Kursiniai darbai
Ispanijos geografija ir socialinis gyvenimas
TURINYS IVADAS…………………………………………………………………..………….……………4 psl. 1. ISPANIJOS ISTORIJA…………………………….…………………………………….……6 psl. 2. GEOGRAFINĖ ISPANIJOS APLINKA……………………………………….………….….8 psl. 2.1. Išsidėstymas…………………………………………………………….…………….…..8 psl. 2.2. Klimatas………………………………………………………………….…………….…8 psl. 2.3. Topografija…………………………………………………………………………..…...9 psl. 2.4. Naudingosios iškasenos………………………………………………………………….10 psl. 2.5. Sausumos, vandens ir oro transportas…………………………………………………10 psl. 2.6. Komunikacijos sistema…………………………………………………………………..11 psl 3. SOCIALINĖS INSTITUCIJOS………………..………………………………………………13 psl. 3.1. Šeima……………………………………………….…………………………………..13 psl. 3.2. Išsilavinimas……………………………………………………………………………...14 psl. 4. POLITINĖ SISTEMA………………………………………..………………………………...15 psl. 4.1. Politinė struktūra……………………………….…….……………………………….15 psl. 4.2. Politinės partijos………………………………………………………………………..17 psl 4.3. Vietinės valdžios vaidmuo verslui……………………………………………………..17 psl 5. TEISINĖ SISTEMA]……………..……………….…………………………………………….22 psl. . 5.1. Patentai, prekių ženklai………...………..……………………………………………...22 psl. 5.2 .Verslo reguliavimas……………………………………………………………………23 psl. 6. SOCIALINĖS ORGANIZACIJOS……………………………………………………………28 psL. 6.1. Socialinės klasės……………………..…………………………………………………..28 psl. 6.2. Grupių aktyvumas………………….…..………………………………………………28 psl. 7. VERSLO PAROČIAI IR PRAKTIKA………………………………………………………...30 psl. 7.1. Vyresnumas ir prestižas……………………………………………………………...…30 psl. 7.2. Sėkmės reikšmė………………………….……………………………………………....30 psl. 7.3. Ispanų darbo etika………...…………….……………………………………...……….30 psl. 7.4. Sprendimai……………………………..……………………………………………...…31 psl. 7.5. Vidurinio lygmens vadovas……………….……………………………….…………….31psl. 7.6. Moterys ir verslas………..……………...……………………………………………….32 psl. 7.7. Komercinių ryšių užmezgimas……………………………...…………………………..32 psl. 7.8. Tarpininkavimas………………………………………………………………………...33 psl. 7.9. Raštiškos rekomendacijos………………………………………………………………33 psl. 7.10. Sekmės strategija……….……………………………………………………….……...33 psl. 7.11. Dalykiniai susitikimai…..………………...……………………………………………34 psl. 7.12. Derybos su ispanais…………….………………………………………………………34 psl. 7.13 .Bendravimo būdas………….………...………………………………………….…….35 psl. 8. FILOSOFIJA IR RELIGIJA…………………………………………...………………………36 psl. 8.1. Bažnyčia……...……………...…………………………………………………………...36 psl. 8.2. Estetika…………………..……………………………………………………………….37 psl. 9. GYVENIMO SĄLYGOS………………….……………………………………………………41 psl. 9.1. Dieta ir mityba……….…………………………………………………………………..41 psl. 9.2. Rūbai…………..…………………………………………………………………………44 psl. 9.3. Laisvalaikis………………..……………………………………………………………..45 psl. 9.4. Kalba…………………………..…………………………………………………………46 psl. IŠVADOS………...…………………………………………………………………………………49 psl. LITERATŪRA………………....…………..………………………………………………………50 psl. ĮVADAS Tarptautinį verslą studijuojančiam studentui yra labai svarbu kuo daugiau pažinti pasaulį, susipažintį su kitais kraštais ir šalimis. Nes tik gerai pažinęs pasirinktos šalies ekonomiką, kultūrą, žmonių tradicijas, verslo papročius ir kitus svarbius dalykus, galėsime gerai plėtoti verslą toje šalyje. Gerai išsiaiškinę ir ištyrę kitos šalies kultūrinę rinkos aplinką, mes darysime mažiau klaidų plėtodami verslą, bandydami užsidirbti toje šalyje, kontaktuodami su tos šalies verslo atstovais. Žinodami šalies rinkos aplinką mes kartu praplečiame ir savo akiratį, kuris mums leidžia produktyviai bedrauti su kitais žmonėmis. Būdami apsišvietę patys mes galėsime tuo pasidalinti su kitais. Mūsų pasirinkta Ispanijos rinkos aplinkos tyrimo tema yra gana plačiai atskleista įvairiose mokslinio, aprašomojo pobūdžio knygose, kurių lietuvių kalba yra išleista gana nemažai. Ispanija Yra Europos Sąjungos narė, todėl informacijos gausu ir internetinėse svetainėse, kuriose dėstoma medžiaga apie Ispaniją yra išsami ir plataus pobūdžio. Visi šie aprašymai yra paremti ir surinkti daugiausia praktinių tyrinėjimų metu. Nes šalies rinkos aplinka yra tiriama praktiškai, per verslo istorijos raidą, ekonomikos vystymasi. Teorinių žinių taip pat yra nemažas kiekis, nes ši šalis turi turtingą istoriją ir yra ne taip nutolusi nuo Lietuvos. Pagrindinis šios temos tikslas yra kuo giliau išnagrinėti Ispanijos šalies istoriją, susipažinti su geografine aplinka, kuo daugiau sužinoti apie vandens ir oro transportą, komunikacijos sistemą. Taip pat turime tikslą įsigilinti į socialines institucijas. Labai svarbu mums išnagrinėti Ispanijos politinę sistemą , teisinę sistemą, jos vietą šiuolaikiniame versle. Ne mažiau svarbu nei prieš tai minėti dalykai yra socialinių organizacijų, gyvenimo sąlygų ir filosofijos bei religijos pažinimas, jų supratimas. Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus yra verslo papročių ir praktikos žinojimas, bei jų taikymas. Rašydami šį darba naudojomės šia leteratūra : 1. HIMILCE Novas ir ROSEMARY E. Silva Prieš Jus Ispanija, Kaunas, Šviesa, 2000 m, 652 psl. 2. BIELIAUSKAS Pranas, Kelionių Vadovai – Ispanija, Vilnius, Alma littera, , 2001 m, 672 psl. 3. DIJOKIENĖ Sigita, JAKENTIENĖ Genutė, GIRDAUSKIENĖ Laima, Europa –Mūsų Žemynas, Kaunas Šviesa, 2002 m, 423 psl. 4. LINGĖ Petras, Europos ir Azijos Šalys, Vilnius, “Lietuvos rytas”, 1996 m., 256 psl. 5. KAIRIENĖ Julija, “Europos šalių etiketas”, Kaunas, Šviesa, 2004 m, 389 psl. 6. BUDREIKIENĖ Danutė, MOCKUTĖ Asta, ANUŠKEVIČIŪTĖ Karė “ Fantazija ir forma “, Vilnius, “ UAB Adomo Jakšto spaustuvė”, 2002 m. 521 psl. 7. BEKERIS U. Simbolių žodynas. Vilnius: Vaga, 1995. 327 p.:iliustr, 8. POWELL Thomas, George. Keltai. Vilnius: Alma Littera, 2002. 232 p.:iliustr. Taip pat naudojomės ir internetiniais šaltiniais: 1. http://www.zelesa.lt/index.asp?DL=L&TopicID=378&ParentID=17&Code= 2. http://www.biblioteka.lt/metai/Ispanija1/Ispanija2.html 3. http://www.online.5ci.lt/Article.asp?Lang=L&ArticleID=4401 4. http://www.tm.lt/religija/7.htm#2 Tyrimo metodai buvo: 1) pasirinktos literatūros skaitymas, jos suvokimas, po to įgytų žinių taikymas kursiniame darbe. 2) ieškomos medžiagos analizavimas ir skaitymas internetiniuose šaltiniuose. 3) kreipimasis dėl informacijos į Ispanijos ambasadą. 4) kalbėjomės su žmonėmis, kurie kažkada lankėsi Ispanijoje. 5) lyginome Ispanijos ir Lietuvos rikos aplinkas. 6) surinktos informacijos apibendrinimas Iš pat pradžių, kai pradėjome nagrinėti šia temą viskas atrodė gan painokai, bet po išsamios analizės tapo labai aišku ir nuoseklu. Kai kuriais klausimai, kuriuos nagrinėjome savo darbe informacijos rasti buvo gan keblu, bet mes įveikėme šias nedideles kliutis. Daugiau visas darbas buvo organizuojamas sklandžiai. Iš pat pradžių mes nusprendėme, kad kiekvienas turi atlikti tam tikrą darbo dalį. Informacijos rinkimą ir analizavimą pasidalinome lygiomis dalimis. Manome, kad šis informacijos rinkimo pasidalijimo būdas buvo pats geriausias. Studentė Rūta Kireilytė rinko ir analizavo medžiagą apie Ispanijos socialines institucijas, verslo papročius ir praktiką. Studentė Sandra Lenkauskaitė ieškojo ir analizavo informaciją apie Ispanijos šalies istoriją ir gyvenimo sąlygas. Studentas Jonas Milius analizavo ir rinko medžiagą apie šios šalies politinę sistemą. Studentas Laurynas Lukšys analizavo ir ieškojo informacijos apie teisinę Ispanijos sistemą. Studentas Rokas Norvaišas rinko ir analizavo informaciją apie geografinę šalies aplinką ir apie socialines organizacijas. 1. ISPANIJOS ISTORIJA 1 pav. Ispanijos vėliava Šaltinis: www.fuenterrebollo.com/. ../1981-2001.gif Pirmieji duomenys apie Pirėnų pusiasalio gyventojus pateikiami antikos autorių, kurie mini I tūkst. pr. Kr. ten gyvenusias iberų gentis. Vėliau į pusiasalį atsikėlė keltai, o dar vėliau jį buvo užkariavę kartaginiečiai, romėnai, vestgotai. Jau VI a.krikščionybė virto valstybine religija. VIII a. pradž. visą Pirėnų pusiasalį užkariavo arabai ir berberai, vietinių gyventojų praminti maurais. Beveik aštuonis amžius jie valdė Pirėnus. Tik 1492 m. ispanams pavyko išsivaduoti ir sujungti žemes. Tada prasidėjęs laikotarpis materialinės ir dvasinės kultūros laimėjimais įėjo į Europos ir visos civilizacijos istoriją. Didžiausios Ispanijos etninės grupės tais laikais buvo andalūzai, aragonai, astūrai, kastilai. Šalies Šiaurėje susiformavo tautos, turinčios savo kalbą, - katalonai, galisai, baskai. Baskų vaidmenį krašto istorijai galima būtų palyginti su žemaičių. Baskai ir šiandien didžiuojasi, kad kažkada nepasidavė romėnų, o vėliau ir arabų įtakai, sugebėjo išsaugoti nepriklausomybę, savitą kalbą ir kultūrą. Katalonai labai trumpai buvo arabų įtakoje, glaudesnius ir ilgesnius ryšius jie palaikė su frankais. Susijungusi Ispanija XV a. pab. ir XVI a. pradž. troško užkariauti naujų žemių. Genujietis Kolumbas, vadovaujantis ispanų laivams, atrado Ameriką. Ispanai užkariavo Meksiką, Centrinę Ameriką, dalį Afrikos. Ispanija tapo galingiausia pasaulio valstybe. Tačiau XVI a. pab. jos galia ėmė silpti ir ji po truputį prarado dalį savo kolonijų. 1808 m. Ispaniją užgrobė Napoleonas. Dramatiškasis XIXa. – penkių Ispanijos revoliucijų šimtmetis. Pirmame pasauliniame kare Ispanija nedalyvavo, o antrame pasauliniame kare buvo Vokietijos pusėje. Nuo 1936 iki 1975 metų Šalyje viešpatavo Franko diktatūra. Po Franko mirties prasidėjo demokratiniai procesai ir spartus ekonominis krašto kilimas. Andalūzijai, Aragonui, Valensijai, Balearų ir Kanarų saloms suteikta autonomija. Ispanija į Europos Bendriją priimta 1986 metais, taip buvo norima sustiprinti jauną demokratiją ir gležną ekonomiką žlugus autoritariniam režimui. Bendriją viliojo nemaža rinka – vien Ispanijoje gyvena per 40 milijonų žmonių. Savo ruožtu ispanai su kaupu pasinaudojo naryste. Jie atnaujino ekonomiką pasinaudodami investicijomis ir Briuselio subsidijomis. Briuselyje Ispanija pasižymi kaip ne pati sukalbamiausia derybininke. 2. GEOGRAFINĖ ISPANIJOS APLINKA 2.1 Išsidėstymas Kaip ir Portugalija, Ispanija įsikūrusi toliausiai vakaruose esančioje Europos žemyno dalyje. Šiaurės rytuose ši šalis Pirėnų kalnagūbriais ribojasi su Prancūzija ir Andora, pietuose - su Gibraltaru, o vakaruose - su Portugalija. Ispanijai priklauso 85 procentai Pirėnų pusiasalio, Balearų salos Viduržemio jūroje ir Kanarų salos Atlanto vandenyne (97 km į vakarus nuo Afrikos) rytuose ir pietuose Ispanija apsupta Viduržemio jūros (jos dalys: Balearų jūra tarp Iberijos pusiasalio ir Balearų salų, Alborano jūra tarp Ispanijos ir Maroko), vakaruose – Atlanto vandenynas, šiaurėje – Biskajos įlanka. 2 pav. Ispanijos teritorija Šaltinis: college.hmco.com/.../ students/maps/espana.jpg Nuo Afrikos Ispaniją skiria Gibraltaro sąsiauris. Žemyno dalies kranto ilgis yra 3144 km. Ilgis iš vakarų į rytus 1050 km, plotis iš pietų į šiaurę 880 km. Ispanija yra priskiriama Pietų Europai. 