Brazilija ir jos charakteristika

GEOGRAFINĖ PADĖTIS Brazilijos Federacinė Respublika (Respublica Federacia do Brazil) didžiausia ir gausiausiai apgyvendinta P. Amerikos valstybė buržuazinė federacinė respublika.Tai penktoji pagal dydį pasaulio valstybė. Pagal dienovidinį valstybė yra vakaruose, pietų pusrutulyje. Brazilija užima žemyno rytus ir vidurį. Pietuose ribojasi su Urugvajumi, vakaruose su Argentina, Paragvajumi, Bolivija, Peru, Kolumbija, šiaurėje su Venesuela, Gajana, Surinamu, Prancūzijos Gviana. Rytuose prieina prie Atlanto vandenyno (kranto linijos ilgis 7400 km.). Šalies šiaurėje veši beribiai visžaliai drėgnieji tropiniai Amazonijos miškai. Penktadalį visų Žemės gėlo vandens išteklių Amazonė supila į Atlanto vandenyną. Į rytus ir pietus nuo Brazilijos plokščiakalnio driekiasi didžiausi šalies dirbamosios žemės plotai. Brazilijos plotas (su salomis) 8 512 000 km2. Šalyje gyvena 159 mln. Gyventojų. Sostinė – Brazilija. Valstybinė kalba – portugalų. Piniginis vienetas – kruizeris. Federacijos nariai – 22 valstybės, 4 teritorijos ir 1 federacinė (sostinės) apygarda. ISTORINĖ PRAEITIS IKIKOLOJINIS LAIKOTARPIS Brazilijos teritorijoje pradėta gyventi neolite. Indėnų (tupių gvarianų, botokudų, tupinambų ir kt.) gentys iki XVI a. buvo išlaikiusios gimininę bendruomenę. 1500 m. Brazilija pasiekė portugalų jūrininkas P. A. Kabralis, kuris paskelbė atrastąją žeme Portugalijos valda ir pavadino ją Santa Kruso vardu; vėliau pagal portugalų išvežamo raudonmedžio (port. pau – brasil) pavadinimą kraštas pavadintas Brazilija. KOLOJINIS LAIKOTARPIS XVI a. 4 d-mečio pr. prasidėjo Brazilijos kolonizacija; teritorija buvo padalyta į paveldimas kapitonijas, vadovaujamas Portugalijos skiriamų kapitonų (XIX a. pr. kapitonijos pertvarkytos į prov-jas, 1891 – į valstijas). 1549 įsteigta Brazilijos generalgubernatorius T. Sūza (1549 – 52) įkūrė sostinę Baiją (dab. Salvadoras), pakvietė jėzuitus. Jėzuitai jiems duotose žemėse kūrė indėnų gyvenvietes (misijas), paremtas pusiau vergoviniupusiau patriarchaliniudarbu. XVI a. 4 d-metyje Portugalija pradėjo vežti į Braziliją Afrikos negrus. Šie vergovinėmis sąlygomis dirbo naujai įsikūrusiuose dvaruose. 1630 m. pabėgę vergai negrai viename Pernambuko kapitonijos rj. įkūrė Palmario respubliką, egzistavusią iki 1697 m. Prie negrų judėjimo jungėsi indėnai. Portugalija dėl Brazilijos kovojo su Olandija (ši 1630 – 54 buvo užėmusi Pernambuko kapitoniją). Po Hagos taikos sutarties su Olandija pasirašymo (1661) Portugalija sustiprino Brazilijos kolonizaciją. Karalius išdalijo didžiulius Brazilijos žemės plotus nusigyvenusiems portugalų kilmingiesiems, tapusiems stambiais plantatoriais (fazenderiais). XVII a. pab. Minas Žerajyje buvo rasta aukso, o XVIII a. I pusėje – deimantų. Vėliau aptikta gelažies rūdos, mangano. XVIII a. pr. į Braziliją buvo atgabenti pirmieji kavos medeliai. Brazilija tapo turtingiausia Portugalijos kolonija. Ji buvo ne tik cukraus, kavos, medvilnės, bet ir gyvulininkystės produktų žymi tiekėja (viena svarbiausių ž.ū. šakų buvo gyvulininkystė). Dirbti plantacijose ir kasyklose per metus buvo atvežama po keliasdešimt tūkstančių negrų. Portugalija draudė Brazilijai gaminti prekes, konkuruojančias su metropolijos pramonės gaminiais. Brazilijos gyventojai neturėjo polit. teisių. Port. administracija buvo nepatenkinti netik indėnai, negrai, mulatai, metisai, bet ir europiečių kilmės vietiniai gyventojai (1684 m., 1720 m. vyko kolonistų sukilimai). Stiprėjanti buržuazija norėjo verg. darbą pakeisti našesniu, įsigyti polit. teisių. Portugalija valdant karaliaus ministrui S.Ž. Pombaliui (1750 m. – 77 m.), Brazilijoje buvo įvykdita ekonominių, politinių ir kultūrinių reformų, išvyti jėzuitai (1759 m.) ,sostinė iš Salvadoro 1763 m. perkelta į Rio de Žaneirą. Prancūzijos didžioji revoliucija paskatino vietos gyventojus kovoti dėl nepriklausomybės. 1789 m. Minas Žerajyje buvo susektas sąmokslas, kurio tikslas buvo įkurti nepriklausomą respubliką (vadovas Tiradentis); 1797 m. įvyko sukilimas baijos kapitonijoje. Napoleonui I 1807 m. okupavus Portugaliją, jos monarchijos centru tapo Brazilija (1808 m. – 21 m.). Portugalijos karaliaus vyriausybė 1810 m. pasirašė sutartį su D. Britanija, pagal kurią šiai buvo suteiktos didelės prek. Privilegijos Brazilijoje. 