normas, pagrįstas tarpusavio nepasitikėjimu ir žiaurumu išsiūgdė panieką moterims.
Ispanų mene renesanso stilius susipynė su gotikos, italų renesanso ir savitais nacionaliniais bruožais. Buvo siekiama aprangos preciziškumo išbaigtumo, stįengiamasi pabrėžti geometriškas, griežtas, nelanksčias drabužių linijas bei formas.
Ispanų kostiumas XVI a.užima išskirtinę vietą,daro įtaką visoms Vakarų Europos šalims ir labai skiriasi nuo itališkojo, nors jų raidoje yra abipusio ryšio.
VYRŲ APRANGA
Ispanų didikų apranga turėjo rodyti kariaujančio riterio jėgą ir narsumą. Todėl drabužiams buvo suteikiamas kario šarvų pavidalas.
XVI a. Vyrų aprangą sudarė marškiniai, švarkas, kelnės ir apsiaustas. Siekdami madingų formų, ispanai švarką ir kelnes siuvo su dvigubu pamušalu, į kurį prikimšdavop vatos, pelų, plunksnų, o kartais net sėlenų. Švarkas būdavo trumpas, vos dengiantis juosmenį, glaudžiai aptempė liemenį, prie kaklo turėjo aukštą stačią apykaklę. Iš po jos buvo matyti baltas siauras, banguotas raukinys,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!