2.2 Klimatas Ispanijos klimatas iš dalies yra panašus į kitų Viduržemio pakrantės šalių klimatą; savitumus sąlygoja Afrikos žemyno artumas. Klimatas šioje šalyje yra Viduržemio jūros (mediteraninis) su karštomis sausomis vasaromis ir drėgnomis bei šiltomis žiemomis didesnėje dalyje, Atlanto jūrinis šiaurėje, subnivalinių pusdykumių ir alpinių pievų kalnuose, tropikų Kanarų salose. Ispanijos šiaurės vakarai vadinami žaliąja Ispanija. Šioj Pirėnų pusiasalio dalyje iš vakarų į rytus driekiasi Kantabrijos kalnai. Jie lyg siena užtveria kelią drėgnoms Atlanto vandenyno oro masėms. Todėl šioje pusiasalio dalyje iškrinta daugiausiai kritulių (1500 – 2000 mm/m.). Tikra šiaurės vakarų priešingybė – tai Saharos dykumos veikiama pietryčių Ispanija. Sausiausia vieta šioje dalyje – Almerijos miestas ir jo apylinkės. Kritulių čia iškrinta mažiausiai Europoje – 200-300 mm/m.,nes Siera Nevados kalnai trukdo drėgnoms oro masėms iš vakarų patekti į šią sritį. Todėl Almerijos srities augmenija labai skurdi – panaši į pusdykumės. Pirėnų pusiasalio viduryje plyti Mesetos plokščiakalnis. Klimatas čia vėsesnis nei pakrantėse. Žiemą dažnai pasninga, spusteli šalčiai. Šalis yra skirstoma į “drėgnąją” (šiaurinė dalis) ir “sausąją” (vidurinė ir pietrytinė dalis) Ispaniją. "Drėgnajai" Ispanijai būdingas šiltas vidutinių platumų jūrinis klimatas. Vidutinė sausio temperatūra 7-10°, o liepos - 18-20°. "Sausojoje" krašto dalyje klimatas žemyninis. Čia plokščiakalnyje vidutinė sausio temperatūra vos 1-5°, o liepos - 24-29°. Pietinei pakrantei būdingas švelnus Viduržemio pajūrio klimatas (žiemą - 8-12°), o plokščiakalnyje 200 dienų per metus temperatūra nenukrinta žemiau kaip 25°. Dėl didelio gausaus garavimo maždaug 60% krašto ploto trūksta drėgmės, ir jį reikia drėkinti. Vidutinė oro temperatūra sausį ir liepą Co (kritulių kiekis mm): Madridas +5 ir +24 (540), Barselona +8 ir +23,5 (525), La Korunija +10,5 ir +19 (800), Malaga +12 ir +25 (470), Palma de Maljorka +11 ir +25 (350), Santa Krusas de Tenerifė +18 ir +24,5 (260). Madride saulė šviečia 8 val. Per dieną visus metus, Malagoje iki 11 val. Per dieną gegužės – rugsėjo mėnesiais. Aukščiausia temperatūra užfiksuota Europoje buvo +50 Co, tai atsitiko Sevilijoje. 2.3 Topografija Ispanija užima 504750 kv. km, iš jų Pirėnų pusiasalis 492494 kv. km ir salos 12256 kv. km. Kalnai, kalnagubriai ir plynaukštės užima 88 procentus, žemumos užima 12 procentų Ispanijos ploto. Kraštovaizdžio įvairovę ir ypatumus lemia reljefas. Nedaug kas žino, kad Ispanija - aukščiausia virš jūros lygio esanti Europos šalis, po Šveicarijos. Plokščiakalniams ir kalnams tenka apie 90% jos ploto. Beveik pusę paviršiaus užima didžiausias Europoje Mesetos (lietuviškai - stalas) plokščiakalnis, kurio aukštis siekia 800-1000 m. Jį sudaro kristalinis granitų ir gneisų pamatas.Mesetą Centrinių Kordiljerų kalnagūbriai dalija į dvi dalis: į šiaurę nuo jų - Senoji Kastilija, o į pietus - Naujoji Kastilija. Ploksčiakalnį supa alpinės kalnodaros raukšliniai kalnai: šiaurėje - Kantabrijos, šiaurės rytuose - Iberijos, pietuose - Siera Morenos. Prancūzijos pasieniu tęsiasi sunkiai pereinami Pirėnų kalnai. Į pietus nuo jų yra Aragono žemuma. Ispanijos pietvakariuose plyti didžiausia krašte Andalūzijos žemuma, o Viduržemio jūros pakrantėje yra mažų lygumų. Visos lygumos sudaro tik apie 11% krasto ploto. Krašto pietuose Siera Nevados kalnų viršūnė - Mulasenas (3478 m)- yra aukščiausias Ispanijos taškas. 2.4 Naudingosios iškasenos Ispanijos žemės gelmės nėra labai turtingos, bet kai kurių žaliavų telkiniai gana dideli. Piritų atsargos Siera Morenoje yra vienos didžiausių pasaulyje. Ispanija užima pirmą vietą Europoje pagal stroncio, aukso, pirito, gipso gavybą. Antrą vietą Europoje užima pagal cinko, sieros, klinčių, marmuro, granito gavybą. Pasaulyje pirmoji vieta priklauso Ispanijai pagal gyvsidabrio gavybą. Taip pat šioje šalyje yra išgaunamas sidabras, potašas, varis, geležies rūda, magnezitas. 2.5 Sausumos, vandens ir oro transportas Šios šalies susisiekimo tinklas yra gerai išvystytas, jeigu kada teks apsilankyti Ispanijoje, jūs neturėsite dėl to problemų. Ispanijos sričių sostines ir salas jungia nuolatiniai lėktuvų skrydžiai, tarp Madrido ir barselonos nuolatos važinėja maršrutiniai autobusai. Greitaeigiai TALGO ir AVE pasiekia daugumą provincijos miestų, išplėtotas sričių ir vietinis geležinkelio tinklas. Už važiavimą kai kuriais greitkeliais imamas didžiulis mokestis, tačiau važiuojant jais susisiekimas yra greitesnis ir patogesnis. Kiti greitkeliai Ispanijoje šiuolaikiniai bei labai vaizdingi. Tik šalutinai keliai yra nelygūs. Greitųjų traukinių linijos yra vienas iš prioritetinių vyriausybės planų. Jei planai bus įvykdyti, iki 2004 m. Gruodžio mėnesio greitųjų traukinių linija jungs Madridą su Prancūzijos pasieniu. Geležinkelis eis per Barseloną (Catalonia), Iruną (Baskų žemės) ir iki 2005 metų ši linija bus pratęsta iki Viduržemio jūros pakrantės – Valensijos. Be to, jau projektuojamos greitųjų traukinių linijos, kurios jungs didžiuosius Ispanijos miestus su Portugalija. Į Balearų ir Kanarų salas nuolatos plaukioja keltai. Sausumos kelių bendras ilgis – 10 000km. Iki 2010m. bendras kelių tinklas turėtų būti iki 13 000km. Geležinkeliai sudaro per 14 000 km. 1993m. atidaryta nauja greitoji linija Madridas – Sevilija, kurioje pasiekiamas greitis 350 km/h. Jūrų uostai – turi 44 tarptautinius uostus prie Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros krantų. Eismas vyksta dešine kelio puse, bet automobiliai labai greitai lekia iš kairės. Metro užsidaro po vidurnakčio arba 1 valandą nakties. Taksi lengviausia pagauti taksi stovėjimo aikštelėse, ypač prie viešbučių, bet tuomet už tą patį kelią mokėsite daugiau: kai kuriais atvejais prie skaitiklių parodymų pridedama viešbučių priemoka. Jei važiuosite priemiestiniu traukiniu ir kelionė bus ilgoka, pasiimkite vandens ir ko nors užkąsti, nes traukinyje tikriausia nebus kavinės. Oro uostai – didžiausiuose miestuose yra apie 250 oro linijų, jungiančių Ispaniją su 33 pasaulio šalių tarptautiniais uostais. Šalis užima tranzitinę padėtį keliaujant iš Europos į Afriką, Ameriką. Beveik 90 procentų krovinių apyvartos tenka automobilių transportui. Tai vienas didžiausių rodiklių pasaulyje. 2.6 Komunikacijos sistema Telekomunikacijų rinkos liberalizavimas užbaigtas 1998m. gruodį., kai prie egzistuojančių trijų operatorių (Telefonica, Retevision, Uni2) ir trijų mobiliojo ryšio tiekėjų prisijungė keletas naujų. Mobilus ryšys sparčiai populiarėja: mobiliojo ryšio abonentų skaičius kaime 2000 metų birželį viršyjo fiksuoto ryšio abonentų skaičių ir tikimasi, jog tokios pat rinkos plėtros tendencijos išliks ir ateityje. Nuo 2000 m. Spalio 31 dienos visi telefoninio ryšio tiekėjaoi turi laikyti 2 tarifus: vieną – už standartinio telefoninio ryšio paslaugas ir antrą – interneto paslaugas. Įmonės steigimo tvarka Steigiant įmonę (akcinę bendrovę, uždarąją akcinę bendrovę ir kt.) Ispanijoje būtina atlikti tokius pagrindinius žingsnius: svarbu įregistruoti įmonės vardą, deklaruoti užsienio kapitalą, gauti mokesčio mokėtojo kodą, atidaryti einamą saskaitą banke, pasirašyti steigimo sutartį, sumokėti žyminį mokestį, įregstruoti įmonę įmonių registre. Svarbu pradėti registruoti eilės tvarka. Pirmiausia dėl vardo registravimo. Pasirinktas įmonės vardas turi būti pateiktas Centrinio įmonių registro vardų departamentui, kuris išduoda sertifikatą ir patvirtina, kad nėra kitos įmonės tokiu pat vardu. Norint įsigyti tokį sertifikatą, tai gali užtrukti tris dienas. Užsienio kapitalą deklaruoti: įmonė turi būti įregistruota per 30 dienų. Šį įregistravimą tvirtina notaras Užsienio investicijų registre. Taip pat apie įmonės steigimą turi būti pranešta bendrajai prekybos ir investicijų direkcijai. Dėl mokesčių mokėtojo kodo paraiška pateikiama vietinei įstaigai, kuri rigistruoja mokesčių mokėtojus. Kai įmonė gauna laikinąjį mokesčio mokėtojo kodą, tuomet finansinėje institucijoje galima įmonės vardu atidaryti einamąją saskaitą. Jeigu bus steigiama uždaroji akcinė bendrovė, visas minimalus įstatinis kapitalas turi būti įmokėtas į šią saskaitą, o jeigu steigiama akcinė bendrovė - ne mažiau kaip ¼ numatytos sumos. Steigimo sutartį patvirtina notaras. Kad notaras galėtų tai patvirtinti jam pateikiami šie dokumentai: • Sertifikatas, kuris patvirtina, kad įmonė tokiu vardu yra tik viena; • Dokumentas, patvirtinantis, jog įmonės vardu yra atidaryta sąskaita ir įmokėta įstatymų nustatyta įstatinio kapitalo suma; • Dokumento, patvirtinančio, kad užsienio investicijos deklaruotos Užsienio investicijų registre, kopija; • Dokumentai, patvirtinantys įmonės steigėjų tapatybę; Žyminis mokestis turi būti sumokėtas Mokesčių inspekcijai per 30 dienų nuo Steigimo sutarties patvirtinimo. Reikia dar pateikti Steigimo sutarties kopiją, patvirtintą notaro. Mokesčio dydis – 1 proc. įstatinio kapitalo dydžio. Per 30 dienų nuo Steigimo sutarties pasirašymo, įmonė turi būti užregistruota Įmonių registre. Registruojant pateikiami šie dokumentai: • Steigimo sutarties kopija; • Sertifikatas, liudijantis, kad nera tokios pat įmonės, tokiu vardu; • Įrodymas, jog sumokėtas žyminis mokestis. Registracijos mokestis svyruoja nuo 0,1 proc. iki 0,005 proc. įstatinio kapitalo. Nuolatinio mokesčio mokėtojo kodo gavimas. Mokesčių inspekcijai pateikiami šie dokumentai: • Laikinojo mokesčio mokėtojo kodo sertifikatas; • Notaro patvirtinta Steigimo sutarties kopija; • Dokumento, patvirtinančio, kad įmonė užregistruota įmonių registre, kopija; Pasirodo ne taip lengva įsteigti įmonę, nes būtina laikytis steigimo tvarkos, norint išvengti bėdų ir nesusipratimų. 3. SOCIALINĖS INSTITUCIJOS 3.1 Šeima Šeima yra ispanų visuomėnes pagrindas, sudarantis socialinio ir ekonominio rėmimo sistemą. Giminės paprastai gyvena tame pačiame mieste, nedideliu atstumu arba net tame pačiame daugiabučiame name. Dažnai po vienu stogu gyvena trys kartos, nors dabar tai nebėra taip įprasta kaip anksčiau. Artimieji giminaičiai padeda ir vaikus prižiūrėti, ir ligonius slaugyti. Jauni ispanai paprastai gyvena su tėvais iki daugiau kaip dvidešimties metų amžiaus arba kol nesusituokia. Kaip Ispanijoje sakoma, „Vive de tus padres hasta que puedas vivir de tus hijos“ („Gyvenk remdamasis į tėvus iki galėsi remtis į savo vaikus“). Ispanų verslo kultūra garantuoja pagarbą tokiems šeimos ryšiams ir įsipareigojimams. Gimus vaikui, tėvui suteikiamos kelios laisvos dienos, o motinai trijų mėnesių apmokomos motinystės atostogos. Kol vaikas uzauga iki mokyklinio amžiaus , motina gali išeiti iš darbo valanda anksčiau. Meilė ir santuoka. Franko valdymo metais viešas vyro ir moters glamonėjimasis ar panašus meilės jausmo reiškimas buvo laikomas skandalingu elgesiu, už kurį grėsė suėmimas, bet šiais laikais jauni įsimylėjėliai neslepia savo jausmų. Jaunimas pasimatymus skiria pagal panašias taisykles kaip bet kur Vakaruose, nors diduma siekia tėvų pritarimo, o kai kuriose kaimo vietovėse poros susitikinėja tik tada, kai planuoja tuoktis. Susižadėjimo laikotarpis būna gana ilgas, kadangi sužadėtiniai dažniausiai dirba, norėdami iki vestuvių susitaupyti pinigų butui ir baldams. Tradiciškai ispanai merginimo laikotarpiu būna nepaprastai romantiški ir įsimylėję iki galvos, nors, įvykus oficialiems įžadams, jų elgesys dažnai pasikeičia. Tačiau šiandien , kai vis daugiau moterų imasi profesinės veiklos arba mokslinio darbo, vyrų vadovaujantis vaidmuo šeimoje mažėja, ypač miesto rajonuose. Santuoka paprastai vyksta katalikų bažnyčioje net tuomet, kai jaunoji ir jaunikis nėra nuolatiniai bažnyčios lankytojai. Santuokiniai žiedai mūvimi ant dešinės rankos, bet ne ant kairės rankos kaip daugelyje kitų tautų. Paprastai ispanams išsaugoti šeimos pastovumą dėl vaikų yra svarbiau negu patenkinti savo reikmes. Santuokinio gyvenimo kelyje jie pasirengę susidurti su kliūtimis, pavyzdžiui, vyras gali svetimoteriauti, ir mūsų laikais labiau tikėtina, kad moteris paseks jo pavyzdžiu. Dabar skyrybos įteisintos, ir visuomenė nebesišalina nuo išsiskyrusios moters. Įprastu reiškiniu tapo antroji santuoka, nors kai kuriuose kaimo rajonuose našlės po pirmos santuokos iki gyvenimo pabaigos dėvi juodos spalvos gedulą. 