Referatai

Ispanija ir jos charakteristika

9.2   (2 atsiliepimai)
Ispanija ir jos charakteristika 1 puslapis
Ispanija ir jos charakteristika 2 puslapis
Ispanija ir jos charakteristika 3 puslapis
Ispanija ir jos charakteristika 4 puslapis
Ispanija ir jos charakteristika 5 puslapis
Ispanija ir jos charakteristika 6 puslapis
Ispanija ir jos charakteristika 7 puslapis
Ispanija ir jos charakteristika 8 puslapis
Ispanija ir jos charakteristika 9 puslapis
Ispanija ir jos charakteristika 10 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

 Bendrieji duomenys Ispanija užima penkias šeštąsias Europos pietvakariuose esančio Pirėnų pusiasalio.Ispanijai priklauso Balearų ir Pitiusų salynai Viduržemio jūroje ir Kanarų salos Atlante.Šiaurėje nuo Europos Ispaniją skiria Pirėnų kalnai,kurie riboja ją su Prancūzija ir Andora.Vakaruose yra Portugalija.Pietuose nuo Afrikos skiria Gibraltaro sąsiauris.Šiaurėje ir pietuose Ispaniją skalauja Atlanto vandenynas,o pietryčiuose yra Viduržemio jūra. Bendrieji duomenys: Plotas 504 782 kv.km Gyventojai 39 244 000 mln. Valdymo forma Konstitucinė karalystė Valstybinė kalba Ispanų Tikyba Katalikų Piniginis vienetas Euras Sostinė Madridas (4,786 000 mln.gyv.) Kiti didesni miestai Barselona,Valensija,Sevilija,Saragosa Gyventojų ūkinė veikla: Žemės ūkis 4 procentai Pramonė 33 procentai Aptarnavimo sfera 63 procentai Pajamos vidutiniškai vienam gyventojui 14 300(JAV dol.) Gyvenimo trukmė 77m. Gyventojų tankis(žm.kv.km.) 77,7 Paviršius Kraštovaizdžio įvairovę ir ypatumus lemia reljefas.Nedaug kas žino,kad Ispanija- aukščiausia virš jūros lygio esanti Europos šalis,po Šveicarijos. Apie 4/5(90 procentų) paviršiaus ploto užima plokščiakalniai ir kalnai.Centrinėje dalyje yra Mesetos (lietuviškai-stalas) plokščiakalnis(iki 800-1000 aukščio).Jį sudaro kristalinis granitų ir gneisų pamatas.Mesetą Centrinės Kordiljeros kalnagūbriai dalija į 2 dalis:šiaurėje-Senoji Kastilija,pietuose-Naujoji Kastilija.Mesetą supantys kalnai:šiaurėje-Kantabrijos (aukšč.viršūnė-Seredo kln.2648 m.).,š.rytuose-Iberijos(Monkajo virš.2318m.).,pietuose- Siera Morenos(aukšč.taškas-Eskrita 1323m.) Prancūzijos pasieniu tęsiasi sunkiai pereinami Pirėnų kalnai(aukšč. Viršūnė Aneto kln.). Į pietus nuo jų yra Argono žemuma.Ispanijos pietvakariuose plyti didžiausia krašte Andalūzijos žemuma,o Viduržemio jūros pakrantėje yra mažų lygmų.Visos lygumos sudaro Tik 11 procentų krašto ploto.Aukščiausias Ispanijos taškas yra Mulasenas(3478m.) Žemės gelmių turtai Ispanijos žemės gelmės nėra labai turtingos, bet kai kurių žaliavų telkiniai gana dideli.Piritų atsargos Siera Morenoje yra vienos didžiausių pasaulyje.Ten pat yra švino ir cinko.Almadene yra 1/3 pasaulio gyvsidabrio atsargų.Kantabrijos kalnuose gausu akmens anglių ir geležies rūdos.Be to,yra urano,aukso,sidabro,marmuro. Ispanija gamina sau aliuminį, cinką, varį, šviną. .. Klimatas Ispanijos KLIMATUI įtakos turi “drėgnas” Atlantas ir “sausa” Afrika,be to kalnų grandinių