1815 m. Brazilija oficialiai paskelbta karalyste (nuo 1720 m. Brazilija buvo vice karalystė ), faktiškai sudėtine Jungtinės Portugalijos, Brazilijos ir Algarvės karalystės dalimi. 1817 m. Pernambuko prov-joje įvyko sukilimas; paskelbta Pernambuko respublika; jos rev. vyriausybė išsilaikė 72 dienas. Įvykus 1820 m. Portugalijos burž. revoliucijai, Brazilijoje sustiprėjo nepriklausomybės didėjimas. Portugalijos karalius Jonas VI buvo priverstas išvykti iš Brazilijos. Regentu liko jo sūnus Petras I.. 1822 m. – 1916 m. LAIKOTARPIS 1822 IX 7 Petras I paskelbė Braziliją nepriklausoma imperija. 1824 m. priimta Brazilijos monarchinė konstitucija, palikusi vergovę ir įtvirtinusi plantatorių ek. teises. 1825 m. Portugalija pripažino Brazilijos nepriklausomybę. Valdant imperatoriams Petrui I (1822 m. – 31 m.) ir Petrui II (1831 m. – 89 m.), Brazilijos ekonomikoje įsigalėjo D. Britanijos kapitalas. 1825 m. – 28 m. Brazilija kariavo su Argentina dėl Urugvajaus (šis 1828 m. Rio de Žaneiro sutartimi paskelbtas nepriklausomu), 1865 m. – 70 m. išvien su Argentina ir Urugvajumi – prieš Paragvajų. Dėl karų susilpnėjo Brazilijos ekonomika, sustiprėjo kova už respubliką. Padažnėjo sukilimų prieš vergovę ir monarchiją (1824 m. – 30 m., 1831 m., 1833 m. – 49 m.).1869 m. įsikūrė Respublikonų partija. XIX a. II pusėje sparčiau pradėjo vystytis kapit. santykiai. Augo stambioji buržuazija, kurios žymi dalis buvo susijusi su užsienio kapitalu. Padidėjo imigracija iš Europos. XIX a. vid. imigrantų Brazilijoje buvo 2,5 karto daugiau vergų. 1850 m. – 70 m. į Braziliją atvyko >200 000 europiečių, 1893 m. – 1903 m – 862 000. 1888 m. panaikinta vergovė. 1889 m. Brazilija paskelbta federacine respublika. 1891 m. priimta konstitucija. Valdžia liko plantatoriams ir stambiajai buržuazijai. Rinkoje dominavo užsienio prekės. Didesnių ekonominių ir socialinių reformų neįvykdyta; laisvę gavę vergai, imigrantai nebuvo aprūpinti žeme, didžiulėse plantacijose buvo naudojama pigi buv. vergų darbo jėga. XIX a. 10 d-metyja įsikūrė ~ 450 naujų įmonių. Buvo plečiama tekstilės, maisto, statybos pramonė, statomos pirmosios elektrinės, tiesiami geležinkeliai. Iš vietinių gyventojų ir imigrantų formavosi brazilų nacija. Augant darbininkų klasei, 1894 m. – 96 m. Rio de Žaneire, San Paule ir kt. Miestuose kūrėsi profs-gos, soc. būreliai. 1892 m. Rio de Žaneire įvyko darbininkų kongresas, Sante įkurtas Soc. centras, kuris vadovavo 1985 m. V.1 demonstracijoms. 1896 m. – 97 m. vyko valstiečių judėjimai, buvo reikalaujama žemės. 1905 m. – 07 m. demonstravo ir streikavo Rio de Žaneiro, San Paulo, Santo darbininkai. 1910 m. Brazilija įstojo į Panamerikos es-ga. Įšalį sparčiau pradėjo skverbtis JAV kapitalas. SOSTINĖ – BRAZILIJA Brazilija (Brasilia), miestas, Brazilijos Federacinės Respublikos sostinė. Brazilijos miestas pastatytas šešto dešimtmečio pabaigoje, įgyvendinant vyriausybės programą, skatinančią žmones keltis į šalies gilumą.Brazilija pradėta statyti 1957 m. pagal 1891 m. Brazilijos konstitucijos reikalavimą perkelti sostinę į kitą vietą, arčiau šalies geografinio centro. Sostine ji tapo 1960 m., perėmusi šias funkcijas iš Rio de Žaneiro. Miesto planas yra lėktuvo formos: per vidurį sutelktas verslas, sparnuose gyvenamieji rajonai, o priešaky vyriausybė. Šiuo metu Brazilijoje gyvena 800 000 gyv. Įsikūrusi 900 km į š.v. nuo Rio de Žaneiro, Brazilijos plokščiakalnyje, >1 km aukštyje, prie dirbtinio ežero. Plentai į San Paulą, Rio de Žaneirą, Beleną, geležinkelaia į San Paulą, Rio de Žaneirą. Tarp. aerouostas. Lengvoji pramonė. Radijo ir televizijos stotis. Turizmas. VALSTYBĖ IR VISUOMENĖ SANTVARKA Brazilija – federacinė prezidentinė respublika. 1969 IX 17 konstitucija įtvirtino 1964 m. kar. perversmo įvestą reakc. polit. režimą. Piliečių politinės teisės ir laisvės, t.p. renkamųjų valdžios organų kompetencija, valstijų ir municipalitetų autonomija yra apribota, įvesta griežta politinių partijų veiklos kontrolė. Aktyviąją rinkimo teisę turi raštingi piliečiai, sulaukę 18 metų. Valstybės ir vyriausybės vadovas yra prezidentas, renkamas Nac. kongreso vardiniu balsavimu absoliutine balsų dauguma 5 metams. Jis turi įstatymų leidybos iniciatyvos, veto, ↑ deleguotojų įstatymų leidybos teisę, skiria ir atleidžia ministrus ir aukštuosius pareigūnus, yra vyriausiasisginkluotųjų pajėgų vadas. Įstatymus leidžia Nac. kongresas, susidedantis iš Senato (66 senatoriai, renkami