3.2 Išsilavinimas Pačios geriausios mokyklos anksčiau Ispanijoje buvo siejamos su Romos katalikų bažnyčia, bet dabar padėtis yra labai smarkiai pasikeitusi. Prisiminkime, kad nors Ispanija yra katalikiškas kraštas, vyksta didelė kova tarp atstovaujamosios pilietinės visuomenės sklaidos ir Bažnyčios vaidmens, o šiuolaikinė ispanų pilietinė visuomenė konfliktuoja su religine valdžia. Švietimo sistema yra šio konflikto židinys. Labiau išsilavinę ispanai tikriausiai lankė privačias, bažnyčių vadovaujamas mokyklas, bet jauni, turintys aukštąjį išsilavinimą, ispanai yra šiuolaikinės ispanų universitetų sistemos vaisius, arba jie išsilavinimą įgijo užsienyje – Prancūzijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje arba Jungtinėse valstijose. Anglų kalbos mokėjimas yra žmogaus išsilavinimo požymis. Kuo geriau žmogus moka anglų kalbą, vadinasi tuo daugiau yra studijavęs užsienio universitetuose, o jei žmogus prasčiau moka anglų kalbą vadinasi išsilavinimą jis įgijo bažnyčios remiamose studijose. 4. POLITINĖ SISTEMA 4.1 Politinė struktūra Dvidešimtąjį šimtmetį per didįjį Ispanijos pilietinį karą fašizmas kovojo su komunizmu ir daugeliui žmonių įkūnijo visų piliečių kovojimą už teisę patiems reguliuoti savo gyvenimą, išsilaisvinimą iš tironijos ir naujos visuomenės sukūrimą, pagrįstą lygybe ir lygiomis galimybėmis. Utopiškos komunizmo idėjos pasirodė esančios apgaulingos, o fašistinė doktrina atvedė prie katastrofos. Iš to laikotarpio Ispanija išėjo nusilpusi ir palaužta. Tad nėra nieko nuostabaus, kad ji kaip įmanydama laikėsi savo monarchijos. Ispanijos karalystė – trečioji pagal dydį Europos Sąjungos valstybė. Valstybė užima didžiąją dalį Pirėnų pusiasalio, jai priklauso Kanarų, Balearų salos bei miestai Šiaurės Afrikoje Ceuta ir Meilila. Pagal 1978m. konstituciją Ispanija yra parlamentinė monarchija. Valstybės vadovas – Karalius Don Juan Carlos I. Karalius yra labai modernus ir iš dalies todėl yra labai mylimas Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso dviejų rūmų Parlamentui. Parlamentą sudaro Deputatų kongresas ir Senatas. Kongrese 350 deputatų, o Senate – 259 nariai, renkami 4 metūų kadencijai. Įstatymų vykdomoji valdžia priklauso Vyriausybei. Jai vadovauja Ministras Pirmininkas. Ispanija suskirstyta į 17 administracinių vienetų, kuriuose renkamos vietinės valdžios institucijos. F. Franko ir jo fašistinės valdžios atminimas iki šiol slegia šalį, bet šiuo metu Ispanijoje politinė laisvė yra tvirta, o demokratija yra stipriai įsišaknijusi. Tačiau turės praeiti laiko, kol šios naujos parlamentinės sistemos privalumai prilygs senajai aristokratinei Ispanijos šlovei, o šiame naujajame kelyje bus iššūkių ir sunkumų. 1 lentelė Administracinis suskirstymas1) Autonominė sritis (lietuviškai-ispaniškai) Nuo kada autonomija Plotas kv. Km. Gyventojų mil. Žmonių/ 1 kv. km. Sostinė (lietuviškai – ispaniškai) Baskų šalis - Pais Vasco 1979 7261 2,14 2,10 2893 Vitorija – Vitoria Katalonija - Cataluna 1980 31930 5,96 6,06 1914 Barselona – Barcelona Andalūzija - Andalucia 1981 87268 6,44 6,94 798 Sevilija – Sevilla Galicija - Galicia 1981 29434 2,81 2,73 924 Santiegas de Kompostela – Santiago de Compostelaa Astūrija - Asturia 1981 10565 1,13 1,09 1031 Oviedas – Oviedo Valensija - Valencia 1982 23305 3,65 3,86 1653 Valensija – Valencia Kantabrija - Cantabria 1982 5289 0,51 0,53 991 Santanderas - Santanuder Mursija - Murcia 1982 11317 0,95 1,05 921 Mursija - Murcia Kastilija ir Leonas – Castilla y Leon 1982 94147 2,58 2,54 279 Valjadolidas - Valladolid La Riocha – La Rioja 1982 5034 0,25 0,26 521 Logronjas – Logrono Kanarų salos – Islas Canarias 1982 7273 1,37 1,49 2052 La Palmas – Las Palmas Aragonas - Aragon 1982 47669 1,20 1,19 243 Saragosa – Zaragosa Kastilija – La Manča – Castilla – La Mancha 1982 79226 1,65 1,66 205 Toledas – Toledo Navara - Navarra 1982 10421 0,51 0,52 491 Pamolona – Pamolona Madridas - Madrid 1983 7995 4,69 4,95 6181 Madridas - Madrid Estremadūra - Extremadura 1983 41602 1,07 1,06 252 Merida – Merida Balearų salos – Islas Baleares 1983 5014 0,65 0,71 1411 Palma de Maljorka – Palma de Mallorca Ispanija - Espana 504750 37,75 38,87 7850 Madridas - Madrid Seuta - Ceuta 18 0,07 0,07 37361 Seuta - Ceuta Melilija - Melilla 14 0,06 0,06 40421 Melilija - Melilla 1) Petras Lingė, Europos ir Azijos šalys , “Lietuvos Rytas”, Vilnius, 1996 m., p.59 4.2 Politinės partijos Pagrindinės politinės jėgos: Liaudies Partija (Partido Popular, PP – centro dešiniųjų politinė pozicija) šiuo metu ji yra valdančioji. Kita partija tai Ispanų Darbininkų Socialistinė Partija (Partido Socialista Obrero Espanol, PSOE – centro kairiųjų politinė pozicija). Ir galiausia tai Jungtinė Kairė (Izguierda Unida, IU – kairiosios pakraipos koalicija). 4.3 Vietinės valdžios vaidmuo verslui Siekdama skatinti investicijas bei ekonominį augimą centrinė ir regioninė, autonominių apskričių (Comunidades Autonomas) valdžia naudoja subsidijų ir lengvatų sistemas. Subsidijos ir lengvatos skiriamos darbuotojų kvalifikacijai kelti, darbo vietoms steigti, kai kurioms pramonės šakoms populiarinti, naujoms įmonėms kurti ekonomiškai atsilikusiuose regionuose, inovacijoms įdiegti, moksliniams tyrimams. Be to, potencialūs investuotojai gali tikėtis paskatų verslui iš Europos Sąjungos paramos programų.. Subsidijos bei lengvatos Ispanijoje skirstomos į Centrinės ir regioninės valdžios paskatas mokymams ir įdarbinimui, Valdžios paskatas ypatingoms pramonės šakoms, paskatas investicijoms tam tikruose regionuose ir mokestines lengvatas. Paskatos mokymui Šioje srityje pasirašyta keletas Nacionalinių sutarčių dėl tęstinio mokymo (Acuerdos Nacionales de Formacion Continua, ANFC), kurios remia mokymo planus, skirtus darbuotojų kvalifikacijai kelti. Subsidijos padengia dalį mokymui skirtų išlaidų. Jas skiria tęstinio mokymo fondas (Fundacion para la Formacion Continua). Paskatos įsidarbinimui. Įdarbinimo neterminuotam laikotarpiui skatinimas. Pasirašius darbo sutartį su vyresniais nei 30 metų asmenimis, du metus už šiuos darbuotojus įmonė moka 20 procentų mažesnes socialinio draudimo įmokas. Jeigu visą darbo dieną įdarbinama moteris, socialinio draudimo įmokos mažesnės 25 procentais. Pasirašius darbo sutartį su asmenimis, kurie užregistruoti kaip ilgalaikiai bedarbiai arba su vyresniais nei 45 metų asmenimis, už šiuos darbuotojus įmonė moka 50 procentų mažesnes socialinio draudimo įmokas pirmus metus ir 45 procentus mažesnes - antrus metus. Jeigu visą darbo dieną įdarbinama moteris, atitinkamai lengvatos siekia 60 procentų ir 55 procentus. Įdarbinus vieneriems metams asmenį su negalia, už jį įmonė trejus metus moka 75 procentus mažesnes socialinio draudimo įmokas. Įdarbinus asmenis su negalia visai darbo dienai taikomos dar didesnės lengvatos. Laikino įdarbinimo pakeitimo įdarbinimu neterminuotam laikotarpiui skatinimas. Neterminuotam įdarbinimui skatinti dvejiems metams skiriama 20 procentų socialinio draudimo įmokų lengvata. Darbo vietų kūrimo regionuose skatinimas. Šiam tikslui subsidijas teikia vietinės valdžios institucijos. Paraiška pateikiama Nacionaliniam įdarbinimo institutui (Instituto Nacional de Empleo). Atrinktiems projektams suteikiamos šios subsidijos: • steigiant įmonę suteikiama paskola su 3 procentų mažesne palūkanų norma. Subsidija negali viršyti 5100 eurų. • Steigiant įmonę suteikiama subsidija įmonės valdymo darbams palengvinti (pvz., mokymo programoms), kuri skiriama tik pirmus metus ir padengia 75 procentus minėtų išlaidų, bet negali viršyti 12000 eurų. • Subsidijos techninei pagalbai sudaro 50 procentų visų kaštų, susijusių su aukštos kvalifikacijos ekspertų įdarbinimu. Tai vienkartinė parama, neviršijanti 18000 eurų. Valdžios paskatos ypatingiems pramonės sektoriams. Žemės ūkio produktų ir artimi žemės ūkiui sektoriai. Paskatos tikslas – padėti pradedantiems jauniems ūkininkams, skatinti inovacijų diegimą žemės ūkyje. Financinė parama apima subsidijas kapitalui, paskolas su žeme palūkanų norma. Subsidijos kapitalui gali siekti 24 procentus investicijų sumos, tačiau negali viršyti 175620 eurų. Palūkanų norma gali būti sumažinta iki 3-4 procentų. Subsidijos negali viršyti 50 procentų visų investicijų. Energetika. Lengvatų tikslas – tyrimų energetikos srityje bei mažiau teršiančių, atsinaujinančios energijos šaltinių panaudojimo skatinimas. Verslininkams teikiamos beprocentės paskolos bei subsidijos daliai sąnaudų padengti.Paskatas investuotojams į atsinaujinančios energijos šaltinius suteikia Energijos taupymo ir diversifikacijos institutas (Instituto para la Diversificacion y Ahorro de la Energka, IDEA). Kalnakasyba. Mokslo ir technologijų ministerija (Ministerio de Ciencia y Technologia) subsidijuoja 20 procentų investicijų sumos į geologinių ir kalnakasybos tyrinėjimų bei eksploatavimo projektus, technologijų tyrimų ir plėtros bei aplinkosaugos programas ir panašiai. Inovacijos, moksliniai tyrimai ir plėtra. Subsidijų fondai šioje srityje nemažai lėšų gauna iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Parama skiriama projektams biomedicinos, biotechnologijų, pramoninio dizaino ir produkcijos, farmacijos komunikacijos ir kitose srityse. Prioritetinės sritys yra informacinė visuomenė, aplinkosauga, kosmosas, automobiliai ir higiena. Skiriamos pilnos ir dalinės subsidijos, paskolos su labai žema palūkanų norma ir panašiai. Paskolos dydis siekia 70 procentų visų investicijų, bet ne daugiau kaip 1,2 mln. Eurų per metus. Paraiškas subsidijoms gauti priima Pramonės technologijų plėtros centras (El Centro para el Desarrolo Technologico Industrial, CDTI). Paskatos investicijoms tam tikruose regionuose. Regionines subsidijas skiria tiek centrinės, tiek vietinės valdžios institucijos. Be to, didelė dalis Europos Sąjungos subsidijų taip pat nukreiptos į ekonomiškai silpnesnius regionus. Pagrindinis tikslas – pasiekti ekonominę pusiausvyrą tarp skirtingų Ispanijos regionų. Ispanijoje skatinama investuoti Ekonominio skatinimo zonose (Zonas de Promocion Economica, ZPEs), Kurioms priklauso regionai su žemesniu išsivystymo lygiu ir Industrinėse zonose (Zanas Industrializadas en Declive, ZIDs), nukentėjusiose dėl pramonės restruktūrizavimo. Šiose zonose verslininkams teikiamos negrąžintinos subsidijos, lengvatinės sąlygos imant paskolas, 50 procentų lengvatos mokant įmokas Socialiniam draudimui, mokesčių lengvatos. Kanarų salos yra speciali zona (Zona Especial Canaria, ZEC). Šios zonos sukūrimo tikslas – pritraukti užsienio investuotojus į Kanarų salas taikant mokesčių lengvatas. Mokestinės lengvatos. - Mokestinės lengvatos taikomos: • investicijoms į aplinkosaugą, įsigyjant reikalingų valymo įrengimų; • investicijoms į mokslinius tyrimus ir plėtrą; • įdarbinant žmones su negalia; • investicijoms į eksporto iš Ispanijos skatinimą ir kitus 5. TEISINĖ SISTEMA 5.1 Patentai, prekių ženklai Nustatytos įpatingos prekių kategorijos, kurioms taikomi ženklinimo, etikečių klijavimo ir bandymo reikalavimai. Maisto prekės. Generalinė sveikatos direkcija (Directorado General de Salud) nustato maisto produktų paruošimo, sudėties, saugojimo ir laikymo standartus beveik visom maisto produktų rūšims. Etiketėje ant prekių pakuotės turi būti ši informacija: produkto paskirtis, maistinė sudėtis, masė ar tūris, datos (pagaminimo, įpakavimo, galiojimo pabaigos), laikymo sąlygos (jei reikia), įmonė(gamintoja, pakuotoja, importuotoja) ir šalis kurioje pagaminta. Jeigu originali etiketė nėra