Įsielektrinimas
Turinys
Įsielektrinimas- reiškinys, susijęs su dviejų kūnų sąveika (t. y. trintimi) ir įelektrintų dalelių (elektronų) apsikeitimu.
Vienose medžiagose, jas sudarančių atomų elektronai labai tvirtai sukibę su branduoliais (sąveikos jėga tarp teigiamai ir neigiamai įelektrintų kūnų), o kitose – silpniau. Skirtingų rūšių (ir, tuo pačiu, skirtingų matmenų) atomuose elektronų sąveika su branduoliu – skiriasi. Sąveikaujant dviem skirtingos rūšies medžiagoms, iš vienos jų elektronai peršoka į kitą, įelektrindami ją neigiamai, o elektronų palikta medžiaga įsielektrina teigiamai, nes praradus elektronus, joje lieka nesukompensuotas teigiamasis krūvis.
Kai kuriuos įsielektrinimo reiškinius žmonės žinojo dar žiloje senovėje. Maždaug VI a. pr. Kr. graikai pastebėjo, kad gintaras, patrintas vilna, traukia lengvus kūnus: šiaudelius, žemės kruopeles, skiedreles.
XVI a. anglų fizikas, karaliaus gydytojas Viljamas Gilbertas tirdamas įsielektrinimo reiškinį, įrodė, kad gebėjimas traukti lengvus kūnus būdingas ne tik gintarui, bet ir deimantui, kalnų krištolui, stiklui, sierai, dervai. Šią kūnų savybę mokslininkas pavadino elektrine (prisiminkite: gr. Elektron- gintaras), todėl V. Gilbertą galime vadinti elektros mokslo pradininku.
Labai erzinanti problema: kodėl elektrinamės ir kaip to išvengti?
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fizikos katedros vedėjas prof. Artūras Jukna paaiškino, kad tai lemia oro drėgnumas - sausas oras stipriau įelektrins jame judančius objektus.
Sąveikaujant dviem skirtingos rūšies medžiagoms, iš vienos jų elektronai peršoka į kitą, įelektrindami ją neigiamai, o elektronų palikta medžiaga įsielektrina teigiamai, nes praradus elektronus, joje lieka nesukompensuotas teigiamas krūvis. Toks įsielektrinimas vyks visada, tarpusavyje sąveikaujant dviem kūnams, pvz. šukoms su plaukais ir t.t.
Žmogaus kūno įsielektrinimą gali sustiprinti rūbai. Daugelis sintetinių rūbų labai greitai įsielektrina, prarasdami ar prisijungdami elektronus iš juos supančios aplinkos. Įsielektrinę rūbai limpa prie žmogaus kūno, nes kūną, tuo pačiu, įelektrina priešingo ženklo krūviu, dėl ko ir atsiranda traukos jėga (prilipimas). Dėl rūbo deformacijos, jie gali įsielektrinti netolygiai, t. y. viena rūbo dalis gali įsielektrinti kitos rūbo dalies atžvilgiu, sukaupdama priešingo ženklo krūvius. Tuomet pats rūbas kibirkščiuos, jį deformuojant (t. y. rūbą lankstant, glamžant ar kt.). Sintetinio rūbo išsielektrinimu galima nesunkiai įsitikinti, visiškoje tamsoje jį nusirengiant ar apsirengiant. Kartais jis net šviečia, nuo elektros išlydžių.
Šį darbą sudaro 797 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!