gyventojų 8 metams) ir Deputatų rūmų (310 deputatų, gyventojų renkamų 4 metams). Vygdyti valdžią turi vyriausybė, tačiau daugumą jos funkcijų faktiškai vygdo prezidento vadovaujama Nacionalinio saugumo taryba. Kiekviena valstybė turikonstituciją ir 1 rūmų parlamentą. Centro valdžiai valstijose atstovauja prezidento skiriami gubernatoriai. Vietos valdžios organai yra gyventojų renkami prefektai ir municipalinės tarybos. Teismų sistemą sudaro Aukščiausiasis federacinis teismas, Apeliacinis federacinis teismas, kariniai tribunolai, darbo teismai ir valstijų teismai. Po 1964 m. perversmo vietoj paleistų politinių partijų buvo įkurtos dvi naujos: Nacionalinė atnaujinimo s-ga (įk. 1966 m. legali valdančioji partija, kurią sudaro polit. režimą įvedsios ir jį remiančios polit. grupuotės) ir Brazilijos dem. judėjimo partija (įk. 1966 m., legali opozicinė partija). Be to, veikia ↑ Brazilijos komunistų partija (įk. 1922 m., nelegali), Nacionalinė pramonės darbuotojų konfederacija (įk. 1963 m.). DIDŽIAUSI MIESTAI Apie 75% brazilų gyvena atlanto vandenyno pakrantės didmesčiuose. Per daugelį metų į juos priplūdo darbo ir geresnių gyvenimo sąlygų ieškančių žmonių. Daug metų sparčiai augo, nors dabar tas augimas suletėjo. Didžiausias miestas San Paulas jau turi 16 mln. Gyventojų – daugiau negu kartu Paryžius ir Londonas. SAN PAULO RAJONAS San Paulo rajonas – efektyviausias ir ekonominiu atžvilgiu stipriausias. Jis duoda du trečdalius šalies pramonės propukcijos. Šiame rajone gaminami beveik visi šalies automobiliai. Be to, jis pasižymi tekstilės, cemento, avalynės, popieriaus, vaistų, elektros prekių gamyba ir jų perdirbimu. Rajonas tiekia daug žemės ūkio produkcijos: kavą, sojų pupeles, jautieną, cukrašvendres, medvilnę, žemės riešutus, daržoves, ryžius. Čia našiausias ir labiausiai mechanizuotas žemės ūkis, daugiausiai dirba žmonių, gausiausiai naudojamos trąšos. San Paulo miestas auga labai sparčiais tempais: 1395 m. gyveno 0,6 mln., 1960 m. – 4,5 mln., 1970 m. – 8,1 mln., 2000 m.numatoma, jog gyvens 26 mln. žmonių. San Paului tenka 55% šalies pramonės. Mieste veikia ~ 25 tūkstančius įmonių. Moderniuose pastatuose įsikūrę daugybė bankų, kontorų. Teigiama, kad San Paule dangoraižių yra daugiau negu Niujorke. Spartus miestų augimas kelia daug problemų miesto ūkiui. Modernius rajonus supa lūšnynai. Gerų butų, mokyklų statyba, gyventojų pervežimas, jų aprūpinimas vandeniu bei normalių sanitarinių sąlygų sudarymas, - nelengvai sprendžiami klausimai. GAMTA Braziljos krantai nelabai vingiuoti, š. Rytuose ir pačiuose pietuose žemi kitur – uolėti abraziniai. Atlante Brazilijai priklauso kelios mažos salos (Fernando de Noronija ir kt.). RELJEFAS Brazilijos šiaurę užima Amazonės žemuma (Amazonija) – gilus tektoninis įlinkis, prisipldęs paleozojaus, mezozojaus ir kainozojaus nuosedinių uolienų. Šiaurėje žemuma pamažu pereina į Gvianos plokščiakalnį (Roraimos k., 2772 m.) Beveik visą likusią Brazilijos dalį užima Brazilijos plokščiakalnis. Jis aukštėja į p. r. Bandeiros k., 2890 m.) ir stačiais šlaitais nusileidžia į siaurą Paatlantėsžemumą arba į Atlantą. Geol. požiūriu abu plokščiakalniai – P. Amerikos platformos pakilusios dalys. Brazilijos vakaruose yra Paragvajaus aukštupio aukumuliacinės žemumos dalis – Pantanalis. KLIMATAS Vid. t-ra ištisus metus 16 - 29°C. Tik Brazilijos rytuose šalčiausio mėnesio (liepos) vidutinė t-ra 12 - 14°C, kartais būna šalnos. Amazonės žemumos vakaruose klimatas jūrinis ekvatorinis (2000 – 3000 mm kritulių per metus), Amazonės žemumos rytuose ir gretimuose Gvianos ir Brazilijos plokščiakalnių šlaiyuose – musoninis subekvatorinis su 3 – 4 mėn. (birželis – rugsėjis) sausuoju laikotarpiu (kritulių 1500 – 2000 mm per metus, pajūryje ~ 3000 mm), Brazilijos plokščiakalnio viduryje ir Pantanalyje – musoninis subekvatorinis su drėgna vasara (kritulių 1400 – 2000 mm per metus); plokščiakalnio š. rytuose kritulių mažiau (iki 500 mm per metus), dažnos sausros. Pačiuose rytuose – jūrinis tropinis klimatas su trumpu sausuoju laikotarpiu. Plokščiakalnio pietuose klimatas drėgnas: Paranos plynaukštėje – tropinis, o r. aukštumose į p. nuo 24° p. pl. – subtropinis. VIDAUS VANDENYS Upės priklauso Atlanto baseinui. Visą Amazonės žemumą, Gvianos plokščiaklnio pietus ir Brazilijos plokščiakalnio šiaurę užima vandeningiausios pasaulio upės – Amazonės – baseinas. Brazilijos plokščiakalnio pietuose teka Urugvajus ir Parana, vakaruose – Paranos intakas Paragvajus, rytuose – San Franciskas, š.rytuose – Parnaiba. Brazilijos plokščiakalnio upės (be pačių pietinių) turi daug energijos. Jose daug slenksčių, krioklių (Igvasu to paties pavadinimo Paranos intake, Urubupunga ir Sete Fransisko upėje). AMAZONĖ Amazonė išteka iš Andų Peru teritorijoje ir teka per Pietų Ameriką 6439 km. Įteka į Atlanto vandenyną. Pusė upės ilgio tenka Brazilijai. Ji yra svarbiausias šalies vandens kelias, dideli laivai ja pasiekia net naują Manauso miestą, nutolusį nuo vandenyno apie 1600 km. Kasmet upė patvinsta, dumblu patręšdama laukus. GYVŪNIJA neotropinė. Žinduoliai: beždžionės, tinginiai, skruzdėdos, šarvuočiai, pumos, jaguarai, tapyrai, elniai mazamiai, oposumai, įvairūs graužikai. Paukščiai: papūgos, tukanai, kolibriai, stručiai nandu. Ropliai: gyvatės (tarp jų didžiausias pasaulyje smauglys – anakonda), driežai, vėžliai, kaimanai. DIRVOŽEMIAI IR AUGALIJA Amazomės žemumos vakaruose auga drėgni ekvatoriniai visžaliai miškai – hilėja, arba selva (~4000 medžių rūšių); dirvožemiai – sujaurėję lateritiniai (feralitiniai) . Žemumoa rytuose ir gretimuose Gvianos bei Brazilijos plokščiakalnių šlaituose auga visžaliai ir lapus metantys miškai; dirvožemiai – mažiau sujaurėję lateritiniai. Brazilijos pietryčiuose – tropiniai periodiškai drėgni miškai. Plokščiakalnio vidurį užima savanos – kampai; dirvožemiai – raudoni lateritiniai, kai kur su kieta pluta – kanga; didžiulius plotus užima krūmokšnių ir nedidelių medžių savanos (campo cerrado); paupiais auga galeriniai miškai (ypač vertinga juose palmė karnauba). Plokščiakalnio š. rytus užima pusdykumių retmiškiai – katinga, kuriuose auga kserofitiniai ir sukulentiniai medžiai bei krūmokšniai; dirvožemiai – raudonai rudi. Pietuose (į p. nuo 24° p. pl.) – visžaliai lapuočių ir mišrieji miškai iš braziliškųjų araukarijų su lapuočių pomiškiu (jame auga ir arbatinis bugienis); dirvožemiai raudonžemiai. Žemesnėse vietose – žolių savanos (campo limpo) su rausvai juodais dirvožemiais. Pantanalyje daug pelkių GAMTOS APSAUGA Brazilijos gamtą saugo valstybė, kuri visos liaudies labui įstatymais reglamentuoja gamtos išteklių naudojimą ir nustato apsaugos taisykles. Šiems reikalams skiriamos didelės lėšos. Brazilijos vyriausybė priėmė daug nutarimų, kad žmogaus aplinka būtų sveikesnė ir gamtos ištekliai geriau naudojami. Buvo priimti nutarimai dėl priemonių išvengti Amazonės, Paranos, San Fransisko upių baseinų užteršimo, dėl Lagoa ir Mirinto ežerų naudojimu, apsaugos ir kt. Įgyvendinta daug priemonių miestų oro aplinkos užteršimui mažinti. Sukurta naujo tipo dujų valytuvų bei dulkių gaudytuvų, gerokai sumažinančių kenksmingų medžiagų išmetimą į atmosferą. Geriau naudoti kurą ir mažinti oro užteštumą ypač padeda termofikaciją, t.y. kombinuota elektros energijos ir šilumos gavyba šiluminėse elektrinėse. Stengiamasi ugdyti žmonių rūpestingumą, požiūri į gamtos išteklius. Jaunimui skiepijama meilė gamtai, jos grožiui bei įžymioms vietoms. ATOGRĄŽŲ MIŠKAI Amazonės atogrąžų miškai užimantys Australijos dydžio teritoriją, yra didžiausi Žemėje. Jie sudaro apie trečdalį Pietų Amerikos ir auga daugiausia Brazilijoje, Amazonės baseine. Jų medžiai maitina ir globia visokiausius žvėris, paukščius, vabzdžius ir roplius, taip pat Amazonijos indėnus, gyvenančius čia tūkstančius metų. Bet atogrąžų miškai labai jautrūs, todėl juos iškirtus kenčia ir žmonės, ir gyvūnai. Atogrąžų miškuose, kur mus iš tikrųjų stebina augmenijos turtingumas ir grožis, temperatūra ne itin aukšta – ji siekia 20 - 30°. Tankioms atogrąžų girioms būdinga: nuolat aukšta temperatūra, nuolat didelė drėgmė, nuolatinis šviesos gausumas. Tik kai visa tai veikia kartu, atsiranda vešli, mūsų požiūriu tiesiog neįtikinamai vešli augmenija. Prie Amazonės per metus kritulių iškrenta daugiau kaip 10 metrų aukščio sluoksnis, o kai kuriuose rajonuose net ligi 22 metrų aukščio, tuo tarpu mūsų vidutiniame klimate kritulių iškrenta ne daugiau kaip metras. Oras atogrąžų miške šiltas, prisotintas vandens garų, saulės spinduliai krinta statmenai, o diena beveik ištisus metus trunka dvylika valandų. Čia nėra žiemos, nėra sausros, kuri daugelyje karšto klimato vietų sustabdo augalų augimą. Čia visą laiką karšta ir drėgna vasara, ir visą laiką vešliai auga, žydi