ispanų kalba, turi būti pagaminta panaši (similar) etiketė ispanų kalba ir pritvirtinta prie prekių pakuotės. Pieno produktai, margarinas, šokoladas, muilas turi papildomų ženklinimo reikalavimų. Ženklinimo reikalavimai žemės ūkio produkcijai nesiskiria nuo Europos Sąjungos reikalavimų, tačiau etiketėse pateikta informacija turi būti išversta į ispanų kalbą. Tekstilė. Muitinės ir mažmeninės prekybos centrai reikalauja, kad visos tekstilės prekės ir pagaminti drabužiai turėtų ispanišką etiketę. Tekstilės gaminių sudėties, ženklinimo ir įpakavimo reikalavimai yra išplėstiniai ir specifiniai. Ant gaminio leidžiama naudoti gamintojo prekybos ženklą, jeigu jis yra tinkamai užregistruotas. Vaistai, medicininė kosmetika. Prieš importuojant šiuos gaminius tikrina ir registruoja Generalinė sveikatos direkcija (Directorado General de Salud). Ženklinimo reikalavimai labai išsamūs, panašūs į reikalavimus maisto produkcijai. Būtina informacija apie gaminio cheminę sudėtį. Trąšos ir fungicidai. Importuotos trąšos turi būti užregistruotos vietiniame Žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto produktų ministerijos biure (Ministerio de Agricultura, Pesca y Alimentacion). Šis biuras turi patvirtinti visą spausdintą reklaminę medžiagą apie šiuos gaminius, o ispaniškose etiketėse turi būti informacija apie atsargumo priemones. Šaunamieji ginklai. Jų kilmė, paskirtis ir panašiai turi būti patikrinti vyriausybinių institucijų ir turėti sertifikatą. Metalai. Ispanijos garantijų biuras tikrina ir uždeda prabą visiems importuotiems brangiesiems metalams. Transporto pramonės. Tikrinami transporto priemonės variklio ir važiuoklės serijos numeriai. Jei vieno iš jų nėra arba yra netinkamas, muitinės ima specialų mokestį už numerio įspaudimą. Ispanija dalyvauja Europos Sąjungos ekologinės etiketės (eco – label) arba žalios etiketės (green – label) programoje. 5.2 Verslo reguliavimas Pagrindinės verslo organizavimo formos Ispanijoje yra šios: 1. akcinė bendrovė ( Sociedad Aytonoma ) 2. uždaroji akcinė bendrovė ( Sociedad de Responsabilidad Limitada ) 3. ūkinė bendrija ( Sociedad Regular Colectiva) 4. paprastoji komanditinė bendrija ( Sociedad Comanditaria Simple ) 5. akcinė komanditinė bendrija ( Sociedad Comanditaria por Acciones ) 6. personalinė įmonė (Empresario individual ) 7. prekių bendrovė ( Comunidad de Bienes ) 8. civilinė bendrovė ( Sociedad Civil ) 9. bendrų ekonominių interesų grupė ( Agrupacion de Interes Econimico ) 10. Europos ekonominių interesų grupė ( Agrupacion Europa de Inters Economico ) Pačios populiariausios verslo organizavimo formos tarp užsienio investuotojų yra akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės. Akcinė bendrovė Pagrindiniai reikalavimai svarbiausių formų verslo įmonėms yra steigėjų skaičius, įstatinis kapitalas, atsakomybė ir apmokestinimas. Akcinei bendrovei vadovauja direktorių taryba, kurioje mažiausias direktorių skaičius – 3. įstatinis kapitalas padalytas į akcijas. Prieš pradedant veiklą visos akcijos turi būti pasirašytos ir ne mažiau 25 proc. Akcijų apmokėta. Akcijos gali būti platinamos viešai ir parduodamos vertybinių popierių biržoje (Bolsas de Valores). Svarbu ir tai, kad akcininkų skaičius nereglamentuojamas. Akcininko turtinė atsakomybė apribota akcininko įneštu turtu. Juridiniai asmenys moka pelno mokestį. Ispanijos akcinės bendrovės ypatumai panašūs į Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos ar Italijos. Uždaroji akcinė bendrovė Šiai bendrovei vadovauja taip pat Direktorių taryba, maksimalus skaičius siekia 12. Jeigu kalbėsime apie įstatinį kapitalą, tai jis mažai kuo skiriasi nuo akcinės bendrovės įstatinio kapitalo. Čia taip pat prieš pradedant veiklą visos akcijos turi būti pasirašytos bei pilnai apmokėtos. Tik svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo atveju akcijos viešai naplatinamos ir neparduodamos vertybinių popierių biržoje. Akcininkų skaičius yra ribojamas nuo 1 iki 50. turtinė atsakomybė yra ribota ir lygi tai sumai, kurią akcininkas investavo į bendrovę. Mokestis lygus akcinių bendrovuų mokesčiui t.y mokamas juridinių asmenų pelno mokestis. Priešingai nei akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės akcininkai gali turėti akcijų, kurios savininkams suteikia nevienodas balsavimo ir ekonomines teises. Įmonės steigimo tvarka. Steigiant įmonę (akcinę bendrovę, uždarąją akcinę bendrovę ir kt.) Ispanijoje būtina atlikti tokius pagrindinius žingsnius: svarbu įregistruoti įmonės vardą, deklaruoti užsienio kapitalą, gauti mokesčio mokėtojo kodą, atidaryti einamą saskaitą banke, pasirašyti steigimo sutartį, sumokėti žyminį mokestį, įregstruoti įmonę įmonių registre. Svarbu pradėti registruoti eilės tvarka. Pirmiausia dėl vardo registravimo. Pasirinktas įmonės vardas turi būti pateiktas Centrinio įmonių registro vardų departamentui, kuris išduoda sertifikatą ir patvirtina, kad nėra kitos įmonės tokiu pat vardu. Norint įsigyti tokį sertifikatą, tai gali užtrukti tris dienas. Užsienio kapitalą deklaruoti: įmonė turi būti įregistruota per 30 dienų. Šį įregistravimą tvirtina notaras Užsienio investicijų registre. Taip pat apie įmonės steigimą turi būti pranešta bendrajai prekybos ir investicijų direkcijai. Dėl mokesčių mokėtojo kodo paraiška pateikiama vietinei įstaigai, kuri rigistruoja mokesčių mokėtojus. Kai įmonė gauna laikinąjį mokesčio mokėtojo kodą, tuomet finansinėje institucijoje galima įmonės vardu atidaryti einamąją saskaitą. Jeigu bus steigiama uždaroji akcinė bendrovė, visas minimalus įstatinis kapitalas turi būti įmokėtas į šią saskaitą, o jeigu steigiama akcinė bendrovė - ne mažiau kaip ¼ numatytos sumos. Steigimo sutartį patvirtina notaras. Kad notaras galėtų tai patvirtinti jam pateikiami šie dokumentai: - Sertifikatas, kuris patvirtina, kad įmonė tokiu vardu yra tik viena; - Dokumentas, patvirtinantis, jog įmonės vardu yra atidaryta sąskaita ir įmokėta įstatymų nustatyta įstatinio kapitalo suma; - Dokumento, patvirtinančio, kad užsienio investicijos deklaruotos užsienio investicijų registre, kopija; - Dokumentai, patvirtinantys įmonės steigėjų tapatybę; Žyminis mokestis turi būti sumokėtas Mokesčių inspekcijai per 30 dienų nuo Steigimo sutarties patvirtinimo. Reikia dar pateikti Steigimo sutarties kopiją, patvirtintą notaro. Mokesčio dydis – 1 proc. įstatinio kapitalo dydžio. Per 30 dienų nuo Steigimo sutarties pasirašymo, įmonė turi būti užregistruota Įmonių registre. Registruojant pateikiami šie dokumentai: - Steigimo sutarties kopija; - Sertifikatas, liudijantis, kad nera tokios pat įmonės, tokiu vardu; - Įrodymas, jog sumokėtas žyminis mokestis. Registracijos mokestis svyruoja nuo 0,1 proc. iki 0,005 proc. įstatinio kapitalo. Nuolatinio mokesčio mokėtojo kodo gavimas. Mokesčių inspekcijai pateikiami šie dokumentai: - Laikinojo mokesčio mokėtojo kodo sertifikatas; - Notaro patvirtinta Steigimo sutarties kopija; - Dokumento, patvirtinančio, kad įmonė užregistruota įmonių registre, kopija; Pasirodo ne taip lengva įsteigti įmonę, nes būtina laikytis steigimo tvarkos, norint išvengti bėdų ir nesusipratimų. Tyrimas dėl konkurencijos pažeidimo susideda iš dviejų etapų: kurį atlieka konkurencijos gynimo tarnyba (Servicio de Defensa de la Competencia) ir sprendimo, kurį priima Konkurencijos gynimo tribunolas tribunolas (Tribunal de Defensa de la Competencia). Konkurencijos gynimo tarnyba gali pradėti tirti, ar pažeidžiama konkurencija, remdamasi kitų asmenų pranešimu, savo iniciatyva bei Tribunolo prašymu. Tyrimo rezultatai, apimantys konkurencijos pažeidimų pasekmių rinkai analizę bei įvertinimą, perduodami Tribunolui. Tribunolo sprendimas gali sustabdyti antikonkurencinius veiksmus, pašalinti šių veiksmų pasekmes, nustatyti baudas bei kitas priemones. Baudos dydžiai įmonėms: iki 901 518,16 euro arba iki 10 procentų praėjusių metų pardavimų apimties. Be to, konsultantai arba direktorių tarybos nariai, kurie dalyvavo priimant antikonkurencinius sprendimus, gali būti nubausti iki 30050,6 euro bauda. Sprendimą galima apskųsti aukštesnei instancijai – Administracinių bylų rūmams, o šios institucijos rezoliuciją – Aukščiausiajam teismui. Yra dar trys konkurencijos gynimo organai, kurių funkcijos apima laisvos konkurencijos skatinimą reguliuojamuose sektoriuose: Nacionalinė energetikos komisija (Comision del Mercado de las Telecomunicaciones, CMT); Nacionalinė vertybinių popierių rinkos komisija (Comision Nacional del Mercado de Valores). Privaloma pranešti Konkurencijos gynimo tarnybai apie įmonių susijungimus, jeigu: • po susijungimo kontroliuojama tam tikros prekės ar paslaugos rinkos dalis viršyja 25 procentus.; • susijungusių įmonių metinė apyvarta praėjusiais metais viršijo 240,4 milijonus eurų ir bent dviejų dalyvių individualios metinės apyvartos viršijo 60,1 milijonus eurų. 2. lentelė. Pagrindiniai reikalavimai įmonėms Ispanijoje2) Verslo organizavimo forma Dalyvių skaičius Įstatinis kapitalas Atsakomybė Apmokestinimas Personalinė įmonė 1 Nenustatyta Neribota Pajamų mokestis Prekių bendrovė 2 ir daugiau Nenustatyta Neribota Pajamų mokestis Civilinė bendrovė (ne tik verslui) 2 ir daugiau Nenustatyta Neribota Pajamų mokestis Ūkinė bendrija 2 – 50 Maksimalus - 300 tūkst. eurų Neribota Pelno mokestis Uždaroji akcinė bendrovė (S.L.) 1 – 50 Minimalus – 3 tūkst. eurų Ribota; lygi investuotai sumai. Pelno mokestis Akcinė bendrovė (S.A.) 1 ir daugiau Minimalus – 55 tūkst. eurų Ribota; lygi investuotai sumai Pelno mokestis Akcinė komandinė bendrija (ScpA) 3 ir daugiau Minimalus – 55 tūkst. eurų Neribota tikriesiems nariams, neribota nariams komanditoriams Pelno mokestis Paprastoji komanditinė bendrija (SC) 2 ir daugiau Minimalus – 55 tūkst. eurų Neribota tikriesiems nariams, neribota nariams komanditoriams Pelno mokestis 2) Danutė Budreikienė, Asta Mockutė, Girma Anuškevičiūtė, “Verslo steigimas Europos Sąjungos šalyse” verslininko vadovas, UAB “Fantazija ir forma”, Vilnius, 2002 m., 169 psl. Pačios populiariausios tarp užsienio investuotojų verslo organizavimo formos yra akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės. Akcinė bendrovė Pagrindiniai reikalavimai svarbiausių formų verslo įmonėms yra steigėjų skaičius, įstatinis kapitalas, atsakomybė ir apmokestinimas. Vadovavimas. Direktorių taryba, mažiausias direktorių skaičius turi būti trys. Įstatinis kapitalas. Padalytas į akcijas. Prieš pradedant veikti visos akcijos turi būti pasirašytos ir ne mažiau 25 procentų akcijų apmokėta. Akcijos gali būti platinamos viešai ir parduodamos Vertybinių popierių biržoje.(Bolsas de Valores). Akcininkai. Skaičius nereglamentuojamas. Atsakomybės forma. Akcininko turtinė atsakomybė yra apribota akcininko įneštu turtu. Mokesčiai. Juridinių asmenų pelno mokestis. Ypatumai. Akcinė bendrovė (S.A.) Ispanijoje panaši į PLC Didžiojoje Britanijoje; A.G. Vokietijoje; S.A. Prancūzijoje; SpA Italijoje. Uždaroji akcinė bendrovė Vadovavimas – direktorių taryba, kurioje negali būti daugiau 12 direktorių. Įstatinis kapitalas. Prieš pradedant veiklą visos akcijos turi būti pasirašytos bei pilnai apmokėtos. Akcijos viešai neplatinamos ir nepardavinėjamos Vertybinių popierių biržoje. Akcininkų skaičius. Ribojamas nuo 1 iki 50. Atsakomybės forma. Turtinė atsakomybė ribota ir lygi tai sumai, kurią akcininkas investavo į bendrovę. Mokesčiai. Juridinių asmenų pelno mokestis. Ypatumai. Priešingai nei akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės akcininkai gali turėti akcijų, kurios savininkams suteikia nevienodas balsavimo ir ekonomines teises. S.L. Ispanijoje panaši į Ltd Didžiojoje Britanijoje; GmbH Vokietijoje; SARL Prancūzijoje; SRL Italijoje. 