išsidėstymas.Ispanijos šiaurės ir šiaurės vakarų rajonuose iškrinta bene daugiausia kritulių(iki 2000-3000 mm.) Europoje,o pietryčių ir centriniai rajonai yra vieni sausiausių visame žemyne(mažiau kaip 300 mm.).Drėgnuose plotuose visus metus kritulių iškrinta beveik tolygiai,gal kiek mažėliau vasarą,o sausringose vietose didžiuma kritulių tenka pavasariui ir rudeniui. “Drėgnajai” Ispanijai būdingas šiltas vidutinių platumų jūrinis klimatas.Vidutinė sausio mėnesio temperatūra 7-10 laipsnių šilumos,o liepos mėnesio-18-20 laipsnių šilumos.”Sausojoje” krašto dalyje klimatas žemyninis.Čia plokščiakalnyje vidutinė sausio mėnesio temperatūra vos 1-5 laipsniai šilumos,o liepos –24-29 laipsniai šilumos.Pietinei pakrantei būdingas švelnus Viduržemio pajūrio klimatas(žiemą-8-12 laipsnių šilumos),o plokščiakalnyje 200 dienų per metus temperatūra nenukrinta žemiau kaip 25 laipsniai šilumos.Dėl gausaus garavimo maždaug 60 procentų krašto ploto trūksta drėgmės,ir jį reikia drėkinti. Dirvožemiai Dėl klimato įvairovės ir paviršiaus kontrastų susidarė labai įvairūs DIRVOŽEMIAI.”Drėgnojoje” Šiaurėje vyrauja mažai derlingi jauriniai dirvožemiai.Plokščiakalniams būdingi pilki,rudi,akmeningi dirvožemiai.Derlingiausi Ispanijoje dirvožemiai-tamsiaspalviai aliuviniai-paplitę žemumose ir upių slėniuose.Dėl netolygaus kritulių pasiskirstymo per metus dirvose plito erozija,ypač suintensyvėjusi iškirtus kalnų šlaitų miškus.Argone,La Manšoje ir šalies pietuose dideliuose plotuose derlingas dirvožemis nuplautas. Vidaus vandenys Dauguma Ispanijos UPIŲ nėra vandeningos,vasarą labai nusenka,todėl laivybai netinka.Tik Gvadalkivyro upe plaukioja laivai.Upių vandeningumas ne visur vienodas.Krašto šiaurėje tekančioms upėms tenka apie 75 procentus.o visoms kitoms-25 procentus šalies vandens nuotėkio. Vadinasi, krašto viduryje ir pietuose labai trūksta vandens, ir laukus reikia drėkinti.Todėl ant upių įrengta daug užtvankų ir hidroelektrinių.Upes maitina lietūs, bet didžiosios dalį vandens gauna ir iš kalnuose tirpstančio sniego.Didžiausi potvyniai būna šaltuoju metų laiku,ypač žiemą.Ilgiausios ir vandeningiausios Ispanijos upės:Ebras(928 km.), Tachas(910 km.), Gvadjana(820 km..).Kalnuose yra nedidelių ežerų. Augalija ir gyvūnija Ispanijoje daug rūšių AUGALŲ.Čia sumišai auga Europos ir Afrikos augalai.Niekur kitur nėra taip toli į pietus prasiskverbusių vidutinių platumų augalų, kaip Ispanijoje.Šis kraštas botaniniu atžvilgiu turtingiausias Europoje.Auga labai daug prieskoninių ir vaistinių augalų.Tačiau miškai užima tik apie 14 procentų Ispanijos ploto. “Drėgnojoje” Ispanijoje paplitę plačialapių miškai, turintys pomiškį.Juose auga ąžuolai, kaštonai, klevai, bukai, topoliai, įsimaišo visžalių akmeninių ąžuolų.Kalnams būdingas vertikalusis poniškumas.Aukščiau auga pajūrinės pušys, eglės, maumedžiai, o virš jų žaliuoja labai vešlios alpinės pievos. “Sausajai” krašto daliai būdinga Viduržemio pajūrio sausamėgė augalija, joje mažiau miškų.Tai- kvapnių makijos ir spygliuotų garigos visžalių krūmų bendrijos.Miškai auga upių slėniuose ir vakariniuose kalnų šlaituose.Juose auga bukai, topoliai, oleandrai, ievos.Mesetos plokščiakalnyje didelius plotus užima sausosios stepės, o jo pietinėje dalyje-La Mančoje net pusdykumių augalai: druskės, alfa, gariga, bei vėduoklinės nykštukinės palmės-palmitai.Jie vieninteliai iš palminių natūraliai auga Europoje. Ispanija turtinga laukinių GYVŪNŲ.