Ispanijos Karalystė

Valstybės simbolis yra trispalvė vėliava, sudaryta iš 3 horizontalių juostų. Viršuje raudona, per vidurį dviguba geltona ir apačioje vėl geltona. Geltonos juostos kairėje pusėje yra nacionalinis herbas, kuris susideda iš karališkojo anspaudo įrėminto tarp dviejų Heraklio stulpų, simbolizuojančių Gibraltarą ir Seutą abijoje Gimraltaro Sąsiaurio pusėse.
Pirėnų kalnų atskirtą nuo Europos, Ispaniją pietuose nuo Šiaurės Afrikos pakrančių teskiria siauras Gibraltaro sąsiaurio ruožas.
Ispanijos klimatui įtakos turi "drėgnas" Atlantas ir "sausa" Afrika, be to, kalnų grandinių išsidėstymas. Ispanijos šiaurės ir šiaurės vakarų rajonuose iškrinta bene daugiausia kritulių (iki 2000-3000 mm) Europoje, o pietryčių ir centriniai rajonai yra vieni sausiausių visame žemyne (mažiau kaip 300 mm).
Ispanijos gamta iš dalies panaši į kitų Viduržemio pajūrio šalių gamtą; savitumus sąlygoja Afrikos žemyno artumas. Kraštovaizdžio įvairovę ir ypatumus lemia reljefas. Ispanija - aukščiausia virš jūros lygio esanti Europos šalis, po Šveicarijos. Plokščiakalniams ir kalnams tenka apie 90% jos ploto. Beveik pusę paviršiaus užima didžiausias Europoje Mesetos plokščiakalnis, kurio aukštis siekia 800-1000 m. Jį sudaro kristalinis granitų ir gneisų pamatas. Mesetą Centrinių Kordiljerų kalnagūbriai dalija į dvi dalis: į šiaurę nuo jų - Senoji Kastilija, o į pietus - Naujoji Kastilija. Ploksčiakalnį supa alpinės kalnodaros raukšliniai kalnai: šiaurėje - Kantabrijos, šiaurės rytuose - Iberijos, pietuose - Siera Morenos. Prancūzijos pasieniu tęsiasi sunkiai pereinami Pirėnų kalnai. Į pietus nuo jų yra Aragono žemuma. Ispanijos pietvakariuose plyti didžiausia krašte Andalūzijos žemuma, o Viduržemio jūros pakrantėje yra mažų lygumų.
Krašto istorija
Senovės graikai tą kraštą vadino Vakarų Žvaigždės šalimi - Hesperia, o Romos imperijos laikais visas Pirėnų pusiasalis buvo vadinamas Hispania. Iš to kildinamas Ispanijos (Espana) pavadinimas.Pirmieji duomenys apie Pirėnų pusiasalio gyventojus pateikiami antikos autorių, kurie mini 1 tūkst. pr. Kr. ten gyvenusias iberų gentis.
Vėliau į pusiasalį atsikėlė keltai, o dar vėliau jį buvo užkariavę kartaginiečiai, romėnai, vestgotai. Jau VI a. krikščionybė virto valstybine religija. VIII a. pradžioje visą Pirėnų pusiasalį užkariavo arabai ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!