6. SOCIALINĖS ORGANIZACIJOS 6.1 Socialinės klasės Ispanija yra daugiatautė šalis. Joje gyvena ispanai, apie 28 milijonai, katalonai, per 6 milijonus, galisai, apie 3 milijonus, baskai, beveik 1 milijonas. Apie 80 procentų krašto gyventojų yra ispanai. Taip pat gyvena portugalų, apie 40000 čigonų, kurių dauguma įsikūrę Andalūzijoje. Minėtos keturios tautos turi savo autonomiją, jos išlaikiusios savo kultūrą, papročius, senasias tradicijas, kalbą. Katalonai gyvena šiaurinėse provincijose prie Viduržemio jūros, galisai gyvena Galisijoje, šiaurės vakaruose, o baskai keliose provincijose prie Prancūzijos – Baskijoje. 6.2 Grupių aktyvumas Aktyviausia grupė Ispanijoje yra baskai. Taigi radikalusis baskų sparnas, egzistuojantis nuo 1968 metų, ir politinė baskų partija, įkurta 1978 metais, netrukus po diktatoriaus franko mirties, priėjo liepto galą. Madridas neapsikentė nesibaigiančių teroro aktų, teisėjų, politikų, žurnalistų žudymų ir žengė ryžtingiausią per tris dešimtmečius politinį žingsnį. Beveik nėra abejonių, kad jis sukels Baskijos nacionalistų pasipriešinimą. Madridas tikru nacionaliniu didvyriu paskelbė teisėją Baltasarą Garsoną, kuris dar 1993 m. pradėjo tirti baskų nacionalistų veiklą ir dažnai lyginamas su garsiuoju Italijos prokuroru Antonijum di Piedru. Būtent šis teisėjas išgarsėjo Čilės diktatoriaus Pinočeto procese, jis reikalavo ir rusų magnato Vladimiro Gusinskio ekstradicijos. Pernai jo kandidatūra buvo pateiktas Nobelio taikos premijai. Dabar Garsono sprendimu iš politinės arenos norima išstumti baskų radikalus. Iš esmės baskų nacionalistų reikalavimai gali būti suprantami, jei ne jų nesutaikomo ekstremistinio sparno ETA veikla. Per daugiau kaip 30 veiklos metų jos smogikai nužudė daugiau nei 800 žmonių. Šiuo požiūriu jie nepralenkė Airijos respublikos armijos teroristų, bet, nors Olsterio junionistai sėdo už derybų stalo su Londonu ir pagaliau pasirašė taikos susitarimus, ETA į jokias derybas neina. Netgi tuomet, kai 1998 metų pavasarį Šiaurės Airijos nacionalistai nutarė baigti beprasmiškas žudynes, kitą dieną ETA įvykdė eilinį beprasmišką teroro aktą Madride. Tiesa, 14 mėnesių baskai taip pat laikėsi paliaubų, bet pernai gegužę, artėjant rinkimams į Baskijos Asamblėją, jų Madride padėta bomba sužeidė 14 žmonių. Gali būti, kad baskai turi pagrindo reikalauti savo tautos išskirtinimo. Trumpai priminsiu jų istoriją. Nuo senų laikų Prancūzijos pietuose ir Ispanijos šiaurėje apsigyvenę baskai įnirtingai gynė savo teises. Jie kovojo su romėnais, gotais, vikingais, musulmonais. Iš atėjūnų baskai daug ką pasisavino, tačiau niekada nepasidavė asimiliacijai. Nuo viduramžių baskai garsėjo kaip geri žvejai, laivų statytojai, keliautojai. Kalbama, kad jie Šiaurės Ameriką pasiekė keliais šimtmečiais anksčiau negu Kristupas Kolumbas… Baskų kalba visiškai skiriasi nuo ispanų ar prancūzų. Ji netgi panaši į gruzinų, todėl manoma, kad ši kalba susijusi su Kaukazo kalbų grupe. Be to, pačių baskų kalboje yra net 7 atmainos, dialektų – dar daugiau. Iš pustrečio milijono krašto gyventojų baskų kalba bendrauja 30 procentų, o 90 proc. vaikų lanko nacionalines mokyklas. Baskai puikūs kulinarai. Vien krašto centre Sen Sebastijano mieste yra net 75 gastronomijos draugijos. Ypač gerai jie ruošia žuvies patiekalus, kepa pyragaičius… Baskai nepaprastai religinga tauta. Vieną labiausiai disciplinuotų religinių bendrijų – Jezuitų ordiną 1534 m. yra įkūręs, Paryžiuje mokslus išėjęs baskas Ignacijus Lojola. Politine prasme baskai ėmė vienytis diktatoriaus Franko valdomoje Ispanijoje. Pirmiausiai tai buvo studentų judėjimas. 1975 m. mirus diktatoriui, baskų nacionalistai susivienijo į politinį branduolį – nacionalistinę partiją „Batasuna“ – „Vienybė“. Jos tikslas – sukurti suverenią baskų valstybę, suvienijus Ispanijos ir Prancūzijos provincijas. Radikalusis partijos flangas ETA (išvertus „Baskų tėvynė ir laisvė“) šį siekį įgyvendino sprogimais ir žudymais. Baskų kraštas turi tam tikrą savarankiškumą Ispanijos sudėtyje. Čia yra 75 vietų parlamentas, kuriame baskų partijų koalicija per pernai įvykusius rinkimus iškovojo 33 mandatus, o ETA – tik 7. 7. VERSLO PAROČIAI IR PRAKTIKA 7.1 Vyresnumas ir prestižas Ispanų verslo įmonė valdoma vienvaldystės principu kaip ir imperija, kurios visa valdžia sutelkta vieno arba kelių asmenų rankose.. Darbuotojai suskirstyti pagal lygmenis, kurių kiekvienas pavaldus aukštesniajam. Asmens prestižą lemia jo padėtis hierarchinėje struktūroje, bet ne geri darbo rezultatai ar kompetencija. Itin didelę reikšmę turi vyresnumas. Pirmiausia nuo jo priklauso kilimas tarnybos laiptais. Ispanams nebūdinga siekti sėkmės, jam aktualu asmens titulas. Ispanas niekada neatsisakys aukšto rango pareigų , nors darbas ar alga nėra viliojantis. Jie linkę dirbti vienoje bendrovėje ir laukti paaukštinimo, kurį turi gauti, bet ne imtis naujo darbo, net jai jis būtų įdomesnis. 7.2 Sėkmės reikšmė Vyrauja išdidumo ir garbės jausmas, bet ne praktiškumas. Firma, turinti šimtametę istoriją ir tradiciškai tvarkanti verslo reikalus, laikoma tokia pat įspūdinga kaip nauja verslamonė, naudojanti šiuolaikinius valdymo metodus ir puikiai realizuojanti savo gaminius. Daugelis ispanų įmonių yra mažos ir valdomos šeimos, ir ispanai samdo tik tuos kuriais gali pasitikėti, dar geriau jau pažįstamą žmogų. Mažų ir vidutinių įmonių , kurios sudaro 88 proc. privataus sektoriaus darbo vietų, darbuotojai dažnai nėra pakankamai išsilavinę, ypač verslo išsimokslinime, vietoj to jie yra baigę teisės, filosofijos studijas. Dėl to dažnai trūksta gerai suderinto darbo. 7.3 Ispanų darbo etika Daugelis ispanų siekia darbo ir laisvalaikio pusiausvyros, tarnybą žiūrima kaip į būdą užsidirbti pragyvenimui, bet ne kaip į tai kas vadinama dar „darbo manija“. Ispanui didelis nuostolis , jei jis aukoja savo laisvalaikį dėl darbo. Ispanai mėgsta daug laisvesnį darbo tempą nei kitų kultūrų žmonės. Iš ryto vieną valandą praleidžia skaitydami laikraščius, šnekučiuodamiesi su kolegėmis ir galbūt pusvalandį skirdami pusryčiams. Tarp 13,30 ir 16,00 h yra siesta, neskubių pietų metas ,c o darbo diena baigiasi 19,00 h., išskyrus vasarą, kada daugelis įmonių užsidaro apie 15,00h. Lėtesnį darbo tempą iš dalies paaiškina tai, kad asmeniniai tikslai ir pasiekimai mažai susiję su darbo vieta. Ispanas nemano, jog norėdamas pagerinti savo padėti, turėtų dirbti sparčiau ir daugiau. Be to Ispanijoj yra labai stiprūs darbo apsaugos įstatymus, kad galimybė būti atleistam iš darbo yra labai menka. Profsąjungos labai stiprios, stambios ir galingos. Tačiau Darbininkų įstatymo kodeksas nustato darbuotojo darbo reikalavimus, ir dėl darbo sutarties pažeidimo gali būti sumažintas arba sulaikytas atlyginimas. Birželį ir gruodį išmokamas dvigubas atlyginimas, o jei įmonė turėjo didelį pelną – tai ir trigubas atlyginimas. Įstatymu garantuotas 30 dienų apmokamos atostogos ir apmokamos nacionalinės šventės. Privalomas pensinis amžius yra 65 metai. Darbdaviai mokėti pensijas neįpareigoti. 7.4 Sprendimai Autokratinis vadovavimo stilius lemia, kad galutinai sprendžia vyriausioji vadovybė, sprendimas niekada nesiremia visuotiniu sutarimu. Bendrovės aukščiausio rango asmenys apžvelgia daugelio įvairių skyrių pranešimus, bet jie neprivalo vadovautis žemesnio rango vadovų nurodymais. Toks elgesys parodytų , kad jie nėra pasitikintys savimi ir tokie galingi. Dėl įvairių priežasčių pavaldiniai patys nenori rodyti savo iniciatyvos viešai, reikšti savo nuomonę, Galbūt taip elgiasi iš mandagumo vyresnybei, iš baimės apsijuokti abejodamas. Algų didinimas aptariamas valstybės mastu, vieną kartą per metus, tačiau šitai priklauso nuo asmens padėties organizacijoje, o ne nuo naujo nėrimosi iš kailio. Jeigu sprendimas, darantis poveikį įmonės vidaus reikalams, nesulaukia plataus pritarimo, kartais gali prasiveržti darbuotojų protestai. Tokiu atveju sprendėjai galbūt pasiduos spaudimui ir pakartotinai apsvarstę kiek pakeis savo sprendimą. 7.5 Vidurinio lygmens vadovas Kadangi įmonė dažniausiai yra šeimos nuosavybė ir šeimos vadovaujama, hierarchinį valdymo būdą gali būti nelengva pastebėti. Ne ispanams gali susidaryti įspūdis, jog jie bendrauja su sprendėju , ir tik vėliau supras, kad ne. Nors vidurinio lygmens vadovai neturi teisės priimti sprendimą, užsieniečiams patartina užmegzti su jais gerus santykius, kadangi būtent jie parengs ataskaitą, kuria bus grindžiamas sprendimas. 7.6 Moterys ir verslas Vis daugiau ispanių moterų imasi profesinės veiklos, ypač tokiuose dideliuose miestuose kaip Madridas ir Barselona. Daug dirba verslo, teisės, medicinos, mokslo ir švietimo srityse. Jos sugebėjo įsitvirtinti viduriniame vadovaujančiame korporacinio pasaulio sluoksnyje, tačiau neįleidžiamos į aukščiausios valdžios ešeloną. Moterų kaip ir vyrų sėkmę lemia klasikinė kilmė, išsimokslinimas ir asmeniniai ryšiai. Moterų atžvilgiu ispanai dažnai pernelyg iškalbūs, kartais net triukšmingi. Ispanams įprastas vaizdas, kai gatve eina viena jauna moteris atakuojama nepageidaujamų vyrų gestais, švilpimu, pastabomis ir nemandagiu prisiartinimu. Moteriai tokioje situacijoje patariam likti budriai, tylėti ir vengti akių kontakto. Jeigu toks elgesys nesiliauja, jus persekioja, reikia kviesti į pagalbą policiją arba kitą padoriai atrodantį žmogų. 7.7 Komercinių ryšių užmezgimas Didumos verslo sumanymų sėkmė priklauso nuo to, kaip pavyksta užmegzti gerus asmeninius santykius, ryšius. Ispanai nemėgsta turėti reikalų su nepažįstamaisiais. Jie turi žinoti su kuo bendrauja, ir kad tai patikimi žmonės. Kartais šis veiksnys yra daug svarbesnis, nei gaminių kokybė ar jų kaina. Prieš priimdami sprendimą ispanai rūpestingai įvertina visą reikalą visais požiūriais. Savo nuojauta labiau pasitiki apie firmą, nei statistika ar kitais duomenimis. Ispanams telefoninė kultūra nėra tokia svarbi kaip europiečiams. Nėra ko tikėtis iš pradinių ryšių telefonu, faksu ar paštu. Ispanai linkę kalbėtis akis į akį ne vien su vykdytojais, bet ir su tiekėjais. Norėdami įtikinti ispaną, kad esate verti dėmesio, neskubėkite. Nesitikėkite, vos užmezgę ryšį, sudaryti svarbiausią sandėrį ar sutartį. Keletą kartų aplankykite bendrovę, paskui pasiūlykite nedidelį sandėrį. Asmeninių ryšių stiprėjimas sudarys gerą pagrindą verslo santykiams plėtoti. 7.8 Tarpininkavimas Veiksminga verslo strategijos priemonė yra turėti bendrą draugą ar pažįstamą, kuris galėtų laiduoti dėl jūsų gero vardo ir asmeniškai jus pristatyti jus pasirinktos firmos vadovaujantiems darbuotojams. Jeigu neįmanoma susipažinti per tokį tarpininką, galite siekti savo tikslų vienas – užmegzdami ryšius, pagrįstus pagarba, bet ne piniginiu pelnu. Dauguma užsienio firmų prekiauja savo gaminiais ar paslaugomis Ispanijoje per patyrusius, patikimus atstovus . Kitas būdas – įkurti kompetetingą dukterinę įmonę . Jūsų įmonei atstovausiančius darbuotojus parinkite kiek įmanoma rūpestingiau, nes kai pradėsite bendrauti , sunku bus keisti. Turėkite omeny, kad leisdami laiką geriems santykiams su savo atstovu arba paskirstytoju išugdyti, dirbate savo naudai, kadangi jie stropiau jums tarnaus. Jeigu ketinate sudarinėti verslo sandėrius arba įsteigti dukterinę įmonę ar filialą, patartina pasinaudoti advokato paslaugomis. 