Šiaurėje paplitę Vidurio Europos, o kitur-Viduržemio pajūrio tipo gyvūnai.Iš stambiųjų žinduolių minėtinos stirnos, elniai, kalnų ožiai, taurieji elniai, šernai.Iš smulkiųjų gausu graužikų, ispaniškųjų kiškių, Alžyro ežių, triušių.Kai kur dar išlikę plėšrūnų: lūšių, vilkų, lapių.Vis rečiau pasitaiko rudųjų lokių. Paukščių rūšių skaičiumi(apie 400) Ispanija-viena turtingiausių Europoje.(Lietuvoje yra apie 300 rūšių).Tipiški Ispanijos paukščiai-mėlynoji šarka ir raudonoji kurapka.Paplitusios įvairių rūšių gegutės, geniai, ereliai.Iš kitų Europos vietų(ir iš Lietuvos) atskrenda žiemoti gervių, baltųjų gandrų, ančių ir žąsų.Prie vandens telkinių yra flamingų. Ispanijoje paplitę nemažai rūšių roplių ir kitokių nelabai malonių gyvūnų.Tai chameleonai, ispaniškosios ir Viduržemio pajūrio gyvatės, skorpionai ir tarantulai.Priekrantės vandenyse, daugiausia Atlante, žvejojamos menkės, strimelės, sardinės, tunai.Skanėstais laikomi čia sugaunami langustai, vėžiai, įvairūs krabai ir moliuskai. Ispanijoje nuo seno gerai tvarkoma gamtos apsauga.Yra nacionalinių parkų(Kovandongos, Ordesos),daugiausia kalnuose, rezervatų, draustinių. Gyventojai.Ūkinė veikla. Ispanija yra daugiatautė šalis.Joje gyvena:ispanai(apie 28 mln.), katalonai(per 6 mln.), galisai(maždaug 3 mln.) ir baskai(beveik 1 mln.).Apie 80 procentų krašto gyventojų yra ispanai.Be to, gyvena portugalų, taip pat apie 40 tūkst.čigonų, kurių didžiuma įsikūrusi Andalūzijoje. Minėtos keturios tautos turi autonomiją, jos išlaikiusios savo kalbą, papročius, senąją kultūrą. Valstybinė kalba-ispanų. Ji priklauso indoeuropiečių šeimos romanų kalbų grupei. Viduramžių keliautojai ir užkariautojai išplatino ispanų kalbą visame pasaulyje, ir dabar ją vartoja apie 250 mln. žmonių, daugiausia Pietų ir Vidurio Amerikoje. Katalogai gyvena šiaurinėse provincijose prie Viduržemio jūros, galisai-Galisijoje šiaurės vakaruose, o baskai-keliose provincijose prie Prancūzijos-Baskijoje. Per paskutinį šimtmetį gyventojų skaičius padvigubėjo. Dabar 2/3 jų gyvena miestuose. ŪKIS. Ispanija, buvęs žemės ūkio kraštas, 1960-1975 m. Ūkio augimo tempais pasaulyje nusileido tik Japonijai, todėl greitai virto pramonine agrarine šalimi, pagal gamybos mastą užimančia penktą vietą Europoje. Atsirado naujos pramonės šakos: elektrotechnika, elektronika, naftos chemija, aviacija ir kt. Daugiausia pramonės sutelkta pajūryje-šiaurėje ir rytuose: Astūrijoje, Baskijoje, Katalonijoje. Pastaraisiais metais sparčiai auga Madrido ir Valjadolido pramonės rajonai. Senas tradicijas turinti metalurgijos