ir duoda vaisius augalai. Kovojama tiktai dėl šviesos. Tiesa jos yra labai daug, bet vešlus augalų “stogas” nepraleidžia saulės spindulių ligi miško “dugno”. Todėl šviesą mėgstančios rūšys veisiasi viršutiniuose “aukštuose”, o žalioje apatiniųjų “aukštų” prieblandoje auga agalai, kuriems nereikia daug šviesos. Lijanos, siekdamos į šviesą, rangosi į viršų, ant miško “stogo”. Nuolat drėgname atogrąžų miške ištikrųjų yra vešliausia, įvairiausia ir turtingiausia augmenija. GYVENTOJAI Dauguma Brazilijos gyventojų (>95%) brazilai – indėnų, europiečių ir afrikiečių palikuonys. Be jų gyvena keli milijonai imigrantų iš Europos ir Azijos (portugalų, italų, ispanų, vokiečių, ukrainiečių, japonų. kinų, libaniečių);daugiausia imigrantų į Braziliją atvyko XIX a.pab. – XX a.pr. Išliko tupių gvaranių, aravakų, karibų, že ir kt. kalbų šeimų indėnų gentys, gyvenančios daugiausia Amazonės baseine. Baltieji sudaro 60% Brazilijos gyventojų, mulatai ir metisai 30%, negrai 8%, indėnai 2%. Gyventojų skaičius dabar daugiausia didėja dėl natūraliojo prieaugio, vieno didžiausių pasaulyje (~3% per metus); 1872 m. – 1974 m. Brazilijoje padaugėjo 10,7 karto (2 lent.). Valstybinė kalba – portugalų. Tikinčiųjų dauguma – katalikai; yra protestantų. Vidutinis tankumas 12,4 žm./km2 (1974 m.). 92% gyventojų yra valstijose, prieinančiose prie Atlanto (⅓ Brazilijos ploto); siauroje Paatlantės žemumoje (1 mln. RELIGIJA Beveik visi brazilai yra katalikai: katalikybę atnešė portugalai; kiekvienas miestas ir kaimas turi savo globėją šventąjį. Milijonai brazilų, pasinaudodami sąžinės laisve, garbina senųjų Afrikos religijų dievybes ir dvasias. Pvz., gruodžio ir sausio mėnesiais žmonės paplūdimiuose palieka gėlių, muilo ir vaisių – dovanų afrikiečių jūros deivei Jemanža, tikėdamiesi, kad naujaisiais metais ji įvykdys jų norus. Deivė siejama su katalikų Mergele Marija. SVEIKATOS APSAUGA Sveikatos apsaugos darbui vadovauja Sveikatos apsaugos ir iš dalies Darbo m-ja. Medicininę pagalbą daugiausia teikia ptivatūs gydytojai. 40% ligonių priklauso valstybei. 1968 m. veikė 3397 ligoninių tipo įstaigos su 321 500 lovų (274 gyv. teko 1 lova). 1969 m. dirbo 47 250 gydytojų (1953 gyv. teko 1 gydytojas) 26 600 dantų gydytojų, 14 000 farmacininkų, 28 000 žmonių viduriniojo med. personalo, 1990 akušerių. Paplitusios žarnyno infekcinės ligos, helmintozės, maliarija, raupsai, trachoma, endeminis gūžys, geltonasis drugys. Daug sergančių ligomis, kurias sukelia nepakankama mityba (daug gyventojų badauja, beveik nevalgo mėsos ir pieno). 1964 m. gimstamumas 1000 gyv. buvo 43, mirtingumas 13, kūdikių mirtingumas 170, natūralus prieaugis 30. Vidutinė gyvenimo trukmė 1964 m. buvo 40 – 45 m. ŠVIETIMAS IR MOKSLO ĮSTAIGOS Pirmąsias mokyklas XVI a. vid. įsteigė jėzuitai. Juos 1759 m. išvijus, valdžia steigė pasaulietines mokyklas. 1872 m. išleistas valst. pr. m-lų organizavimo įstatymas. 1946 m. paskelbtas nemokamas privalomas pr. mokslas, bet praktiškai įstatymas nevygdomas (1964 m. mokyklas lankė 66%mokyklinio amžiaus vaikų). Dabar mokyklas daugiausiai lanko pasiturinčiųjų tėvų vaikai. Veikia dvimetės amatų mokyklos ir 6-7 m. prof. Mokyklos susidenančios iš 2 pakopų. PRAMONĖ Kalnakasyba duoda 2,3% pramonės produkcijos (1965 m.). Svarbiausias yra geležies ir mangano rūdų gavyba. Geležies rūdos, turinčios 30 - 60% - 36 mlrd. t (viena pirmųjų vietų kapitalo pasaulyje). ~ ¾ geležies rūdos iškasama Itabyros hematitų telkinyje Minas Žerajo valstijoje. 1969 m. ekspertuoja 18 mln. t geležies rūdos. Mangano rūda (ištekliai ~ 60 mln. t) kasama daugiausia Amapos teritorijoje (Sera do Navijaus kasyklos), Minas Žerajo ir Mato Groso valstijose. Pagal mangano rūdos gavyba Brazilija užima II vietą kapitalo pasaulyje. Minas Žerajo valstijos pietuose kasamas boksitas (ištekliai ~ 200 mln. t), Rio Grande do Nortės valstijoje – volframo rūda, Rondonijoje ir Gojaso valstijoje – švino rūda. Strateginės reikšmės turi niobio, berilio, tantalo, cirkonio rūdų, kristalinio kvarco, žėručio gavyba. Minas Žerajo, Pernambuko valstijose gaunama radioaktyviųjų mineralų, turinčių urano ir torio. Seniausio kalnakasybos šakos – aukso ir deimantų gavyba. Kasamas monacitinis smėlis, akmens anglys, gaunama naftos. Energijos balanse 1964 m. skystasis kuras sudarė 43%, malkos ir kt. Augalinis kuras 27%, hidroenergija 26%, akmens anglys ir kt. Energijos šaltiniai 4%. Elektrinių galia 15,8 mln. kW (1973 m.), iš jų ~ ¾ tenka hidroelektrinėms. Ištirtųjų hidroenergijos išteklių 1968 m. buvo 72,2 mln. kW. Didž. hidroelektrinės yra prie Tietės upės (Kubatauno He San Paulo valstijoje; 1,2 mln. kw), Rio Grandės, San Fransisko, Lažio, Paranos upių. 1970 m. Rio de Žaneiro valstijoje pradėta statyti pirmoji atominė elektrinė (0,5 mln. kW). Svarbiausios apdirbamosios pramonės šakos – juodoji ir spalvotoji metalurgija, mašinų gamyba, chemijos, cemento, tekstilės, maisto pramonė. Valstybė kontroliuoja juodosios metalurgijos g-las Volta Redondoje (Rio de Žaneiro valstija; 1,4 mln. t plieno per metus – didž. g-la Lot. Amerikoje), Pjasagveroje, Itabyroje. Beveik visos juodosios metalurgijos g-los yra Brazilijos pietryčiuose. Pagaminami juodieji metalai patenkina 90% Brazilijos poreikių. Sunkieji spalvotieji metalai daugiausia importuojami. Aliuminio pramonę (ji patenkina ~ 60% šalies poreikių) kontroliuoja JAV ir Kanados kapitalas. Mašinų gamybos svrbiausia šaka – transporto mašinų ypač automobilių, gamyba. ~ ⅔ jos priklauso VFR, likusioji dalis – JAV, Japonijos, Italijos, Švedijos kapitalas t. p. kontroliuoja glžk. riedmenų ir lokomotyvų gamybą, laivų statyba, traktorių gamybą. 1973 m. pradėta gaminti keleivinius lėktuvus. Elektro technikos pramonė (visą ją kontroliuoja užsienio kapitalas) gamina buitines mašinas ir prietaisus, radijo imtuvus, televizorius, elektros variklius. Kampine ir Rio de Žaneire gaminami sunkieji elektros įrengimai. Chem. pramonė gamina kaustinę sodą. Rūgštis, dažus, azoto, ir fosforo trąšas, sintetinį pluoštą, plastikus, vaistus, sprogstamąsias medžiagas, sintetinį kaučiuką. Rio de Žaneire ir Kubataune perdirbama nafta. Yra gumos (automobilių padangų ir kamerų), cemento g-lų, celiuliozės ir popieriaus f-kų. Tradicinės Brazilijos pramonės šakos – tekstilės ir maisto. Medvilnės pramonė duoda~ ⅔ tekstilės produkcijos; didelė jos dalis eksportuojama. Didžiausi tekstilės pramonės centrai – San Paulas (~ ½produkcijos)ir Rio de Žaneiras. Eksportui gaminamas cukrus, mėsa, aliejus, tabakas. ŪKINĖ VEIKLA ŪKIS Brazilija – agrarinė indrustinė kapit. šalis, ek. atžvilgiu viena stipriausių Lot. Amerikoje. Tačiau ji gamina tik ~1 %kapit. pasaulio pram. Produkcijos. Užsienio monopolijos,ypač JAV (1,9 mlrd. dol. Investicijų, 1974), kontruoliuoja Brazilijos užsienio prekybą ir apdirbamąją pramonę, valdo dideles automobilių, mėsos, chemijos elektroenergetikos ir kitų pramonės šakų įmones. Valst. sektoriui(> ⅓ visų investicijų į ekonomiką, 1968) priklauso geležinkeliai, ryšiai, elektroenergetikos, ir jūrų transporto dalis, naftos, geležies rūdos, akmens anglių gavyba, dalis juodosios metalurgijos ir naftos perdirbimo g – lų. Pram. Produkcijos vertė didesnė už ž. ū. produkcijos vertę, tačiau žemės ūkis duoda didesniąją eksporto pajamų dalį. ~ 95% nac. pajamų sukuriama stipriausiose ek. atžvilgiu pajūrio zonos valstijose. Nac. pajamos vid. 270 dol. Per metus 1 gyventojui. 5% Brazilijos gyventojų turi pajamų >4000 kruzeirų per mėnesį, o 50% dirbančiųjų – vid. po 177. 1973 neturėjo darbo 8,6% savaveiksmiškųjų gyventojų. ŽEMĖS ŪKIS Daugiausiai žemės valdostambieji dvarininkai (5 lent.).> ⅓ ūkių žemę nuomojasi. >80 % dirbančiųjų žemės ūkyje visai neturi žemės. Didelė žemės fondo dalis naudojama ekstensyviai. Dirbamoji žemė užima 3,5% šalies ploto(daugiausia Paatlanyės žemumoje). Agrotechnika atsilikusi: 1960 tik 1,4% visų ūkių naudojo ž. ū. mašinas. Augalininkystei tenka ~ ⅔ ž. ū. produkcijos vertės.Brazilijos ž. ū. specializacija – tropinių augalų auginimas eksportui. Svarbiausi jų – kavamedžiai, kakavmedžiai, medvilnė, cukranendrės, ryžiai – užima ~ 45 % pasėlių ploto ir duoda ~ 60% žemdirbystės produkcijos vertės. Pagal kavos gamybą Brazilija užima I vietą pasaulyje (42%, 1698 m.). Svarbiausias kavamedžių auginimo rajonas (95% produkcijos) – San Paulo, Minas Žerajo, Espirito Santo, Paranos valstijos. Pagal kakavos gamybą Brazilija užima III vietą pasaulyje (10%; po Ganos ir Nigerijos); kakavmedžių plantacijų daugiausia Baijos valstijoje. Seniausi Brazilijos plantaciniai augalai – medvilnė ir cukranendrės – auginami š.rytuose ir pietryčiuose (~ 60% Brazilijos derliaus). Ryžių daugiausia Rio Grande do Sulio, Gojaso, Minas Žerajo, San Paulo, Maranjauno valstijose. Eksportui gaminamas sizalis (agavos pluoštas). 1968 m. buvo 345 000 ha agavų plantacijų (daugiausia Paraibos, Rio Grande do Nortes ir Baijos valstijose), pagaminta 328 000 t sizalio (II antra vieta pasaulyje, po Tanzanijos). Eksportui t. p. auginami bananai, apelsinai, ananasai, avokados, mangamedžių vaisiai, sojos, ricinmedžiai. Pagal bananų ir ricinmedžio sėklų derlių Brazilija užima I vietą pasaulyje, pagal apelsinų – II vietą (po JAV). Auginamas tabakas, vynuogės, džiutas. Svarbiausi maistiniai augalai (~ ½ pasėlių ploto): kukurūzai, manijokai ir pupelės. Be to, auginami kviečiai, miežiai, avižos. Gyvuliai daugiausia auginami mėsai. Galvijų yra 97,5 mln. (1974 m.; IV vieta pasaulyje po Indijos, JAV, TSRS); kiaulių 66 mln., avių 24 mln. (1970 m.); ožkų yra 15 mln., arklių 9 mln., mulų 5 mln., asilų 3 mln. (1969 m.). Amazonijos miškuose renkamas kaučiukas (30 – 35 tūkst. t kasmet), braziliškieji riešutai, karnaubos vaškas, š.rytuose – alyvpalmių vaisiai (riešutai babasai) ir oitisikų (likanijų) vaisiai. Brazilijos plokščiakalnio pietuose renkama matė (arbatinio bugienio lapai) ir kertamas miškas (daugiausia araukarijos). 1968 m. pagaminta 163 mln. m3 medienos; didelė jos dalis eksportuojama. 1969 m. jūrose sugauta 410 000 t žuvų, vidaus vadenyse – 120 000 t. Š. r. pakrantėse gaudomi langustai (eksportui). TRASPORTAS Automobiliais pergabenama 74% krovinių, jūrų ir upių transportu 14%, geležinkeliais 12% (1967 m.). Geležinkelių yra 31 400 km (1971 m.), iš jų 2700 km elektrifikuotų; krovinių apyvarta 17,2 mlrd. tkm (1971 m.). Automobilių kelių 1 218 000 km (1971 m.), iš jų 56 600 km su kieta danga. Automobilių yra 3,1 mln., iš jų 2,5 mln. lengvųjų. Svarbiausi plentai: Rio de Žaneiras – Brazilija, Brazilija – Belenas, Brazilija – Rio Brankas, Rio de Žaneiras – Salvadoras, Viktorija – Belo Orizontė – Uberaba Porto Alegre – San Paulas – Rio de Žaneiras, San Paulas – Brazilija. Iki 1973 m. pabaigos nutiesta >5000 km Transamazonijos plento, kuris sujungė Žuan Pesoja (prie Atlanto, Paraibos valstija) su Rio Branku (netoli Bolivijos sienos, Akrės valstija). Laivybinių upių >31 000 km; svarbiausių upių keliai – Amazonė su intakais, San Fransiskas, Parana, Paragvajus. Jūrų prekybos laivyne 406 laivai, iš jų 103 – tolimojo plaukiojima; tonažas 1,7 mln. brt (1971 m.). Didžiausi jūrų uostai (krovinių apyvarta mln. t, 1971 m.): Rio deŽaneiras (23,1), Tubaraunas (27,1), Santas (13,5). Bendras oro linijų ilgis 450 000 km; per metus pervežama 8 milijonai keleivių, ~ 400 000 t krovinių (1969 m). EKONOMINIAI RYŠIAI Brazilijos ekonomiką geriausiai apibūdina žodžiai “bumas” ir “bankrotas”. Septintu ir aštuntu dešimtmečiais gamyba šalyje nepaprastai sparčiai augo. Paskui bumas baugėsi. Brazilija bankrutavo ir tapo didžiausia pasaulyje skolininke.Dabar svarbiausias vyriausybės uždavinys – gražinti paskolas. Tačiau Brazilija turi didžiulių gamtos išteklių (tarp jų aukso ir geležies rūdos), tad kasyba yra viena iš svarbiausių ūkio šakų. Brazilija ir turtinga, ir skurdi. Dalis žemvaldžių ir verslininkų valdo didžiausius turtus, o kaimo gyventojai skęsta skurde. Nors nuo 1985 m. šalyje demokratinė valstybė, Brazilijos politikams dar reikia įveikti korupciją. EKONOMINIAI RYŠIAI Eksportas duoda 10-12% šalies nac. pajamų. ~ 80% eksporto sudaro ž. ū. produkcija. 1973 eksportuota prekių už 6198 mln. dol., importuota už 6074 mln.dol.Išvežama kava, medvilnė, kakava ir kakavos aliejus, žaliavinis cukrus, geležies ir mangano rūda, mediena, mėsa, vilna, kailiai, odos. Svarbiausi prek. Partneriai (1971): JAV (26% eksporto ir 29% importo), VFR (9% ir 13%), Argentina (12% ir 4%),Japonija (5% ir 7%), Italija (7% ir 3%), D. Britanija (4% ir 6%), Tarybų Sąjunga ir kt. soc. šalys (4% ir 3%). Piniginis vienetas – kruzeiras; 7,435 kruzeiro═1 JAV dol. (1974.XII). TEATRAS XVI a. misjonieriai; vaidinta port. lit-ros kūrinių inscenizacijos, autai; Rio de Žaneire pastatytas teatras. XVII a. bandyta įkurti nuolatinių teatro trupių, vaidinta daugiausia rel. pobūdžio pjeses, Brazilijos rašytojų klasicistų kūrinius; Mėgėjai pastatė itališkų operų. Po 1882 m. Brazilijos teatre įsigalėjo romantinė kryptis, buvo statomos D. Ž. Gonsalvio de Magaljanso, A. Gonsalvio Dijo pjesės. Brazilijos teatras buvo daugiausia realistinis; satyrinės komedijos. Po I pasaulinio karo įkurta keletas stacionarių nacionalinių teatrų. Rio de Žaneire veikia Dramos meno konservatorija (įst. 1843 m.), Martinso Penos dramos mokykla (įst 1910 m.), San Paule – Dramos meno mokykla (įst. 1948m.). KINAS 1903 m. Brazilijoje pradėta filmuoti. 