7.9 Raštiškos rekomendacijos Raštiškos rekomendacijos nėra būtinos, bet gali praversti. Labai reikšminga būtų rekomendacija, gauta iš aukšto rango vadovaujančio darbuotojo, kuris turi verslo reikalų su jus dominančia bendrove, arba iš artimo draugo asmens, su kuriuo norite užmegzti ryšį. Rekomendacija turėtų būti parašyta tiesiogiai tam asmeniui, su kuriuo ketinate susitikti, prašant, kad jis atkreiptų dėmesį į jus daugiau. 7.10 Sekmės strategija Nekantrumą ispanai linkę laikyti charakterio trūkumu. Susitikimuose neskubėkite eiti prie reikalo. Leiskite šeimininkams pasirinkti tempą. Pirmas pusvalandis paprastai praeina laisvai šnekantis, nesistenkite pokalbio vesti prie verslo reikalų iš karto, mėgindami sutaupyti laiko. Ispanai nemėgsta skubėti. Galutinai sprendžia vyriausioji vadovybė, todėl susitikimuose nedalyvauja pagrindinis vadovas, todėl sprendimas nebus iš karto sprendžiamas. 7.11 Dalykiniai susitikimai Dalykinius susitikimus reikėtų numatyti prieš kelias savaites, ypač jei susitinkama su didelėmis bendrovėmis. Neplanuokite susitikimų per siestą ( 12,30 – 16,30 ), arba per svarbias šventes. Kadangi susitikimas Ispanijoje yra formalus dalykas, kruopščiai jam ruoškitės. Ir žinokite, kad gali pakviesti susitikti ne ofise, o kavinėje ar restorane.. Tokie neformalūs susitikimai dažnai būna be pasirengimo ir gana triukšmingi. Ispanai, kuriems būdingas spontaniškumas, kartais priima asmenis. Paprašiusius susitikimo tą pačią dieną, netikėtai jiems atvykus į miestą. Arba gali tekti laukti susitikimo, nors iš anksto buvo ir susitarta. Rengdami pradinį susitikimą, pasistenkite užmegzti ryšį su darbuotojais, priimančiais sprendimus. Dažnai bendrovės verslo ryšius pradeda vyresnieji administratoriai, o vyriausieji vadovai pakviečiami vėliau. Aukšto rango vadovai Ispanijoje linkę patys tvarkyti savo dienotvarkę. Vadovo planai neperduodami žemesnio rango darbuotojams. Norint įspėti žmones apie artėjantį susitikimą, labai svarbu prieš atvykstant laišku arba faksu patvirtinti susitikimo datą. Iš pat pradžių abi pusės pasisveikina ir vieni kitiems paspaudžia rankas. Paskui apie 30 minučių laisvai šnekučiuojasi, apie orus, Ispaniją, kelionę. Taip pradedama bendrauti ir įvertinti jūsų charakterį. Šis draugiškas pabendravimas turi didelę įtaką ateities planams. Geriausia taktika leisti pokalbį vesti – šeimininkui ir pasirinkti jam pokalbio tempą. Aukštesnio rango darbuotojas atrodo autoritetingesnis ir paprastai būna vyresnis už kitus. Dalyvaujantys kiti pavaldiniams rodo jam pagarbą ir laukia nurodymų. 7.12 Derybos su ispanais Vedant derybas , tik po kelių pokalbių akis į akį gali prasidėti tikrasis sprendimo rengimas. Derybų grupės narių skaičius priklauso nuo sumanyto sandėrio ir gali būti labai įvairus. Neįtraukite į derybas teisininkų, nes jų dalyvavimas jūsų grupėje keltų stiprų nepasitikėjimo jausmą. Po rankų paspaudimo ir nerūpestingo pokalbio paprastai vienas ispanų grupės narių pristato kiekvieną svečią. Dažniausiai Ispanijos delegacijos vadovas taria trumpą sveikinimo žodį, paskui leidžia kalbėti svečių delegacijai. Ispanai nori, kad kita pusė pirma pristatytų savo verslą, nors tikriausiai iš anksto puikiai žino savo svečių požiūrį. Ispanai mėgsta primesti savo nuomonę, jie gyvi, iškalbingi, pakiliai reiškia savi mintis ir nesivaržo kalbėti emocingai. Jie gali pertraukinėti kolegas užsieniečius neketindami įžeisti, o nesutikdami gali pakelti balsą. Jie nelinkę keisti savo nuomonės, nes tai laiko silpnumo ženklu. Dauguma informacijos apdorojama subjektyviai. Ispanų derybininkai gana konservatyvūs. Jie pasirenka mažiausios rizikos būdą arba tokį būdą, kurio žadama finansinė nauda mažesnė, bet sėkmės tikimybė didesnė. Valdžios supratimas labai priklauso nuo viešuoju įvaizdžiu. Ispanų verslininkams patinka derybų procesas ir jie neskubėdami svarsto visas detales. Nors jiems rūpi susitarti dėl priimtinos kainos, tačiau kainą nustačius , jie derėtis nelinkę. Nemėginkite pagreitinti susitikimo pabaigos, nes tai būtų labai nemandagu, palaukite kol ispanų vadovas pasakys baigiamąsias pastabas ir atsakys į klausimus. Kai jis atsistoja, reiškia susitikimas baigtas. Ispanams reikia formalios pabaigos, todėl jau po to neuždavinėkite jiems klausimų. Ispanų vadovas paspaus visiems rankas ir išeis. Pasirengus deryboms ir pasikeitus pirmine informacija, pradedamos derybos. Pirmasis įspūdis veikia ilgai, todėl reikėtų pasirūpinti, kad derybų pradžioje abi pusės, tiek ispanai tiek jus turite laisvai pasikeisti informacija, atvirai reikšti savo požiūrį, pasakyti kokių rezultatų tikitės. Norint žinoti visas įmanomas pasiūlymo alternatyvas, būtina jį gerai apsvarstyti ir įsitikinti , kad jis supras teisingai. Klausinėjama dviem tikslais: pirma – išsiaiškinti, antra – pasitikslinti. Patyrę derybininkai paprastai užduoda nemažai klausimų .Prieš sudarant sandorį, patartina: -Apibendrinti diskusiją, kad būtų aišku , kiek abi pusės pajudėjo iš pradinės pozicijos; Pasiūlyti pertrauką, kad visi galėtų apsvarstyti pasiūlymą. Jei derybos yra laipsniškos, kai rengiami keli susitikimai, pravartu turėti analitiką, kuris galėtų stebėti derybų eigą, analizuoti rezultatus ir koreguoti kitų derybų eigas. Galima surašyti Pro memoria. 7.13 Bendravimo būdas Ispanai yra nepaprastai mandagūs ir formalūs. Jie gali pasakyti tik keletą užuominų, palikdami kitai pusei atskleisti jų prasmę. Daugeliu atveju sunku nuspręsti apie ką jie galvoja. Ispanai nepakenčia tiesioginės konfrontacijos. Tokį elgesį jie laiko orumo įžeidimu. Todėl jie vengia prieštarauti ar kritikuoti, bet kuriuos asmenys, išskyrus savo pavaldinius, vengia atvirai reikšti savo nesutikimą ir sakyti – ne. Jie gali sakyti – mes jums pranešime vėliau, bet tai gali reikšti jau ir niekada. Ispanijoje žmonės dažnai patyli, bijodami, kad nepasitenkinimo pareiškimas gali būti suprastas kaip kritika, kuri sutrikdytų kitą pusę. Be to, ispanams rūpi, kad pasirinkę netinkamą momentą savo nuomonei išreikšti, nepasirodytų kvaili arba, kad kolegos nepatektų į kvailą padėtį. Galime pasakyti, kad ispanai labai gerai suvokia bendravimo tasykles ir etiketą. Ir jie tuo nuostabiai naudojasi bendraudami su verslo partneriai. 8. FILOSOFIJA IR RELIGIJA 8.1 Bažnyčia Didžioji dauguma ispanų yra Romos katalikai, gyventojų mažumą sudaro žydai, protestantai ir musulmonai (dauguma Andalūzijoje). Katalikybė šioje šalyje dar turi didelę įtaką, tačiau lankančiųjų bažnyčią skaičius pastaraisiais metais sumažėjo nuo 35% iki 25%. Kai kuriose parduotuvėse, baruose, vairuotojų kabinose galima išvysti šventūjų paveikslų ir skulptūrėlių. Bažnytinių švenčių dienomis vyksta daugybė tradicinių fiestų, džiaugsmingai švenčiamos šiuolaikinėje Ispanijoje. Ilgaamžė katalikų bažnyčios įtaka ispanų menui atsiskleidžia per religinių įvaizdžių įvairovę. Daugelyje bažnyčių ir muziejų išlikę romaniniai altoriai, ankstyvosios ikonos. Pirmiausiai svarbu pažymėti, kad dabar Ispanijoje religinės bendruomenės turi visišką laisvę steigti bet kurio lygmens švietimo centrus, taip pat universitetus. Laisvė steigti ikiuniversitetinio švietimo įstaigas tradiciškai egzistuoja Ispanijoje, ir ja gana intensyviai naudojasi religinės bendruomenės. Iš tiesų didelis nuošimtis privačių švietimo įstaigų yra įsteigta bažnytinių organizacijų. Tuo tarpu Ispanijos universitetai per pastaruosius du šimtmečius buvo išskirtinai valstybiniai. Tik pastaruoju metu (devintojo dešimtmečio viduryje) laisvė steigti universitetus suteikta ir piliečiams bei juridiniams asmenims. Tiesa, naujieji privatūs Ispanijos universitetai nebūtinai turi religinę ar kitokią ideologinę orientaciją, tačiau dauguma jų įkurti religinių institucijų. Iki XX a. devintojo dešimtmečio vidurio tik valstybė galėjo steigti universitetus. Tiesa, būta vienos išimties: Katalikų bažnyčia galėjo steigti ir pasaulietinius universitetus, ir seminarijas. Ši išimtis rėmėsi specialia privilegija, kurią garantavo 1953 metų konkordatas su Šventuoju Sostu. Pažvelkime taip pat į kitus religijos ir švietimo sistemos santykių aspektus, susijusius su bendradarbiavimo principo įgyvendinimu. Bažnyčios ir religinės bendruomenės turi teisę steigti seminarijas ar kitas dvasininkų rengimo įstaigas. Ispanijos valstybė su šiomis įstaigomis įvairiai bendradarbiauja, kai atitinkamos religinės bendrijos yra pasirašiusios bendradarbiavimo sutartį su valstybe. Taigi seminarijose ar panašaus pobūdžio švietimo įstaigose, kurias įsteigė Katalikų bažnyčia, gauti mokslo laipsniai yra pripažįstami valstybės ir yra analogiški kitose švietimo įstaigose gautiems laipsniams (ir daktaro laipsnis). Katalikų seminarijos, kaip ir panašaus pobūdžio įstaigos, įsteigtos evangelikų, judėjų ar islamo federacijų, turi mokesčių lengvatų Kita vertus, Ispanijos valstybė bendradarbiauja su religinėmis bendrijomis siekdama, kad savanoriškais pagrindais valstybiniuose švietimo centruose ir ikiuniversitetinėse įstaigose būtų dėstoma tikyba, įtraukiant jos pamokas į standartinį mokyklos pamokų tvarkaraštį. Ši nuostata įgyvendinama skirtingai Katalikų bažnyčios ir kitų religinių bendrijų atžvilgiu. Katalikų tikybos mokymas nuo senų laikų yra dėstomas Ispanijos valstybinėse mokyklose. Ši praktika yra viena iš tipiškiausių Bažnyčios privilegijų pavyzdžių, ji susiformavo per ilgą Ispanijos, kaip konfesinės valstybės, gyvavimo laikotarpį. 1979 metų konkordatas išsaugo valstybės pareigą išlaikyti tikybos dėstymą visose ikiuniversitetinėse švietimo įstaigose, taip pat tikybos mokytojų rengimą visose universitetinėse mokytojų rengimo mokyklose. Katalikų tikybos pamokos mokyklose yra laisvai pasirenkamos, tačiau jos privalo būti įtrauktos į tvarkaraštį lygiateisiais pagrindais kaip ir visos kitos dėstomos disciplinos. Tikybos mokytojai yra skiriami bažnytinės vadovybės, tačiau algas jiems moka valstybė. Nepaisant to, religinis ugdymas išlieka valstybės ir bažnytinės vadovybės politinės trinties klausimu. Savo ruožtu Ispanijos Katalikų bažnyčios hierarchija griežtai reikalauja tiksliai vykdyti 1979 metų konkordato reikalavimus, tuo tikslu prireikus neretai kreipiasi į teismus. 8.2 Estetika Ispanija davė pasauliui nemažai žymių menininkų - tai Miguelis de Servantesas, Salvadoras Dali, Pablas Picassos. Vakarų meno istorijoje ryškiai išsiskiria trys ispanų tapytojai. Diego de Velazguezas – XVII a. Portretų tapytojas. Jo žymiausias darbas – Meninos (Las Meninas). Francisco de Goya vaizdavo ispanų gyvenimą rūsčiausiu šalies laikotarpiu. Produktyvusis XX a. Pablo Picasso laikomas modernizmo pradininku. Dar verta paminėti gimusį Kretoje, tačiau gyvenusį Ispanijoje El Greco, savitai tapiusį religines scenas. Šių ir kitų didžiųjų Ispanijos dailininkų darbus galima pamatyti pasaulinės reikšmės galerijose. Ankstyvosios XX a. Pradžios dailininkai Joanas Miro, Salvadoras Dali ir Pablo Picasso priklausė Paryžiaus mokyklai. Iš vėlesnių žymesnių dailininkų minėtini Antonio Saura ir Antoni Tapiesas. Ispanijoje gerbiami šių dienų dailininkai – jų darbus matome rotušėse, bankuose ir aikštėse. Daugelyje miestų yra vietinės reikšmės muziejų. Nors žymiausias ispanų literatūros kūrinys – pirmasis šiuolaikinis romanas Don Kichotas, tačiau per pastaruosius du tūkstantmečius Ispanijoje sukurta daug žymių darbų. Romėnų rašytojai Seneka,, Lucianas ir Marcialis gimė Ispanijoje. Vėliau maurai išugdė klestinčią, bet dabar mažai žinomą literatūros kultūrą. Nors ispanų nacionalinė kalba yra kastilų, tačiau daug reikšmingų darbų yra parašyta galisų ir katalonų kalbomis. Tradicinė bulių kova, arba korida, Ispanijoje išpopuliarėjo XVI a. pabaigoje. Korida simbolizuoja paprasto žmogaus (toreadoro) triumfą prieš feodalinį riterį (pikadorą). Bulių kautynių pasaulio sostine laikoma Sevilija, tačiau didžiausia arena yra Madride. 