pramonė daugiausia plėtojama šiaurėje-geležies rūdos ir akmens anglių gavybos vietose-Baskijoje ir Astūrijoje. Ispanija gamina sau aliuminį, cinką, varį, šviną. Išplėtoja laivų statyba ir automobilių gamyba.Pastatytų laivų kiekiu Ispanija 1990 metais užėmė trečią vietą pasaulyje, po Japonijos ir Vokietijos.Daugiau kaip 1 mln. automobilių per metus pagamina CITROEN,, FIAT, RENAULT, VOLKSWAGEN ir kitų firmų filialai, veikiantys Madride, Valjadolide, Barselonoje. Stakles ispanai eksportuoja į daugiau kaip 100 šalių, kartu su japonais pirmauja pasaulyje pagal cemento gamybą. Europoje vertinama ispanų tekstilė, trikotažas, ypač avalynė. Iš maisto pramonės šakų kraštui reikšminga vyno, alyvmedžių aliejaus gamyba, vaisių perdirbimas.Didelė dalis šių šakų produkcijos eksportuojama. Pagal alyvmedžių aliejaus gamybos mastą Ispanijai tenka pirma vieta pasaulyje. Alyvmedžių vaisiuose yra iki 80 procentų aliejaus, daug vitaminų ir mikroelementų. Jų aliejus naudojamas maistui, kosmetikos pramonėje. Labai svarbi ir pelninga ūkio šaka yra turizmas.Nemažai valiutos palieka apie 50 mln. turistų, kasmet atvykstančių į Ispaniją. ŽEMĖS ŪKIS šiais laikais sudaro šiek tiek daugiau kaip 1/5 krašto ekonomikos. Žemdirbystei tenka 53%, o gyvulininkystei-41% gamybos apimties. Tik visai neseniai žemės ūkį pradėta labiau mechanizuoti, pačius ūkius-didinti, tad jis vis dar daugiašalis, nelabai specializuotas. Apie 60% krašto ploto žemių reikia drėkinti. Dirbamose žemėse auginami javai, vynuogės, alyvmedžiai. Miežiai, kviečiai ir avižos sėjamos daugiausia Mesetos plokščiakalnyje, o šiaurės ir šiaurės vakarų drėgnesnėse žemėse kukurūzai. Drėkinamose žemėse ispanai gauna iki 60 cnt/ha ryžių. Soduose auginami citrusai, migdolai, vynuogės, abrikosai, persikai, obuoliai, vyšnios ir kt. Ispanija viena pirmųjų pasaulyje pagal citrusų auginimą. Pietuose yra vienintelis Europos rajonas, kuriame auga datulės. Gyvulininkystė išplėtota menkai, ir dalį mėsos tenka įsivežti. Galvijai auginami šiaurėje, o plokščiakalnyje ir kalnų šlaituose-avys. Ispanijai tenka antra vieta pagal kamštinės žievės paruošas. Istorinė praeitis. Šalies vardo kilmė. Senovės graikai tą kraštą vadino Vakarų Žvaigždės šalimi-Hesperia, o Romos imperijos laikais visas Pirėnų pusiasalis buvo vadinamas Hispania. Iš to kildinamas Ispanijos (Espana) pavadinimas. Pirmieji duomenys apie Pirėnų pusiasalio gyventojus pateikiami antikos autorių, kurie mini I tūkst. Pr. Kr. Ten gyvenusias iberų gentis. Vėliau į pusiasalį atsikėlė keltai, paskui jį buvo užkariavę kartaginiečiai, romėnai, vestgotai. Jau VI amžiaus krikščionybė virto valstybine religija. VIII amžiaus pradžioje visą Pirėnų pusiasalį užkariavo arabai ir berberai, vietinių gyventojų praminti maurais. Beveik aštuonis amžius jie valdė Pirėnus. Tik 1492 metais ispanams pavyko išsivaduoti ir sujungti visas žemes. Tada prasidėjęs laikotarpis materialinės ir dvasinės kultūros laimėjimais įėjo į Europos ir visos civilizacijos istoriją. Didžiausios