1906 m. A. Lealis pastatė filmą “Smaugikai”. 1923 m. sukurtas meninis filmas “Žuanas iš miško”. Pirmieji garsiniai filmai buvo daugiausia muzikinės komedijos. Vaidino populiarūs dainininkai, buvo vartojamos nac. muzikos melodijos, tradicinių karnavalų motyvai. XX a. 5 d-metyje režisieriaus A. Kavalkančio vadovaujami kolektyvai sukūrė keletą dem. krypties filmų apie brazilų valstiečių gyvenimą ir kovą. MENAS ARHITEKTŪRA IR DAILĖ Prie Amazonės ir kt. vietuose išliko indėnų keraminių ir akmeninių indų, papuoštų geometriniais ornamentais, dievų figurėlėmis. Dabar indėnai kuria keraminias ir medines statulėlias, trobelių sienas tapo geltonomis ir baltomis spalvomis. Negrai ir indėnai stato savitus gyvenamuosius būstus – žemines, trobeles. XVI a. portugalai ptadėjo statyti netaisyklingo plano miestus. Miestuose išliko XVII a. II pusės namų su barokiniais frontonais. Barokinės bažnyčios pasižymi detalių plastiškumu, spalvingumu, dekoro puošnumu. Intensyvi Brazilijos dailės raida prasidėjo, 1820 m. Rio de Žaneire įsteigus Dailės akademiją. Tapybai, ypač bataliniam ir istoriniam žanrams, portretui, peizažui. XIX a. pab. – XX a. rekonstruojami senieji miestai, statomo nauji. Susiformavo savita naujosios brazilų archit-ros m-la. Naujai architektūtai būdinga ekspresyvumas. Raiškios netaisyklingos formos. Naujausios pastatų formos gana dažnai turi liaudies archit-ros bruožų. LIETUVIAI Brazilijoje yra antra pagal didumą užsienio lietuvių kolonija. 1964 m. čia gyveno ~ 40 000 lietuvių (daugiausia San Paule, Rio de Žaneire, mažiau Porto Alegrėje). Veikia San Paule 1956 m. įkurtas Brazilijos lietuvių demokratijos spaudos k-tas, kuris platina pažangiąją spaudą, palaiko ryšius su kitomis lietuvių kolonijomis, kovoja su lietuvių burž. nacionalistais. Yra burž. nacionalistų ir klerikalų organizacijų: Lietuvių Romos katalikų šv Juozapo bendruomenė. Pirmieji lietuviai į Braziliją atvyko XIX a. pabaigoje. Dauguma jų įsikūrė Rio Grande do Sulio ir San Paulo valstijose. Masinė lietuvių imigracija įvyko 1926 m. – 1930 m.; vien 1927 m. čia apsigyveno 12 000 žm. ir vėliau atvyko dar ~ 500 lietuvių. 1951 m. Brazilijoje gyveno ~ 45 000 lietuvių. 1927 m. San Paule įsikūrė pirmoji pažangiųjų lietuvių org-ja – Susivienijimas lietuvių Brazilijoje ir burž. nacionalistų vadovaujama s-ga “Aušra”. 1929 m. – 40 m. San Paule egzistavo 5 liet. Pradžios m-los. 1930 m. įkurta KP lietuvių frakcija. Jaunimas susibūrė į Lietuvių artistinį ir sportinį kultūros klubą. Grupė lietuvių dalyvavo Ispanijos pilietiniame kare (1936 m. – 39 m.). 1941 m. San Paule įsikūrė Brazilijos lietuvių darbininkų d-ja, kuri 1941 m. – 45 m. organizavo paramą Tarybų Lietuvai, sudarė Lietuvių departamentą prie Rusų subkomiteto nuo karo nukentėjusiems Tarybų Lietuvoje remti. 1927 m. San Paule ėjo pirmasis Brazilijos lietuvių laikraštis – burž. liberalinis savaitraštis “Brazilijos lietuvis”, 1928 m. – 29 m. – “Pietų Amerikos lietuvis”. Brazilijos KP lirtuvių frakcija leido pogr. laikraščius: “Darbininkų žodis”, “Mūsų žodis”, “Darbas”. Lietuvių mėgėjų meno būrelis “Rytas” leido mėnesinį žrn. “Rytas”. Brazilijos valdžia ne kartą uždarinėjo pažangiųjų lietuvių laikraščius. 1955 m. dalis Brazilijos lietuvių grįžo į Lietuvą. NAUDOTA LITERATŪRA: 1. Enciklopedinis žinynas Pasaulio/Geografija alma littera Vilnius,1999 2. Kas? Kada? Kodėl? Valstybinė grožinės literatūros leidykla Vilnius,1963 3. Lietuvos rytas/2000 m. rugsėjo 2d., Nr.206 4. Lietuviškoji Tarybinė enciklopedija II dalis. Vyriausioji enciklopedijų redakcija. Leidykla “Mokslas” Vilnius,1977 5. “Pasaulis aplink mus” Geografijos atlasas vaikams (rusų kalba). Maskva,1990 6. Pasaulio atlasas VII klasei. Leidykla Briedis,1999 7. Pasaulio dalių geografija (Bendrieji geografiniai dėsningumai Š.ir P. Amerika. Vadovėlio konspektas 7 klasei) Trumpichas Stanislovas,1992 8. Lietuvos rytas/2001 m. gruodžio 22d., Nr.299 9. Lietuvos rytas/2001 m. sausio 20 d., Nr.16 10. Lietuvos rytas/2001m. vasario 17d.,Nr.39 11. Lietuvos rytas/2001 m. gruodžio 15d.,Nr.293 12. Lietuvos rytas/2001 m. kovo 3d.,Nr.51 13. Mėnesinis žurnalas “Panelė’. Nr.3/2001 m. kovo 12d. – balandžio 12d.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!