3 pav. Korida Šaltinis: www.tasmajdan.co.yu/ images/korida.jpg Bulių kova, arba korida laikoma ne sporto šaka, bet stipriai jaudinančia meno rūšimi, labai stilizuotų judesių baletu, kuriuo išbandoma matadoro drąsa, ryžtas, judesių grakštumas. Korida pradedama iškilminga eisena, kurią veda 1 arba 2 raiti alguaciles. Pagrindinis akcentas – trys matadorai, kiekvienas jų kaunasi si dviem jaučiais. Motodoras , vilkintis išsiuvinėtą žaketą ir liemenę, sukursto bilių, mojuodamas raudonomis skraistėmis. Tuomet piktodoras, jodamas ant arklio. Ietimi ima badyti jaučio sprandą, banderiljeriai įsmeigia jam keletą spygliuotų strėlių. Mirtiną smūgį suduoda matadoras. Bet kuriuo atveju jautis užmušamas vienu špagos smeigimu virš ragų Gera ar bloga žudyti bulių, ispanai nesuka galvos. Aistra koridai įsigėrusi ispanams į kraują ir sielą. Arena - tai varžybų aikštelė, kurioje žmogus demonstruoja drąsą. Net berniukų populiariausias žaislas yra toreadoro špaga ir plastmasinė buliaus galva. Flamenkas – čigonų paveldas. Tai aistringas ir labai populiarus muzikinis paprotys, jungiantis gitaros grojimą, plojimą rankomis, kastanječių traškinimą, šokį ir aistringą dainavimą. Šokėjos vilki ryškiaspalvėmis suknelėmis su prigludusiais korsažais, klostėtais sijonais ir šleifais. Šokėjai dėvi ryškius kostiumus su trumpais švarkais., plačias skrybėles ir aukštus batus. Flamenkas – buvo sukurtas Andazūrijos čigonų XVIII a. pabaigoje. Dabar Ispanijoje veikiančiose flamenko klubuose šį šokį atlieka profesionalai. Tačiau flamenko stiliaus liaudies šokius seviljanas šoka visi, kas tik nori dalyvauti. Jie lieka populiarūs, nepaisant rokenrolo ir JAV popmuzikos įsiveržimo . Fiesta - neatsiejama Ispanijos kultūros dalis. Kasmet švenčiama apie 200 įvairių švenčių. Pamplonoje kasmet vyksta Bulių bėgimo fiesta, Valensijos Bunolio mieste rengiama La Tamatina, tai yra pomidorų karas. Pastaraisiais metais atgijo Ispanijos kultūrinis gyvenimas. Ispanų režisieriaus Pedro Almodovaro filmai sėkmingai varžosi su Holivudo produkcija. Padidėjo skaitomumas, kasdien laikraščius perka vienas dešimties gyventojų, šiuolaikinė literatūra įgyja vis daugiau gerbėjų. Patalpų stygius trugdė lėstis teatro menui, tačiau investicijos į čios srities patalpas padėjo atsirasti naujoms salėms, sričių meno centrams, simfoniniams orkestrams. Šalis išugdė daug puikių operos solistų, tarp jų Monserrat Caballe, Alfredo Krausą, Placido Domingo ir Jose Carrerasą. Žymūs dizainerių darbai puošia Barselonos parduotuvių vitrinas ir interjerą. Didžiuosiuose miestuose ištisus metus vyksta muzikos, šokių, teatrų, kino filmų festivaliai. 9. GYVENIMO SĄLYGOS 9.1 Dieta ir mityba Ispanai - paprasti, darbštūs, kultūringi žmonės. Jie mėgsta dirbti vėlai vakare ir naktimis. Mat dieną labai karšta. Dėl šios priežasties jie ir kitaip maitinasi. Didžiausią maisto dalį suvalgo vėlai vakare, nes vėlai, tiksliau anksti rytą, eina miegoti. Ispanijos virtuvei būdinga daug kiaulienos (keptos, troškintos) ir lašinių. Tradicinėje virtuvėje dominuoja alyvuogių aliejus, alyvuogės, aštrūs prieskoniai iš pomidorų bei česnakų. Kai ispanas pirmą kartą pakviečia į namus pietų, paprastai atsisakoma, bet jei asmuo primygtinai prašo arba vėliau pakartotinai pakviečia, tai tenka tokį kvietimą priimti. Savus namus ispanai laiko šventove. Jeigu tai pietūs, per kuriuos bus svarstomi svarbūs verslo reikalai, ispanai tikriausiai pasirinks mėgstamą restoraną, kurio pažįsta valgius ir vynus. Dauguma restoranų dirba nuo 13 arba 14 iki 16 val., paskui vakare nuo 20 iki 23.30 val.. Tačiau vasarą , ypač didesniuose miestuose, daugelis restoranų ir barų neužsidaro iki aušros. Širdies gilumoje ispnai yra epikūrininkai (žmonės, labiausiai vertinantys malonumus) ir į kulinariją žiūri labai rimtai. Pirmoji valgių ruošimo knyga buvo parašyta ispano Diego Granado Maldonado ir išspausdinta Madride 1609m. Nors Ispanijoje yra daug greito maitinimo įstaigų tokių kaip: McDonald, Burger King ir Wendy, tačiau jos vargu ar pavergtų vietos gyventojų širdis ir skrandžius. Tipiški ispanų pusryčiai – tai puodelis ekspreso kavos arba tiršto karšto šokolado ir bandelės su džemu arba ritinėlio pavidalo spurgos. Ekspreso gali būti juoda, truputį balinta pienu, gerokai balinta pienu arba pastiprinta konjaku. Retas ispanas, kuris geria arbatą. Garsiausia Ispanijoje churros (ritinėlio pavidalo spurge) gamintoja Churreria de San Gines, prie kurios parduotuvės nuo 4 val. ryto susidaro skanių šviežių kepinių mėgėjų eilė. Kai kurie madridiečiai čia sustoja kelyje į namus po užsitęsusio naktinio pobūvio. Svarbiausias dienos valgis yra la comida, kuri prasideda apie 14.30 val., siestos metu. Paprastai prieš pagrindinį patiekalą valgoma sriuba, pavyzdžiui, gazpacho (šalta daržovių sriuba su prieskoniais) arba sopa de ajo (česnakų sriuba), salotos arba kiti užkandžiai. Kiekviena Ispanijos sritis turi savo atskiras valgių tradicijas, tačiau vyrauja kiauliena, kumpis, žuvys, vištiena, veršienos dešrelės, ryžiai, ankštiniai augalai. Ispanų virtuvėje dažniausiai vartojami produktai: bulvės, pipirai, baklažanai, pomidorai, alyvų, mango vaisiai, česnakai. Jūros maistas: sidabrinės menkės, dvigeldžiai moliuskai, aštuonkojai, austrės, upėtakiai, vėžiai ir krabai. Žvėrienai priskirtume šernieną ir ožkieną – tai tradicinis šiaurės ispanų valgis. Kalmarai, krtais pakepti tešloje, kartais ant kepimo grotelių arba paskrudinti su padažu, irgi dažnai pasirodo ant ispanų stalo. Viename Katalonijos mieste kovo mėnesį rengiama žalių svogūnų šventė, kitame gegužės pradžioje tradiciškai vyksta sraigių valgymo puota. Baskų labiausiai mėgstami valgiai: porrusalda (vištienos sriuba su bulvėmis ir porais), caldo Gallego (baltųjų pupelių sriuba), callos a la (žarnokai) ir rabo encendido (virta jaučio uodega). Daugėlis mano, kad paella – šafranu paskanintų ryžių patiekalas su vėžiagyviais, vištienos, triušienos, sraigių ar daržovių mišiniu – yra ispanų tradicinis valgis, kuris buvo pagamintas pirma kartą maždaug prieš šimtą metų.iš tikrųjų tradiciškiausias šalies valgis yra cocodo – žirnių troškinys su bulvėmis, morkomis, mėsa ir dešrelėmis. Šis patiekalas pateikiamas kaip trys patiekalai: pirmiausiai sultinys, paskui daržovės ir galiausiai mėsos gaminiai. Katalonijoje toks patiekalas gaminamas su pupomis, o Andalūzijoje skirtingai gali būti papuoštas kriaušėmis ar moliūgu. Tortilla epanola – tai omletas, gaminamas su bulvėmis, svogūnais, druska iralyvų aliejumi. Apie 5 arba 6 val., ispanai pasivaišina lengvais užkandžiais merienda.. Tai dažniausiai torto gabalėlis arba pyragaitis. Vakarienė cena paprastai daug lengvesnė nei la comida ir valgoma apie aštuntą vakaro, o kartais dar vėliau. Vynas – nuostabus gėrimas Ispanija vynuogynų turi daugiausia, nei kuri kita Europos šalis, todėl prie valgio dažnai išgeriamas stiklas vyno. Garsiausias šalies vynas – Andalūzijos cheresas, kuris gaminamas įvairių rūšių : nuo šviesaus ir sauso iki tamsaus ir saldaus. Populiarus vynas po pietų geriamas orujo likeris. Šis daugiausiai gaminamas gėrimas primena italų grappa ir paprastai patiekiamas šaltas. Kai kuriuose rajonuose gaminamas malonus gėrimas vadinamas yerbas “žolelė” – anyžinio likerio pagrindu su įvairiomis žolelėmis. Pietų etiketas - Mandagumo taisyklės reikalauja pirmiausia pasodinti ir aptarnauti moteris ir senus žmones. - Garbės svečiai sodinami šeimininko dešinėje. - Valgant rankos turi būti visą laiką aiškiai matomos, ne tik sterblėje. - Ispanai laikosi žemyno papročio – šakutč laiko kairįje, o peilį dešinėje rankoje. Įrankių negalima sukeisti vietomis. - Stalo sidabras nenaudojamas valgant sumuštinius, picą ar vaisius. - Baigę valgyti, peilį, šakutę padėkite lėkštėje vieną šalia kito. Įrankių sukryžiavimas arba padėjimas priešingose lėkštės pusėse reiškia, kad dar norite valgyti. - Palikdami savo lėkštėje valgio, ypač kai pietaujate, kieno nors namuose, galite įžeisti šeimininką. - Mandagu pagirti šeimininkus per kviestinius pietus arba padavėjus restoranuose. - Norėdami restorane pakviesti padavėją, pakelkite ranką. Ispanai kartais padavėją pasikviečia sakydami „Psst“ , bet turistams taip elgtis būtų netaktiška. - Ispanai nuo seno labai mėgsta patraukti dūmą, nors rūkymą gerokai riboja įstatymai. Tapa barai Bet kuriuo popietės ar vakaro metu miesto gyventojai lankosi tapa baruose, dar vadinamuose tascas, tabernas bares, bodegas. Tapa, kartais vadinamas pincho – tai nedidelis užkandis. Dažniausiai šie užkandžiai valgomi prie baro ir užgeriami cheresu. Maitinimo įstaigos stengiasi pateikti kuo įvairesnį maistą, daugumos yra pavyzdžiai. Ispanai mėgsta tokią vakarinę pramogą: eina iš vieno į kitą barą, ieškodami geriausio tapa. Toks paprotys vadinamas chateo. Sąskaita ir arbatpinigiai Restorano padavėjas neneša sąskaitos , kol lankytojas nepaprašo. Daugelyje tokių įstaigų užmokestis už patarnavimą įtraukiamas į sąskaitą. Nepaisant to, įprasta palikti arbatpinigių – nuo 5 iki 10 procentų nuo visos priskaičiuotos sumos. Jeigu ispanas pakviečia jus pietų, tai jis ketina apmokėti jūsų sąskaitą. Neužsiminkite apie tai , kad norite jam atsimokėti. Ir niekuomet nesiūlykite apmokėti savo sąskaitos dydį . nes tai bus palaikyta prastu tonu ir galite įsigyti šykštuolio vardą. Tiesiog atsilyginkite tuo pačiu kitą kartą ir pasistenkite parinkti gerą restoraną. Ispanų dosnumas beribis: dažnai jie apmoka sąskaitą nepažįstamiems, su kuriais tik pabendravo bare ar restorane. O kai jau pietauja didelėmis grupėmis, užuot ėmę skaičiuoti iki pesetos, kas kiek skolingas, jis paprastai ginčijasi, kam teks malonumas, apmokėti visą sąskaitą. 9.2 Rūbai Ispanai dėvi pagal savo išgales geriausios kokybės drabužiais mėgindami sudaryti aukštos visuomeninės padėties ir turtingumo įspūdį. Be to, jie stengiasi neatsilikti nuo naujausios mados. Atrodo, kad net ispanų vaikams ir paaugliams labai svarbu, kaip jie apsirengę. Jie visada tvarkingos išvaizdos, jų kojinės priderintos prie megztinio. Todėl nenuostabu, kad ispanai labai saugo savo aprangą. Grįžę namo iš darbo ar iš mokyklos, jie tuojau pat persirengia paprastesniais drabužiais. Tačiau, atėjus pietų metui, gali vėl puošniau apsirengti, nesvarbu, kur pietautų: restorane ar namie. Kai kurias atžvilgiais ispanai dabar rengiasi laisviau negu, sakysim, prieš gerą dešimtmetį. Katedros ir bažnyčios nebereikalauja, kad moterys vilkėtų sukneles ilgomis rankovėmis, o vyrai ryšėtų kaklaraiščius. Ir juo toliau į pietus, tuo gyventojai mažiau dėmesio kreipia į madą. Įstaogose dėvimi drabužiai labai formalūs ir tradiciniai. Vyrai nešioja dailiai pasiūtus tamsių spalvų kostiumus (vyrauja europietiškas stilius) ir brangius, dailius asmeninius reikmenis. Būtinai avi juodus batus. Populiarūs yra firmų ženklai (vardinės etiketės), ispanai juos pastebi ir įvertina. Moterys dažniausiairengiasi tradiciškiau, pasirinkdamos švelnesnius atspalvius, tačiau kiek subtiliau negu vyrai. Tiek darbui, tiek vakarui labiau dera suknelė ar sijonas negu kostiumas su kelnėmis. Tautiniais kostiumais, kurie įvairiose srityse labai skiriasi, puošiamasi per šventes ir kartais per vestuves. Tačiau net ir kasdieniame gyvenime kai kurie ispanai nešioja ą nors tradicinio, pavyzdžiui, beretę (baskų vyrai), audinio kepurę (Galisijos vyrai) arba ryškiaspalvę skarelę (Aragono moterys). Ispanų tautinių drabužių savitumas ryškiausias Andalūzijoje. Tenykštės moterys dėvi ilgas sukneles, ryši skareles, avi juodus arba raudonus batelius. Vyrų drabužiai - ilgos aptemptos kelnės, balti marškiniai, raudonajuosta ir plačiakraštė skrybėlė. Visoje Ispanijoje kaimo moterys dėvi ilgus, plačius, klostuotus sijonus, palaidinukes, skareles, avi medines kurpes ar pintus batelius, vyrai - aptemptas kelnes sulig keliais, ilgas kojines, marškinius ir liemenę. Ant galvos jie dedasi skrybėlę, beretę arba ryši skarelę. Visų drabužių spalvos - juoda, balta, raudona Madridas visame pasaulyje yra laikomas didžiuliu tiek moterų, tiek vyrų madų centru, nors miesto gatvėse nedaug kas įstengia rengtis pagal paskutinę madą. Ir vis dėlto net vidurinysis sluoksnis labai domisi madomis ir todėl rengiasi apgalvotai, rūpestingai, kaip ir visa kita daro gyvenime. Ispanai taip pat derina spalvas, audinius, raštus ir fasonus, kaip neįprasta Šiaurės Amerikoje. Ir vyrų, ir moterų batai kartais nepaprastai stilingi. Kaip kontrastas elegantiškiems tamsių, švelnių atspalvių ar smėlio spalvos drabužiams mėgstami ryškių spalvų aksesuarai. 