Ispanijos etninės grupės tais laikais buvo andalūzai, aragonai, astūrai, kastilai. Šalies šiaurėje susiformavo tautos, turinčios savo kalbą,-katalonai, galisai, baskai. Baskų vaidmenį krašto istorijai galima būtų palyginti su žemaičių reikšme Lietuvos istorijai. Baskai ir šiandien didžiuojasi, kad kažkada nepasidavė romėnų, o vėliau ir arabų, įtakai, sugebėjo išsaugoti nepriklausomybę, savitą kalbą ir kultūrą. Galisai savo kilme ir kultūra artimesni portugalams. Katalonai labai trumpai buvo arabų įtakoje, glaudesnius ir ilgesnius ryšius jie palaikė su frankais. Susijungusi Ispanija XV amžiaus pabaigoje ir XVI amžiaus pradžioje troško užkariauti naujų žemių. Genujietis Kristupas Kolumbas, vadovaujantis ispanų laivams, atrado Ameriką. Ispanai užkariavo Meksiką, Vidurio Ameriką, dalį Pietų Amerikos žemių ir Afriką. Ispanija pasidarė galingiausia pasaulio valstybė. Tačiau XVI amžiaus pabaigoje jos galia ėmė silpti, ir ji po truputį prarado dalį savo kolonijų. Pagaliau 1808 metais Ispaniją užgrobė Napoleonas. Dramatiškasis XIX amžius-penkių Ispanijos revoliucijų šimtmetis. Pirmajame pasauliniame kare Ispanija nedalyvavo, o Antrajame pasauliniame kare buvo Vokietijos pusėje. Nuo 1936 iki 1975 m. šalyje viešpatavo Franko diktatūra. 1936-1939 m. pilietiniame kare su diktatūra internacionalinėse brigadose kovėsi ir lietuvių. Po Franko mirties prasidėjo demokratiniai procesai ir spartus krašto ekonomikos kilimas. Andalūzijai, Argonui, Baskijai, Estremadūrai, Galisijai, Katalonijai, Valensijai, Balearų ir Kanarų saloms sutekta autonomija. Tradicijos Sportas. Kultūra. Ispanijos miestai turi senas tradicijas, juose daugybė architektūros, kultūros paminklų-bažnyčių, vienuolynų, pilių. Seniausi statiniai išlikę nuo romėnų laikų: amfiteatrai (pavyzdžiui, Madrido, 6000 žiūrovų), tiltai, akvedukai (vienas jų-118 arkų, 26 m aukščio ir 728 m ilgio-Segovijoje). Pasaulinio garso paminklų liko ir iš arabų valdymo: Didžioji mečetė Kordoboje (VIII a.), Alhabros tvirtovės ir rūmai netoli Granados (XIII-XV a.) ir kt. Iš gausybės romaninės architektūros paminklų minėta Santjago de Kompostelos katedra (XI-XII a.) Sunku išvardinti pasaulyje garsius ispanų menininkus, bet dailininkų El Greko, F. Gojos, P. Pikaso, S. Dali, poeto F. Garsija Lorkos, rašytojo Migelio De Servanteso Saavedros (1547-1616m.) pavardės žinomos visiems. Šis ispanų rašytojas gretinamas su Šekspyru-jie abu yra didžiausi Renesanso epochos kūrėjai. Servantesas augo nuskurdusių bajorų šeimoje, privalėjo pats užsidirbti pragyvenimą, buvo raktininku Romoje, tarnavo ispanų armijoje, dalyvavo kovoje su turkais, buvo pakliuvęs piratų vergijon, dirbdamas laivyno tiekėju, paskui mokesčių rinkėju dėl nepraktiško būdo nesusitvarkė su finansiniais reikalais, net tris kartus sėdėjo kalėjime.Servantesas parašė poemų, dramų, tačiau pasaulinę šlovę pelnė dviejų dalių romanu “Išmoningasis bajoras Don Kichotas Lamančietis”. Ispanija-muzikos, šokių ir dainų kraštas. Populiariausi