Ispanijos geografija bei gamta

Ispanijos valstybė yra Pietinėje Europos dalyje. Rytinius Ispanijos krantus skalauja Viduržemio jūra, vakarinius- Atlanto vandenynas ir šiaurinius krantus- Biskajos įlanka. Nuo Afrikos žemyno Ispaniją skiria Gibraltaro sąsiauris. Ispanijai priklauso Balearų salos esančios Viduržemio jūroje. Taip pat ir Kanarų salos esančios Atlanto vandenyne bei dar keletas nedidelių salelių. Ispanija ribojasi su Portugalija vakaruose, Prancūzija bei Andora šiaurėje, su Gibraltaru - pietuose.
Ispanijos sostinė – Madridas, kuriame gyvena apie 4mln. gyventojų. Didžiausi miestai- Madridas, Barselona, Valensija, Sevilija, Saragosa, Malaga, Mursija, Las Palmas. Valstybės plotas 504 782 km². 1.04% šio ploto sudaro vidaus vandenys.
Ispanija – konstitucinė monarchija, valdžią šalyje dalijasi Karalius, dviejų rūmų Parlamentas ir Nacionalinis susirinkimas. Šalies vykdomąją valžią sudaro Ministrų Taryba, kurią kontroliuoja Vyriausybės prezidentas (tapatinamas Ministrui pirmininkui), kurio kandidatūrą pasiūlius Karaliui išrenka Nacionalinis susirinkimas.
Visoje Ispanijos teritorijoje oficiali kalba – ispanų. Tačiau kai kur šnekama ir dialektu: Galicijoje (netoli Portugalijos) – gališkai, baskų krašte ir Navaros provincijoje – baskiškai, Katalonijoje, Valensijoje ir Balearuose – kataloniškai.
Valiuta Ispanijoje yra Euras (EUR). 1999 m. sausio 1 d. Europos Monetarinė Sąjunga įvedė eurą, kaip bendrąją valiutą šalių narių finansinių institucijų naudojimui. 2002 m. sausio 1 d. euras tapo vienintele valiuta kasdieniams atsiskaitymams tarp šalių narių.
Labiausiai Ispanijoje paplitusi religija yra Romos katalikai, kurie sudaro 94%, kitos religijos sudaro tik 6%.
Ispanijos žemyno sandara ir kraštovaizdžiai:
Ispanijos gamta iš dalies panaši į kitų Viduržemio pajūrio šalių gamtą; savitumus sąlygoja Afrikos žemyno artumas. Kraštovaizdžio įvairovę ir ypatumus lemia reljefas. Nedaug kas žino, kad Ispanija- aukščiausiai virš jūros lygio esanti Europos šalis, po Šveicarijos.
Plokščiakalniams ir kalnams tenka apie 90% Ispanijos ploto. Beveik pusę paviršiaus užima didžiausias Europoje Masetos(lietuviškai-stalas) plokščiakalnis, kurio aukštis siekia 800-1000m. Jį sudaro kristalinis granitų ir gneisų pamatas. Masetą Centrinių Kordiljerų kalnagūbriai dalija į dvi dalis: į šiaurę nuo jų- senoji Kastilija, o į pietus- Naujoji Kastilija. Plokščiakalnį supa alpinės kalnodaros aukšliniai kalnai: šiaurėje- Kantabrijos, šiaurės rytuose- Liberijos, pietuose- Siera...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!