9.3 Laisvalaikis Futbolas, su kuriuo ispanus XIX amžiuje supažindino anglai, tapo viena mėgstamiausių šalyje sporto šakų, kuri užvaldė žiūrovų dėmesį net labiau nei bulių kovos. Net kaimai turi bent po vieną futbolo aikštę. Dėl nacionalistinio varžymosi tarp Kastilijos ir Katalonijos jau prieš daugelį metų pradėjo tarpusavyje lenktiniauti futbolo klubo Barcelona ir Madrido Real komandos. Dar ir dabar kiekvienas ispanas teikia pirmenybę vienai iš šių dviejų, net jei jis būtų kurios nors trečios komandos šalininkas. Bilietai į rungtynes parduodami stadionuose Ispanai labiau nei kiti europiečiai tiki sverte todėl, nenuostabu, kad jie labai linkę į azartinius žaidimus. Daugelis jų bando laimėti keliose loterijose. Loterijos bilietai parduodami kioskuose, loterijos bilietų pardavėjai eina per restoranus, barus. Didžiausia metų loterija vyksta vieną kartą per metus El Gordo, kuri būna gruodžio mėnesį 22 dieną, tai būna savotiškas aukso puodas kuriame susikaupia per 235 milijonai dolerių. Dar viena ispanų aistra – kazino, jie yra daugelyje Ispanijos rajonų. Daugumas jų turi restoranus ir barus. Maljorkos kazino veikia net teniso klubas su greta esančiu paplūdimiu. Daugelyje tokių įstaigų rekomenduojama arba reikalaujama dėvėti švarką bei kaklaraištį, o užsieniečiai prie stalo privalo parodyti pasą. Daugelis kaimų ir pakrančių miestų švenčia derliaus ar žvejų šventes su kulinarijos priekalų mugėmis, kur galima paragauti vietinės produkcijos Tradicinės šventės Viena žymiausių Fiesta de San Fermin („bulių bėgimas“). Ši šventė vyksta kiekvieną liepos mėnesį Pamplonos mieste, skirta paminėti vietiniam III amžiaus vyskupui, kuris ten laikomas šventuoju – kovotojų su buliais globėju. Labiausiai laukiamas rytinis šešių bulių bėgimas siauromis akmeninėmis gatvėmis. Vieni stebi juos, kiti bėga šalia. Vakare buliai susirinka arenoje su matadorais, kurie nusprendžia jų likimą. Kita gerai žinoma fiesta Las Fallas, kuri vyksta kovo 12-18 dienomis. Svarbiausias šventės elementas , tai maždaug 10 metrų judančios figuros, kurios kritikuoja politikus, kino žvaigždes, sportininkus ir kitus gerai žinomus atstovus Ispanijoje. Šios milijonus kainuojančios figūros pastatomos gatvių sankryžose ar aikštėse. Šios statulos (fallas) paskutinę šventės dieną yra ceremoningai uždegamos. Paskui dangų apšviečia gausa fejerverkų. Ši tradicija kilusi iš viduramžių, kai , švęsdami vasaros saulėgrįžą, Valensijos dailidės dideliais laužais degindavo medžio pjuvenas, surinktas per metus. Kalėdos Kalėdų išvakarės vadinamos Noche Buena ( geroji naktis) – tai šeimos susirinkimo ir vaišių metas. Po iškilmingos vakarienės visi eina į bažnyčią klausytis Misa del Gallo ( kaip bernelių mišios) . Kalėdų dieną keičiamasi dovanomis, o Naujųjų Metų naktį visiems dalijama po tuziną vynuogių, kurias dėl laimės po vieną praryti reikia laikrodžiui mušant dvylika. Tačiau svarbiausia šio laikotarpio šventė yra Trys Karaliai, šeimos susirenka valgyti vaišių, daugelyje miestų šią dieną vadinama Išminčių kelionė arba rengiamos didelės eisenos su muzika. 9.4 Kalba Ispanų kalba iš esmės yra lotynų kilmės, nors daug žodžių, kitose romanų kalbose prasidedančių raide f, prasideda raide h (pavyzdžiui, hijo – „sūnus“), ir daugelyje žodžių, prasidedančių al – (pavyzdžiui algodon – „medvilnė“) juntama maurų įtaka. Panašiai kaip skiriasi britiškasis ir amerikietiškasis anglų variantai, ispanų, gyvenančių skirtingose vandenyno pusėse, žodynas kartais skiriasi. Pavyzdžiui persikas Ispanijoje vadinamas melacoton, o Lotynų Amerikos šalyse durazmo. Kalbos norma pripažintas Kastilijos dialektas Castellano. Rašyba ir tarimas griežtai tarpusavyje suderinti, priimta tik keletas išimčių. Todėl, išmokus ispanų kalbos raides ir jomis reiškiamus garsus, nesunku ištarti žodžius, su kuriais pirmą kartą susiduriame. Kastilijos ispanų kalba perėmė nemažai žodžių iš anglų kalbos pavyzdžiui windsurfista (burlentininkas) ir walkman (nešiojamasis magnetofonas su ausinėmis). Kita vertus, anglų kalba turi daug ispaniškos kilmės žodžių, tokių kaip : guerilla, plaza, rodeo, vanilla, tornado. Tuo tarpu, kai ispanai kalba kastiliškai, šalies šiaurėje gyvenantys baskai, tolimuosiuose šiaurės rytuose katalonai ir šiaurės vakaruose galisai sklandžiausiai kalba savo vietovės kalbomis, atitinkamai: euskera, catalan, gallego ( baskų, katalonų ir galisų). Manoma, kad baskų kalba išsirutuliojo prieš romėnų atvykimą į Ispaniją. Ji unikali tuo, kad yra vienintele indoeuropiečių kalba Vakarų Europoje. Nors buvo dedama daug pastangų, nepavyko susieti jos kilmės su jokia kita kalba. Iki XX amžiaus ja kalbėjo daugiausiai kaimo žmonės (abiejose Ispanijos – Prancūzijos sienos pusėse). 1978 m. paskelbus oficialia Baskijos kalba, ji įsivyravo literatūroje bei žurnalistikoje. Katalonų kalba (vartojama Balearų salose, Andoroje ir Valensijoje ir, žinoma, Katalonijoje) siejama su provansalų kalba, kuria kadaise prancūzų trubadūrai kūrė poeziją. Ji ėmė vaidinti vis didesnį vaidmenį versle, kadangi antras pagal dydį Ispanijos miestas ir didžiausias uostas Barselona, stovinti Katalonijos viduryje, yra svarbus prekybos centras. Iš penkių Barselonos dienraščių du yra kataloniški, viena iš trijų Barselonos valstybinių televizijos stočių veda laidas vien katalonų kalba. Kas moka ispaniškai gali atpažintikataloniškus žodžius iš priebalsių grupių tg, ts, tx, tz ir ny ir dažno raidės x vartojimo. Galisų kalba yra dabartinės portugalų kalbos pamotė. XIV amžiuje ji buvo išstumta Kastilijos kalbos, tačiau tebegyveno kaime. Pagaliau XIX amžiaus pabaigoje ant galisų kalbos pamato ėmė kilti literatūros atgimimas, kuris tebesitęsia iki šiol. Ispanijos sričių kalbos – tai daugiau negu dialektai: kiekviena jų savo srityje užima lygiavertę padėtį su Kastilijos kalba ir atlieka svarbų vaidmenį tebevykstančiuose ginčuose dėl savivaldos ir atsiskyrimo. Tik nedidelė ispanų mažuma šneka vien savo srities kalba. Kai kurie ispanai, ypač dideliuose miestuose, vartoja britiškąją anglų kalbą, nemažai miesto gyventojų susišneka prancūzų ar portugalų kalbomis. IŠVADOS Ispanija daugeliui asocijuojasi su Kristupu Kolumbu, Pablu Salvadoru Dali, korida ir flamenku. Teisūs tie, kurie šią žemę įsivaizduoja su aukštais kalnais ir sniegu padengtomis jų viršūnėmis, šlaitais, išgražintais pilkšvų alyvmedžių, mato slėniuose auginančius citrinmedžius ir baltus kaimelius su virš jų iškilusiomis bažnyčiomis, primenančiom maurų pastatytas pilis. Ispanija ekonomiškai stipresnė šalis negu Portugalija ir Graikija. Tačiau Europos Sąjungoje ji priskiriama prie ekonomiškai atsiliekančių. Per pastaruosius 40 metų Ispanija patyrė daugiau socialinių pokyčių negu kitos vakarų Europos šalys. Plečiantis turizmui XX a. septintame dešimtmetyje ėmė sparčiai augti šalies ekonomika. Ispanija yra geroje geografinėje padėtyje, tai leidžia nesuvaldomais greičiais plėstis turizmo srityje. Jos klimatas taip pat įtakoja geras sąlygas turizmui. Spartus plėtimasis padėjo plėstis transporto rinkai. Automobilių skaičius nuo vieno šimtui gyventojų padidėjo iki vieno dešimtčiai. Atkūrus demokratiją autonominės Ispanijos sritys atgavo nemažą valdžią. Daugumai sričių oficialiai suteiktos lygios teisės vietiniai kalbai – ispanų kalbai. Dauguma baskų norėtų gyventi nepriklausomoje baskų valstybėje. Baskų teroristų grupė ETA yra nuolatinis ispanų demokratijos rūpestis. Baskų kraštas turi tam tikrą savarankiškumą Ispanijos sudėtyje. Čia yra 75 vietų parlamentas, kuriame baskų partijų koalicija per pernai įvykusius rinkimus iškovojo 33 mandatus, o ETA – tik 7. Demokratizuotos Ispanijos teisiniai įstatymai sudaro labai geras sąlygas įvairaus verslo kūrimuisi, bei jo egzistavimui. Suteikiamos lengvatinės sąlygos pradedantiesiems verslininkams, kurie ir bus Ispanijos ateities verslo dalimi. Ispanijoje, be abejo, veikimo būdai vertinami kaip “teisingi” ir “neteisingi”, o tai formalizuoja tiek draugiškus, tiek verslo žmonių santykius. Bet tuo pačiu metu jie yra griežti dėl įpakavimų ir prekės pateikimo Ispanijos piliečiams. Verslo papročiai Ispanijoje taip pat turi labai gilias tradicijas. Nors ispanai ir yra labai karšti ir temperamentingi gyvenime, bet bendraudami verslo aplinkoje išlaiko rimtį ir stabilumą. Moterys ispanės taip pat veržiasi į verslo pasaulį, kur jos jau seniai nebesijaučia svetimos. Ispanijoje verslo sąlygos yra lygios tiek vyrams, tiek moterims. Ilgaamžė ispanų religija ne tik paplitusi visoje šalyje, bet netgi artima ir aukštosiomis mokyklomis. Šalyje yra įsteigta daug mokyklų bei universitetų paremtų religiniu požiūriu. Didžioji dauguma ispanų yra Romos katalikai; gyventojų mažumą sudaro žydai, protestantai ir musolmonai. Ispanų valgiai kaip ir drabužiai yra įvairialypiškai nevienodi.. Tradicinėje virtuvėje dominuoja alyvuogių aliejus, alyvuogės, aštrūs prieskoniai iš pomidorų bei česnakų. Ispanai dėvi pagal savo išgales geriausios kokybės drabužiais mėgindami sudaryti aukštos visuomeninės padėties ir turtingumo įspūdį. Kai kurias atžvilgiais ispanai dabar rengiasi laisviau negu, sakysim, prieš gerą dešimtmetį. Dauguma pasaulio gyventojų mano, kad ispanai išdidūs, energingi ir juoką mėgstantys žmonės. Jie stebisi ispanų gebėjimu vos ne iki aušros bendravus kitą dieną pasirodyti darbe visiškai atsigavus. Apskritai ispanų valstybę galima būtų vertinti kaip patrauklią verslo kūrimuisi bei jo plėtojimuisi, egzistavimui. Ispanijoje dauguma kultūrinės rinkos analizės aspektų taip pat teikia daug privalumų tarptautiniams ryšiams plėtoti be kurių be abejo nebūtų įmanoma įsiskverbti į užsienio verslo rinkas ir užmegzti dalykinius santykius. LITERATŪRA 1. BEKERIS, U. Simbolių žodynas. Vilnius: Vaga, 1995. 327 p.:iliustr, 2. Bendros žinios apie Ispaniją: Ispanija [žiūrėta 2004 lapkričio 30 d.]. Prieiga per internetą :
Šį darbą sudaro 11828 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
- Regioninės geografijos kursinis darbas
- 47 psl., (11828 ž.)
- Word failas 416 KB
- Lygis: Universitetinis
- ✅ Yra šaltiniai
Atsisiųsti šį kursinį darbą
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Privalumai
Darbo pakeitimo garantija
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Gauk 25% nuolaidą
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Greitas aptarnavimas
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!
Atsiliepimai