muzikos instrumentai yra gitara, kastanjetės, fleita, medinė tarškynė karaka, būgnai. Ispanų šokiai flamenkas, bolero, habenera, tango paplitę daugelyje šalių. Labai ryškūs Ispanijos tautinės kultūros elementai yra drabužiai, maistas, sodybos. Ispanų kaimo viduryje įrengta aikštė, šalia-turgus ir bažnyčia. Dauguma namų pastatyti iš akmenų ir nedegtų plytų. Daugelyje vietų tokie namai tinkuojami ir balinami. Ispanų tautinių drabužių savitumas ryškiausias Andalūzijoje. Tenykštės moterys dėvi ilgas sukneles, ryši skareles, avi juodus arba raudonus batelius. Vyrų drabužiai-ilgos aptemtos kelnės, balti marškiniai, raudona juosta ir plačia skrybėlė. Visoje Ispanijoje kaimo moterys dėvi ilgus, plačius, klostuotus sijonus, palaidinukes, skareles, avi medines kurpes ar pintus batelius, vyrai-aptemptas kelnes sulig keliais, ilgas kojines, marškinius ir liemenę. Ant galvos jie dedasi skrybėlę, beretę arba ryši skarelę. Visų drabužių spalvos-juoda, balta, raudona. Vakarais ispanai linkę pasivaikščioti kaimo gatvėmis, užsukti į taverną ir prie puodelio kavos ar stiklelio vyno pasiginčyti, pažiūrėti televizorių. Nuo seniausių laikų ispanai valgo vynuoges ir alyvmedžių uogas bei vartoja jų produktus-vyną ir aliejų. Arabai juos išmokė vartoti maistui prieskonines žoles, apelsinus ir citrinas. Tokie patiekalai kaip paella ir tortilla žinomi ir šalies ribų. Kiekvienas regionas garsėja savo virtuve, kurios gaminius reiktų būtinai paragauti. Gazpacho andaluz - šalta daržovių sriuba, tiesiog idealiai tinkanti oro temperatūrai, vyraujančiai šiame regione. Madride privalote paragauti tirštos sriubos cocido madrileno. Bastilija garsėja savo nuostabiais asados de cordero o cabrito (avienos ir ožkienos kepsniai) bei cochinillo(keptas paršiukas), Katalonijoje mėgstamas conejo al alioli(keptas kiškis su česnakiniu majonezu) ir troškinti žuvies patiekalai, kurių garsiausias yra zarzuela. Chilindron, tirštas padažas iš pomidorų, paprikos ir svogūnų, naudojamas gaminant mėsos patiekalus, būdingas Ebro upės regionui, fabada asturiana-tiršta sriuba iš pupelių, dešros su paprika ir iš lašinukų-tipiškas Astūrijos patiekalas. Neužmirškite Galisijoje pasigardžiuoti šviežiais mariscos y pescados (jūros gėrybės ir žuvies patiekalai), o Maljorkoje-tradiciniu patiekalu ensaimada (mielinės tešlos pyragėliai) . Populiarūs ir churros-verdančiame aliejuje kepti tešlos riestainiai, kurie valgomi, padažant juos į karštą šokoladą. La Pascua įvardija didžiąsias krikščioniškąsias šventes:La Pascua de Navidad-tai Kalėdos, La Pascua Florida arba de Resurreccion- Velykos ir La Pascua de Pantecostes- Sekminės. Tuo tarpu Las Pascuas žymi švenčių laikotarpį nuo Kalėdų iki Trijų Karalių, Didžiąją Velykų savaitę bei Velykų šventadienius. Ispanai švenčia daug ir noriai. Kitos svarbios šventės:Ano Nuevo (Naujieji metai), Los Reyes Magos (Trys Karaliai), Las Fallas (Valensijoje švenčiama pagoniškos kilmės žiemos išvarymo šventė, kurios metu sudeginamos kartoninės figūros), La