Suomijos Respublika ir jos charakteristika

Dabar tikriausiai visi pasaulyje Suomija sieja su dideliais, neišsenkamais miškų plotais bei daugybę ežerėlių. Tikrai taip ir yra. Suomija yra švariausia nepriklausoma valstybė. Iš lėktuvo matyti vaizdingas miškų, pelkėtų durpynų, didžiulių ežerėlių ir salų labirintas. Kone visas kraštas apaugęs pušynais, eglynais ir beržynais, maždaug pusę metų nenutirpsta sniegas. Suomių kalba ir kultūra smarkiai juos skiria nuo likusios Skandinavijos. Bet apie tai plačiau bus toliau.
Suomija yra tarp 60º ir 70º šiaurės platumų ir 22º-32º rytų ilgumų. Vakaruose Suomija ribojasi su Švedija, rytuose – Rusija, šiaurėje – Norvegija, pietuose ir vakaruose krantus skalauja Baltijos jūroje įsiterpusios Botnijos ir Suomių įlankos. Suomijos plotas yra 338 100 km², šalyje gyvena 5 158 372 gyventojų.
Suomijoje klimatas vidutinių platumų, pereinamasis iš jūrinio į kontinentinį. Žiema ilga, šalta; daug sniego; stiprūs vėjai. Vasara trumpa, gana šilta, vidutinė vasario temperatūra nuo -3ºC iki -14ºC, liepos 14-18ºC. Per metus iškrinta 400-700mm. per metus. Sniego danga pietvakariuose išsilaiko 4-5 mėn. per metus, šiaurėje 6-7 mėn. jūros pakrantėse dažni rūkai (35-85 d. per metus).
Vidaus vandenys užima apie vieną dešimtąją šalies ploto. Apie 90% teritorijos priklauso Baltijos baseinui, dalis šiaurės upių – Arkties vandenyno baseinui.
3
kilometrų (didžiausia – Saimos; 4400 km²). Po to, kai ištirpo ledas, daugelis ežerynų buvo kurį laiką Baltijos jūros įlankos ir tik vėliau, iškilus sausumai, atsiskyrė nuo jūros.
Upės trumpos, vandeningos, slenkstėtos, žemo vandens nuotėkio, nes toliau nuo kranto nėra vandenskyrų. Svarbiausia Suomijos vandenskyra yra Maanselkä aukštuma, kuri atskiria vandenis, įtekančius į Baltijos jūrą (91%) nuo vandenų tekančių į Arkties vandenyną. Didžiausios upės:
Kemijokis (550 km.), Kiumijokis, Kokemejenlokis.
Krantai
Krantai daugiausia žemi ir labai suskaidyti mažų įlankėlių; ypač pietuose daug šcherų*, apie 30 000 salų; iš jų didžiausios yra Alandų. Šių pakrančių kraštovaizdis primena daugybės salų ir salelių labirintą. Kai ledynai ardė ir gludino žemės paviršių, o vėliau jam ištirpus, žemiau jūros lygio buvusios vietos atsidūrė po vandeniu, sudarydamos painų povandeninių uolų labirintą....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!