Iškalbos menas

Retorika (iš graikų - oratorius) - vienas iš trijų pirmųjų laisvųjų menų (šalia dialektikos ir gramatikos) Vakarų kultūroje. Senovėje ir Viduramžiais tiek retorika, tiek dialektika siekė buvo suprantamos kaip siekis būti įtikinamu. Šiais laikai retorika suprantama kaip įtikinėjimo žodžiu menas, kai kalboje argumentai sudėliojami iš anksto suplanuota dialektine tvarka.
Plačiausia prasme retorika laikoma masinės komunikacijos teorijos dalimi ir dažniausiai vadinama įtikinamos komunikacijos teorija . Tai žinomas mūsų laikais retorikos apibrėžimas, kurio autorius Briuselio universiteto logikos, moralės ir filosofijos profesorius Ch. Perelmanas. Šis retorikos apibrėžimas kartu yra universaliausias, nes geriausiai atitinka klasikinę pirmapradės graikiškosios krypties Retorika - įtikinimo menas apibrėžimą. Retorikos objektas - įvairios žodinės komunikacijos sąlygos, o retorika - tai mokslas apie įtikinimo būdus, taikomus ne tik iškalbos, bet ir visokiausio žanro tekstams, kurių autoriai siekia efektyvios, arba paveikios, komunikacijos. Retorikos kaip įtikinimo mokslo tikslai yra trys: paveikti klausytojų (arba skaitytojų) protą, valią bei jausmus, o galutinis tikslas - pasiekti persvaziją. Šis terminas reiškia įtikinimą, įteigimą, perkalbėjimą, įkvėpimą, sustiprinimą, tikėjimą, taigi galutinis persvazijos tikslas - priversti klausytojus patikėti tuo, kas sakoma.
L.E.Boonė ir D.L.Kurtzas teigia, kad biznio sėkmė neatsiejama nuo bendravimo įgūdžių lavinimo. Visiems verslininkams reikia būti pasiryžusiems išmokti bendrauti efektyviau, tobulinti save ir aplinkinį pasaulį. Nebijokite nemokėti. Bijokite nenorėti mokytis.
Bendravimas kaip procesas labai svarbus organizacijai, nes tik bendraujant realizuojami labai svarbūs organizacijai žmogiškieji kontaktai ir susiformuoja tam tikra darbuotojų elgsena. Bendravimo funkcija yra komunikacinė, reguliacinė ir kontaktinė, o vadovavimo procese bendravimas yra svarbiausia ryšio priemonė užtikrinanti vadovo ir darbuotojų sąveiką.
Politiniai, ekonominiai, socialiniai, kultūriniai Lietuvos gyvenimo pokyčiai kelia naujus reikalavimus komunikacijai. Ji padeda sukurti demokratinę bendriją ir kartu išsaugoti kiekvieno jos nario individualumą, teisę rinktis politines, moralines, ekonomines sistemas. Todėl labai svarbu mokėti bendrauti dalykinėje, politinėje, socialinėje veikloje, efektyviausiai valdant žodinę raišką, sakytinę kultūrą. Esant daugybei komunikacijos priemonių, politikai, visuomenininkai diplomatine, dalykine kalba bando spręsti opiausias problemas. Sutartys sudaromos žodžiu aptarus jos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!