Feria de Sevilla (Sevilijos šventė-garsi pavasario šventė Sevilijoje), La Ascencion (Kristaus dangun žengimas, Šeštinės), La Asuncion (M.Marijos dangun ėmimas, Žolinė), El Dia de la Hispanidad (Ispaniškumo šventė, švenčiama kiekvienais metais spalio 12 dieną ir skirta Amerikos atradimui), El Dia de la Constitucion (konstitucijos diena gruodžio 6 dieną), La Inmaculada (M.Marijos nekaltas prasidėjimas), Nochebuena (Kūčios gruodžio 24 dieną), Anoviejo (Silvestro diena), Nochevieja (Silvestro vakaras). Sporto sirgaliams Ispanijoje futbolas yra pati mėgstamiausia liaudies sporto šaka. Žymiausias Madrido futbolo stadionas- Santjago Bernabeu, kuriame žaidžia Madrido Realas, ir Vincente Calderon. Madridas sporto sirgaliams siūlo daugybę galimybių sportuoti- kaip ir kiekviena kita Europos šalies sostinė. Tiems, kurie labiau mėgsta žiūrėti, Ispanijos sostinė siūlo įvairias pramogas, pavyzdžiui, popiet arklių lenktynes hipodrome (Hipodromo de la Zarzuela), kasdienines šunų lenktynes kanodrome (Canodromo Madrileno), o stadione Fronton Madrid kasdien popiet galima išvysti nepaprastai greitą baskų žaidimą su kamuoliuku ir rakete jai alai (panašų į anglų skvošą). Nevalia nepasakyti kelių žodžių apie koridą, nes, kaip ir anksčiau, ispanams tai tikra šventė. Koridos sezonas tęsiasi nuo kovo iki spalio. Skiriamos keturios kovos su buliais rūšys: corridas- kova su subrendusiais, mažiausiai ketverių metų amžiaus ir 500 kg svorio buliais (toros), kurioje dalyvauja patyrę toreadorai, turintys leidimą kovoti didelėse koridos arenose, novilladas- kova su trejų metų amžiaus buliais (novillos), kurioje dalyvauja toreadorai, neturintys leidimo kovoti didelėse koridos arenose, becerradas- kova su buliais iki dvejų metų amžiaus, kurioje dalyvauja pradedantys toreadorai, rejoneo- kai su buliumi toreadoras kovoja sėdėdamas ant arklio. Rejoneo dažnai tėra įžanginis pasirodymas prieš tikrąją koridą. rejoneo- kai su buliumi toreadoras kovoja sėdėdamas ant arklio.Rejoneo dažnai tėra įžanginis pasirodymas prieš tikrąją koridą. Ispanijoje privalomas vidurinis mokslas (nuo 1964 m.). Krašte yra daugiau kaip 20 valstybinių ir bažnytinių universitetų. Seniausi yra Salamankos (1218 m.) ir Valensijos (1245 m.) universitetai. Turistiniai objektai Tuo galima paaiškinti, kodėl šią šalį jau kelis dešimtmečius gausiai lanko (2-oji vieta Europoje po Prancūzijos) Ispanija garsėja ne tik nuostabiais paplūdimiais, bet ir įdomiais senovės miestais. Tuo galima užsienio turistai. Lankytinos vietos: Benidormo kurorto paplūdimys

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 2585 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Lygis
Mokyklinis
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
10 psl., (2585 ž.)
Darbo duomenys
  • Regioninės geografijos referatas
  • 10 psl., (2585 ž.)
  • Word failas 86 KB
  • Lygis: Mokyklinis
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį referatą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt