Agrofizika

1.Branduolio sandara. Izotopai Atomas sudarytas iš braduolio ir aplink jį skriejančių elektronų. Branduolys sudarytas iš protonų ir neutronų. Protonai įelektrinti teigemai, o neutronai krūvio neturi. Protonas- tai vandenilio atomo branduolys, jo krūvio ir masės skaičiai lygūs 1. Protono masė mp=1.672*10-27 kg., ji apie 1840 kartų didesnė už elektrono(me=9,11*10-31). Protonas turi sukini (spiną), lygų ½*h/2n, ir magnetinį momentą. Neutrinas- tai krūvio neturinti branduolio dalelė. Jo masė truputį didesnė už protono masę; mn=1.675*10-27 kg. Neutronas turi sukin5, kuris taip pat lygus ½*h/2n, ir savąjį magnetinį momentą. Neutronas laisvoje būsenoje yra nestabilus- jo gyvavimo trukmė apie 17 min. Neutronas virsta protonu ir elektronu, ir kartu atsiranda dar viena neutrali dalelė- antineutrinas (ύ) 1n1p+-1e+ύ Protonui virstant neutronu iš atomo branduolio išmetami pozitronai (v) 1p1n++1e+v Kartu su pozitronu išlekia neutrali, labai mažą masę turinti dalelė- neutrinas. Neutrinas ir antineutrinas neturi ramybės masės ir skrieja šviesos greičiu, užrašytuose virsmuose galioja ne tik energijos, masės, krūvio tvermės dėsniai, bet ir dalelių sukinio tvermės dėsnis Protono ir neutrono masės skaičiai lygūs veinetui, branduolio masės skaičius A rodo bendrą nukleonų skaičių branduolyje. Branduolio elektrinį krūvį sudaro tik protonai, kurių kiekvieno krūvio skaičius lygus 1. Protonų skaičius branduolyje yra lygus braduolio krūvio skaičiui Z, t. y. elemento eilės numeriui. Neutronų skaičius yra lygus; N=A-Z Cheminio elemento atomai , turintys tą pačią masę, sudaro to elemento vieną izotopą. Cheminių elementų izotopų masės skaičiai yra skirtingi, eilės numeriai (protonų skaičius branduolyje), yra tokie patys. Izotopų atomų braduoliai skiriasi neutronų skaičiumi. Žinomi 4 vandenilio izotopai; 1H- lengvasis vandenilis, 2H- sunkusis vandenilis, arba deuteris, 3H- ultrasunkusis vandenilis, arba tritis, ir 4H. Jų braduoliai atitinkamai turi 0, 1, 2 ir 3 neutronus, ir trys pirmieji atitinkamai vadinami protonu, deuteronu bei tritonu. Daugelis izotopų yra nestabilūs, pasižymi radioaktyvumu. 2.RADIOAKTYVŪS SPINDULIAVIMAI Radioaktyvumas- tai spontaniškas kurio nors cheminio elementų izotopų virsmas kito elemento izotopais, išspinduliuojant elementarias dalelea arba branduolius. Radioaktyvių elementų atomų branduoliai skildami skleidžia ,  ir - spindulius. -daleles sudaro helio atomų branduolių srautas (2He4). - greitų elektronų (-1e0), arba pozitronų (+1e0) srautas. - spinduliai labai trumpos elektromagnetinės bangos, arba - kvantai (10-10m.). Radioaktyvaus skilimo metu išlieka teisingi masės, energijos ir elektrinių krūvių išsilaikymo dėsniai; prieš skilimą ir po skilimo nuklonų skaičius ir elementarių dalelių krūvių suma yra tokia pati. Pagal radioaktyviųjų elementų poslikio dėsnį, jei kuris nors radioaktyvus elementas ZXA išspinduliuoja - daleles (2He4), tai susidaro naujas elementas Z-2YA-4, stovintis periodinėje cheminių elementų sistemoje dviem vietomis pirmiau pradinio elemento, - skilimo bendra schema; ZXAZ-2YA-4+2He4 - skilimo metu branduolys išspinduliuoja elektroną (-1e0) ir antineutriną (ύ), arba pozitroną (+1e0) ir neutriną (v), kurie atsiranda vienam branduolio neutroniu virtus protonu arba protonui virtus neutronu. - skilimo metu susidaro naujo elemento izotopas, stovintis periodinėje cheminių elementų sistemoje viena vieta pirmiau arba viena vieta paskui. ZXAZ-1YA +-1e0 +ύ ZXAZ+1YA + +1e0 +v -spidulius skleidžia sužadinti branduoliai (turintieji daugiau energijos negu normalioje būsenoje). Tokius branduolius dažnai gauname  bei - skilimo metu. Sužadintoje būsenoje branduoliai išbūna trumpą laiko tarpą (mažesnį už 10-13sekundės), o po to energijos perteklių išspinduliuoja į aplinką -kvantų pavidalu. - skilimo chema; N=N0e-t T(pusamžis)- tai laikas, per kurį suskyla ir virsta kito elemento atomais pusė radioaktyvaus elemento atomų. T=ln2/ Suskilusių atomų skaičius per 1 sekundę vad. radioaktyvaus elemento aktyvumu. 3.RADIOAKTYVĮŲ POSLINKIŲ DĖSNIS. - SPINDULIŲ DĖSNIS Spinduliuodami  ir  daleles, branduoliai pakinta, t.y. virsta kitų elementų atomų branduoliais. Elementų poslinkio dėsnis; - skilimo metu susidaro naujo elemento nuklidas, kuris periodinėje elementų sistemoje yra pasislinkęs dviem vietom į pradžią spinduliuojančio elemento atžvilgiu - skilimo schema; ZXAZ-2YA-4 +2He4 Čia X pažymėtas spinduliuojančio (pirminio) branduolio scheminis simbolis, o raide Y- susidariusio po  skilimo (antrinio) bronduolio scheminis simbolis.Pavyzdžiui, radis 88Ra226, išspinduliavęs  dalelę, virsta radonu; 88Ra22686Rn222 + 2He4 Neutronui virstant protonu yra išspinduliuojamas elektronas (-1e0), t. y.  dalelė, ir antineutrinas(ύ). Jei neutronas virsta protonu, tai branduolio krūvio skaičius padidėja vienetu, o masės skaičius lieka nepakitęs.  spinduliavimo metu susidaro naujo elemento nuklidas, kuris periodinėje elementų sistemoje yra pasislinkęs viena vieta į galą pirminio elemento atžvilgiu; ZXAZ+1YA +-1e0 +ύ Protonui virstant neutronu, branduolys išspinduliuoja teigiamus elektronus- pozitronus(+1e0), kurie yra elektrono antidalelės. ZXAZ-1YA ++1e0 +v + spinduliavimo metu susidaro nuklidas naujo elemento, kuris periodinėje elementų sistemoje yra pasislinkęs viena vieta į pradžią pirminio elemento atžvilgiu.  - spinduluis skleidžia sužadinti branduoliai . Tokius branduolius dažnai gauname  ir  skilimo metu. Sužadintoje būsenoje branduoliai išbūna trumpą laiką (nuo 10-8 iki 10-15 sekundės), o po to energijos perteklius išspinduliuojamas - kvantų pavidalu. Vykstant  spinduliavimui, nepakinta nei branduolio krūvis, nei masės skaičius. 4.RADIOAKTYVIOJO SKILIMO DĖSNIS Vykstant radioaktyviam skilimui, radioaktyvaus elementų stomų skaičius laipsniškai mažėja. Jei tam tikru laiko momentu t radioaktyvios medžiagos atomų skaičius yra N, tai per laiką dt tam tikars jų skaičius suskils ir pradinis skaičius sumažės dydžiu –dN. Atomų skaičiaus pokytis –dN yra tiesiog proporcingas pradiniam skaičiui N ir laiko tarpeliui dt; -dN=Ndt ( - skilimo konstanta, rodanti, kuri atomų dalis suskilo per 1 sekundę). Jei pradinio laiko momentu , kai t=0, radioaktyvių atomų skaičius N=N0, gauname radioaktyviojo skilimo dėsnį; N=N0e-t Skilimo pusamžis T1/2 –tai laikas, per kurį suskyla ir virsta kito elemento atomais pusė radioaktyvaus elemento atomų. N=1/2N0; 1/2N0=N0e-T1/2.. Iš čia randame pusamžio ir skilimo konstantos ryšį; T1/2=ln2/=0.693/, arba =ln2/T1/2 5.RADIOAKTYVUMAS GAMTOJE Lengvųjų ir vidutinių elementų tarpe(Z81) radioaktyviųjų izotopų tarpe gamtoje yra apie 50. Tai – radioaktyviųjų šeimų izotopai, kurių pirmtakai yra 92U238(T1/24.5*109m.),90Th232 (T1/21.4*1010m.),92U235(T1/27.1*108m.).Ketvirtosios šeimos pirmtakas neptunis 93Np237 (T1/22.25*106m.) buvo gautas dirbtiniu būdu. Radioaktyviųjų elementų randama Žemės plutoje, atmosferoje, vandenyje, taip pat augalų ir gyvulių organizmuose, į kuriuos jie patenka iš aplinkos. Daugiausia radioaktyvių elementų randama urano rūdos iškasenose; čia yra urano, torio, radžio ir jų skilimo produktų. Dirvožemyje sutinkami kalio (40K), anglies (14C), vandenilio(1H3), rubidžio (87Rb) ir kt.radioaktyvūs izotopai. Atmosferoje dažniausiai sutinkamos radioaktyvios dujos ir aerozoliai(smulkios radioaktyvios dalelės). Radioaktyvumu pasižymi radono(Rn) dujų izotopai(radonas Rn222, toronas Rn220 ir aktinonas Rn219), kurie susidaro iš U238, Th232 ir U235, vykstant jų radioaktyviam spinduliavimui, ir dėl dirvožemio dujų apykaitos patenka į atmosferą. Branduolių sprogimų metu susidaro radioaktyvūs aerozoliai, iš kurių žalingiausi organizmui – stroncis 38Sr90 (T1/2=27,7m.), cezis 55Cs137 (T1/2=26,6m.), anglis 6C14 (T1/2=5700m.) ir jodas 53J131 (T1/2=18,4d.). Gamtoje radioaktyvus spinduliavimas yra plačiai paplitęs ir kartu su kosminiu spinduliavimu sudaro vad. naturų spinduliavimo foną. 6.BRANDUOLINIO SPINDULIAVIMO ABSORBCIJA Radioaktyvių elementų išspinduliuotos dalelės, skriedamos pro medžiagas, sąveikauja su jų atomų branduoliais bei elektronais ir netenka energijos, taigi dalelių skvarbumas mažėja. Skriedamos medžiagoje,  dalelės paprastai eikvoja savo energiją medžiagos atomams jonizuoti bei sužadinti. Dalelės sukurtų jonų porų skaičius trajektorijos ilgio vienete vad. specifine jonizacija. Specifinė jonizacija priklauso nuo dalelių greičio ir medžiagos tankio; mažėjant greičiui, specifinė jonizacija didėja, nes ilgėja sąveikos su atomais trukmė.  dalelių trajektorijos yra tiesės. Nuskrietas kelias medžiagos vad. dalelės siekiu; jis priklauso nuo spinduliuojančio izotopo ir nuo medžiagos tankio. Patekus radioaktyvioms dulkelės tiesiog į organizmą(su įkvėptu oru ar maistu),  spinduliai gali smarkiai biologiškai paveikti. Skriejančios pro medžiagą,  dalelės eikvoja energiją atomams jonizuoti ir sužadinti. Tačiau  dalelių jonizacijos geba yra šimtus kartų mažesnė už  dalelių, nes jų krūvis du kartus mažesnis, o greitis labai didelis. Vienodos energijos  dalelės medžiagoje nuskrieja tokį pat kelią, tačiau jų įsiskverbimo gylis yra skirtingas. Panašiai skreija medžiagose ir pozitronai, tik jų gyvavimo trukmė labai trumpa; pozitronas greitai sąveikauja su neigiamu elektronu ir įvyksta jų anihiliacija- vietoj pozitrono ir elektrono atsiranda du  fotonai. Fotoefekto reiškinys.  fotonas atiduoda atomo elektronui visą savo energiją ir nustoja egzistavęs. Išmuštasis fotoelektronas jonizuoja arba sužadina medžiagos atomus, veikia biologiškai ir chemiškai. Kamptono sklaidos efektas.  fotonas, sąveikauja su elektronu, perduoda jam dalį savo energijos, o pats skrieja toliau, turėdamas mažesnę energiją. Įgavę energijos, Komptomo elektronai sukelia medžiagoje tuos pačius reiškinius kaip ir  spinduliai. Šiuo procesu iš vieno  fonono, skriejančio arti atomo branduolio, susikuria elektrono ir pozitrono pora. Tai atvirkštinis anihiliacijai procesas. Dėl visų šių procesų  spindulių intensyvumas mažėja eksponentiniu dėsniu; I=I0e-x I0 ir I- kritančių į medžiagą ir praėjusių pro x storio sluoksnį  spindulių intensyvumas,  - absorbcijos koeficientas, priklausantis nuo medžiagos prigimties ir  fotonų energijos. 7.Dirvožemio elektrinis laidumas ir jo matavimo metodai. Dirvožemis turi joninį laidumą. Laidumas priklauso nuo drėgmės (elektrolio koncentracijos), druskų koncentracijos, oro kiekio vandenyje, temperatūros ir tankio. Laidumas apskaičiuojamas pagal išmatuotą varžą R. Matavimo prietaisai: elrktrodai, srovės šaltinis, registravimo įrenginiai. Davikliai – elektrodai (platinas, nerūdijantis plienas, varis, žalvaris ir kt. jie įliaidžiami į dirvą. Forma įvairi: plokšti, strypas ir kt. RU:Ih:S; US:Ih; Medžiagos elektriniai varžai matuoti naudojamas Vilsono tiltelis. Ši elektros grandinė susideda iš 4 varžū sujungtų į ištisą elektros grandinę. Vilstono tiltelis sudarytas iš didelią spesifinę varžą turinčios metalinės stygos ištiestos ant milimetrais padalytos metrinės linijuotės, elektros srovės šaltinio, galvanometro, varžyno jungiklio, matuojamosios varžos. Kad galvometru natekėtų srovė reikia kad grandinės dalies įtampa būtų lygi nuliui. 8.Efektingų izptopų panaudojimas praktikoje. Gama spindulių panaudojimas drėgmei matuoti. Radioaktyvūs izotopai plačiai taikomi technikoje, biologijoje, žemės ūkyje, medicinoje ir kitose srityse. Jie panaudojami kaip žymėtieji atomai ir kaip spinduliavimo šaltiniai. Žymėtieji atomai- tai kurio nors elemento radioaktyvaus izotopo atomai. Žymėtųjų atomų metodas labai jautrus, nes skaitikliais galima užregistruoti labai mažas šių atomų koncentracijas. JO pagalba galima nustatyti kada, kokiu greičiu yra įsisavinamos tiremos medžiagos. Žymėtieji atomai pakeitė kai kurias nusistovėjusias pažiūras į gamtos procesus. Iki pastarojo laiko buvo manyta, kad mineralinės medžiagos patenka į augalą tik pro šaknis. Tyrimais buvo įrodyta, kad augalas jį paima ir pro lapus. Arba ilgą laiką buvo manoma, kad augalai iš oro asimiliuoja CO2 ir išskiria O2 tik šviesoje. Panaudojus radioaktyvią anglį C14, buvo nustatyta, kad augalai ir tamsoje asimiliuoja iš oro CO2, tik be šviesos ‘neiškvepia’ deguonies. Žymėteiji atomai padeda ir bitininkams. Žymėtaisiais atomais nustatoma , kaip toli nuo avilio skrenda bitės, kokius augalus jos lanko. Bitės avilyje pamaitinamos radioaktyviuoju sirupu ir po to sekamos įvairiose nuotoliuose nuo avilio. Medicinoje žymėtieji atomai panaudojami, tiriant medžiagų apykaitos greitį, jų pasiskirstymą žmogaus organizme, taip pat diagnozuojant kai kuriuos susirgimus. Radioaktyvūs izotopai plačiai naudojami ir kaip spindulių šaltinis. Stiprus  spindulių šaltinis yra metalinė ampulė, užpildyta radžiu. Didelis  spindulių skvarbumas ir jų biologinis veikimas panaudojamas įvairiose gyvenimo srityse.  spinduliais sterilizuojami maisto produktai, vaistai, medicinos prietaisai ir t t. Augalai švitinami radioaktyvių izotopų spinduliais, siekiant sukelti juose morfologinius pakitimus ir išvesti naujas derlingesnių, greičiau bręstančių , atsparių šalčiui, bei ligoms augalų rūšis. 9.Radioaktyvios spinduliuotės poveikis augalams. Radioaktyvių medž. Panaudojimas praktikoje. Augalų sėklų subrandinimui, atsparumui išgulimui, atsparumas ligoms ir kenkėjams. Iš 1000 atvėjų gali būti 1- 2 atvėjai, kai gaunamos rūšys su teigiamomis sav. Padidinus dozę padidėja tikimybė išvesti geresnę veislę, bet tuo pačiu padidėja ir žūties atvėjų. Jauni augalai ir sudygusios sėklos yra jautresnės spind. Negu labiau suaugę. Besidalijančios dalelės yra jautresnės apšvitinimui. Taip pat gali būti apšvitinami medikamentai. Galima apspinduliuoti galingu srautu per trumpą liako tarpą arba mažesniu srautu per ilgesnį laiką. Dažnaiusiai naudojamas kobaltas. Radiacija- tai yra radiatio(spind. Energija). Saulės spindulių spinduliuotė- ultraraudonieji, radijo. Saulės intensyvumas padidėja, kai ant saulės padaugėja dėmių.Saulės energija pagrindinis energijos šaltinis žemėje. Saulės energija išspinduliuojama per 1s sudaro 3.56*1026 W (J/š). E=mc2 m=E Saulė kas sekundę netenka m=4*106 t masės. Į žemę patenka 0.5*10-9 energijos, tačiau ir šios energijos pakanka, sąlygoja pagrindinius veiksnius. Šviesa – elektro magnetinės bangos. Gama 1-0.1nona metrų. Regimosios bangos 380-780 nm 1nm=10-9 m. saulės išorėje 6000 K, viduje >10*106 K. protono energija E=hv=hc. Saulės energijos kiekis, kuris pasiekia žemę, kuris krinta per 1 min I kvadr metrą yra k=8.38 J/(cm2*min). praeidama pro atmosferą saulės energija yra dalinai išskaidoma. Tiesioginė ir išsklaidyta sudaro radacinę energiją E=I/R2 * cosL I-saulės stipris. Prie atmosf sudaro: ultra violetiniai – 5 proc. Regimoji-52 proc, infraraudoni-43, Prie žemės paviršiaus 13=300: ultra –1 proc, regimieji 40, infra-59. Kuo daugiau yra azono. Kuo saulė žemiau, tuo mažiau lieka mėlynų, violetinų spindulių. Reilio dėsnis: jeigu šviesą skaidančių dalelių masės yra mažesnės už kintančios šviesos bangos ilgį, tai I=L/h4. Energija matuojama-J, srautas-W. E=d/s liumenos lx. Fotometin4 sist 1lx=1ln/m2; energetinėje sistemoje u/m2 . Augalų lapai sugeria 45 proc.krintančios saulės iš Lurios, fotosintezei panaudojama nuo 1-0.5 proc saulės radiacijos. Likusi virsta į šiluminę energiją ir panaud vandens išgarinimui (transpiracijai). Lapas yra ne tik fotosintezės, bet ir transpiracijos organas. Jis apsprendžia augalo vandens rėžimą. Daltono formulė: V= K(F-f) 760/p*S. K-difuzijos koef; F- garų tamprumas, f- ae esančių garų slėgis, S- garinančio pavirš plotas. Sugerdamas saulės energiją lapas įkaista, todėl didėja transpiracija. Tai sukelia lapo atšilimą. Augalo vandens rėžimas priklauso ne tik nuo saulės, bet ir nuo dirvožemio, oro drėgnumo, vėjo. elektrometras: jo lapelis atsilieka tam tikru kampu. Dalelės, skriedamos kameroje, jonizuoja oro molekules;susidarę neigiami jonai mažina kameros elektrodo potencialą (srovės šaltinis atjungtas), ir todėl elektrometro lapelis pamažu nusileidžia. Lapelio nusileidimo greitis priklauso nuo spindulių jonizacijos gebos ir potencialų skirtumo tarp sienelių ir elektrodo. Elektrometro lapelio slinkimo greitis tik tada apibūdina tikrąjį kameroje sukurtų jonų kiekį, kai kameros įelektrinimo potencialų skirtumas atitinka jos soties režimą.dabar mažos jonizacijos kameros plačiai naudojamos kaip individualūs Rentgeno ir γ spindulių dozimetrai. 2). Geigerio ir miulerio skaitiklis. Juo matuojama labai silpna vienos dalelės sukelta jonizacija. Jį sudaro plonasienis metalinis vamzdelis, kurio ašies kryptimi ištempta tarp izpliacinių kamščių plona metalinė vielutė – anodas. Katodas yra pats vamzdelis. Vamzdelio vidus pripildytas dujų mišinio, kurio apie 90 proc sudaro inertinės dujos ir apie 10 proc daugiaatomės dujos. Mišinio slėgis siekia 100-150 mm Hg. Kad skaitiklis būtų patvaresnis, jis dažnai įstatomas į stiklinį vamzdelį, pro kurį nuo katono iki anodo išvedami kontaktai. Šiuo atveju katodą sudaro plonas vario ar grafito sluoksnis, apgaubiantis anodo slūlelį vamzdelio viduje; a ir B dalelėms registruoti plačiai naudojami vadinamieji galiniai skaitikliai. Jie panašūs į metalinį varpelį, kurio pagrindas uždengtas plona žėručio folija. Anodas čia yra standžiai įtvirtintas metalinis smaigas. Tarp skaitiklio anodo ir katodo prijungiamas nuolatinės srovės šaltinis, kurio įtampa šiek tiek mažesnė už savaiminės iškrovos įtampą (apie 1000 V). Įlėkusi į vamzdelį dalelė jonizuoja dujų atomus (sukuria savo kely teigiamus jonus ir elektronus). Pastarieji elektriniame lauke įgyja tokį greitį, kad pajėgia ne tik sužadinti, bet ir jonizuoti dujų atomus. Vyksta smūginė jonizacija ir prie skaitiklio vielutės susidaro elektronų griūtis. Sužadinti argono atomai spinduliuoja ultravioletinius spindulius, kuriuos akyviai absorbuoja skaitiklyje esantys spirito garai. Pastarosios virsta teigiamais jonais. Išlaisvinti elektronai sukelia antrinę smūginę jonizaciją, todėl ties skaitiklio vielute susidaro naujos elektronų griūtys ir t.t. Elektronai pasiekę vielutę, sumažina jos teigiamą potencialą, tuo pačiu ir prie jos prijungto elektrinės lempos tinklelio potencialą. Atsiranda trumpalaikis triodo anodo srovės pokytis, dėl kurio elektromagnetinio impulsų skaitiklio rodyklė pašoka per vieną padalą. Ultraviol spindulių fotonai skaitiklio katodo nepasiekia; jie sukelia spirito garų jonizaciją tik nedidelio skersmens cilindrinėje dalyje apie vielutę, kurioje nors vielutės dalyje prasidėjusi iškrova greitai išplinta į abi puses išilgai visos vielutės. Labai greitai apie vielutę atsiranda erdvinis teigiamų jonų debesėlis, kuris aktyvioje jonizacijos srityje sumažina vielutės sukurto elektrinio lauko stiprumą, ir todėl prasidėjusi iškrova užgęsta. Nutrūkus aktyviai jonizacijai, teigiamų jonų dėbesėlis palyginti iš lėto plečiasi spindulių kryptimi link skaitiklio sienelių. Kai visi jonai pasiekia katodą, vielutė per varžą įsikrauna iki pradinio potencialo, ir skaitiklis vėl gali registruoti naują dalelę. 3). Scintiliacinis skaitiklis. Greitos dalelės ir fotonai, smogdami į fluorescuojančias medžiagas, sukelia silpnus, plika akimi pastebimus blykstelėjimus – scintiliacijas. Dalelė sukuria tik vieną scintiliaciją; suskaičiavus scint, sužinosime dalelių skaičius. Išradus fotoelektroninius daugintuvus, buvo sukonstruoti scint skaitikliai. Jo registravimo greitis priklauso nuo fluorescuojančios medžiagos prigimties ir siekia 105-109 dalelių per sekundę. Šis skaitiklis gana efektingai registruoja  fotonus. Taip pat galima nustatyti ir dalelės energiją, nes fotoelektroninio daugintuvo anodo potencialo pokytis priklauso nuo scint stiprumo, o pastarasis proporcingas dalelės energijai. 4). Fotoplokštelės. Fotoplokštelių emulsiją sudaro želatinos ir sidabro bromido kristalėlių mišinys. Greita elektringa dalelė, prasiskverbdama pro kristalėlį, atplėšia elektronus nuo atskirų bromo atomų. Ryškinant šiuose kristalėliuose redukuojamas sidabras, ir sidabro grūdelių grandinė atkuria dalelės pėtsaką. Jis naudojamas tiriant radioaktyvių medžiagų pasiskirstymą įvairiuose kūnuose.tam tikslui daromi kūno ir atskirų jo dalių radioautografai. Radioautografais galima nustatyti izotopų lokalizaciją atskiriuose audiniuose, ląstelių gr ar net ląstelėse. 5). Vilsono kamera. Vilsonas pastebėjęs, kad apie dujų jonus, kuriuos sukuria a dalelė, kondensuojasi persotinti vandens garai, šiuo principu sukonstravo dalelių stebėjimo kamerą. Ji plačiai naud elementariųjų dalelių savybėms ir jų sąveikai su atomų branduoliais tirti. Iš pėdsako galima spręsti apie jonizuojačios dalelės prigimtį ir energiją. 6). Burbulinė kamera. Ją išrado Glazeris 1952 m. ji veikia panašiu principu kaip ir Vilsono kamera, tik čia persotinti garai pakeičiami skaidriu perkaitintu skysčiu. Kadangi skystis yra tanki aplinka, tai dalelės jame nuskrieja gana trumpą kelią. Todėl burbuline kamera galima tyrinėti didelės energijos daleles ir jų sąveiką su kamerą užpildančio skysčio atomų branduoliais. Vilsono kamerą tokios dalelės laisvai praskrieja ir todėl visas pėdsakas nematomas. 13 Atmosferos sudėtis atmosfera dujinis žemės apvalkalas .Ją sudaro: Pagrindinės dujos :N2 ,O2 ,Ar ,dar prie jų priklauso vandens garai .2 Pastovios dujos Stabilios esančios nedid kiekyje CO2 ,O3 , ozonas ,metanas N2O ,Cl, dar yra Ne, He , Ca, Xe. Nestabilios ir neprisotintos atomų dalelės ir molekulės OH -hidroksilas. O atominis deguonis Cl Aerozoliai Kietos ir skystos smulkiausios dalelės pačių įvairiausių medžiagų : druskų ,,dulkių tirpalų lašelis ir kit medž kurios plaukioja ore .Dalelę veikia Sunkio, Arhimedo ir Stokso jėgos. Kai Fs + Fap. (dalelė pusiausvyroje) Atmosferoje N yra 78,9  bet jis beveik nedalyvauja procesuose N yra visoje atmosferoje iki 1000 km aukštyje O –antros dujos pagal kiekį O2 yra 20.95 Deguonis išsis kiria O2 atmosferoje vykstant fotosintezės procesui . O3 sudaro ozoną Jo aukštis >16 km Daugiausia jo yra 21-26 km aukštyje Ozonas sugeria trumpaban gius ultv spildulius CO2 sugeria atmosferos šilumą ,kuri ateina iš saulės ir sušildo klimatą 1950 buvo iš metama į atmosferą CO2 ,5.8 * 10* t,o 1980- 19,3*10*tKas met padidėja apie 6*10*t Didelę dalį sugeria vanduo Vandenyno vandenyje co2 yra daugiau nei atmos feroje Stipriausiai CO2 sugeria šaltos jūros srovės (kur plaukioja ledai ) Pagal mokslin skaičiavimus gresia klimato atšilimas Temperatūros pakilimas gali sukelti nepageidaujam reiškinius (gali ištirpti Arkties ledai) 14 Vandens garai atmosferoje Didelis ar mažas jų kiekis atmosferoje apsprendžia klimato drėgnumą ar sausumą H2O garai išsaugo šilumą pažemio oro sluoksnyje .Garams kondencuojantis susidaro debesys ,papildomos vandens atsargas Kondensuo jantis išsiskiria šiluma Vandeniui išgarinti sunaudojama šiluma Garai vaidina svarbų vaidmenį atmosferoje Prie pusiaujo įšyla vanduo o nuo jo oras ir slenka link žemyno pusės Jei šilto oro srovės slenka į šiaurę tai Š.P Amerikoje padaugėja uraganų Vienur atsiranda liūtys kitur sausros Tai gali sukelti globalinius pakitimus . pažemio oro sluoksnio drėgmė H2O garų kiekis priklauso nuo augmenijos, drėgnumo pasiskirstyno, sniego dangos ir kit Santikinė drėgmė visus metus didelė tropinėje zonoje 85%virš dykumų maža 37%Didelis temperatūrų skirtumas leidžia žmogui pasiilsėti nuo kaitros Didelė drėgmė kur šiltos jūrų srovės 80-90%Pažemės sluoksnis 100m išgaruoja iš dirvos kylant garų kiekis mažėja Nakty difuzija nukreiptaį žemę Rasa susidaro ir iš paženio oro sluoksnio netik žemės Saulei pakilus padidėja garavimas Mažėjimas kylant aukštyn didesnis vasarą. Troposferoj debesys ir kritulių susidarymas Sumažinus slėgį garai (vanduo) užverda ,atšala ir užšala (net kanbario temperatūroj) Kitos dujos suskystėja žyniai ženes nėje tenp Debesys susidaro 1-1,5km aukštyje, san tikinė drėgmė 100% Dar auksčiau temp žema ,sant ikinė drėgmė didesnė ,bet pats garų kiekis mažesnis Virš kalnų daugiau 11km aukštyje 55% Statosfera sauso be debesų ,geras matomumas (virš10km) Radiaktyvaus spinduliavino poveikis augalams Prailgina maisto produkų saugojimo laiką Augalų spinduliavimui naudojami  spinduliai Apspinduliuotos sėklos ar augalai turnt tikslą sukelti mutcijas: atsparumas šalčiams ,ligomos ,iš gulimui ,kenkėjams ,sugebėjimas sukaupti didesnį riebalų ir cukraus kiekį.Taip išvedamas naujos veislesNevisi augal paveikti spinduliavimo reguoja teigiamai .Mutacijų kokybė prikluoso nuo spinduliavino dozių Padidinus jas padidėja tikimybėsukelti mutacijas arba visiškai augalus sunaikinti Dozės :sausiems grūdams 10-20litro mikorengino,žirniams ir kanapkėm 7500 rengeno linams iki 60000 rengeno grstyčioms iki90000 reng spinduliavino kiekis priklauso nuo augalų fizologijos ir oro sąlygų Jauni augalai ir sudygusios sėklos jautresni už senus Spinduliavimo poveikis priklauso nuo O kiekio drėgmės temperatūros Gama spinduliavimas padidina antibiotinių vaistų vertę(penicilinas ) Apspinduliuoti galima 2 būdais 1)mažai švitinant per ilgą laiką 2) daug švitinat trumpą laiką Bulvės švitinamos nesudygimui dozė turi būti didesnė negu žiemos galia Švitinant grūdus sunaikinamos bakterijos CO2 ,per mažai trūksta H2O 4)šakninė mityba N,P Mg ,K, Fe,Cu ,Zn, Mo ir grybeliai Švitinimui naudojamos 27 60 Co Jomis sukuriamas gama spindulių laukas Švitinat sėklas ir atliekat kitus tyrimus šaltinis užpilamas vandeniu ir užka samas į ženę su baku,į kurį vėliau dedamos sėklos Fotosintezė ir aplinkos sąveikos 1)Apšiestumas nuliamia fotosintezę 15-60lx Did apšviestumui fotosintezė didėja ,bet yra riba Anštiniai aug .turi daugiausia chlorofilų 2)Teperatūra Daugiau už 0 Celsijaus optimali 25-30 C vėliau mažėja vyksta intensyvus kvėpavimas 3) vandens kiekis ląstelėse Geriausia kai vandens deficitas 5-20Per daug vandens nepatenka -tai katalizatoriai maisto medž N trūkumas –gelsta lapai maž fotosintezė 5)CO2 kiekis kiekis atmosferoje Vyksta fotosintezė kai Co2 yra 0,008ir 0,01 Optimali 0,2-0,3Trūkstant naudoja CO2 (sauso ledo) Vyksta sublimacija 6) lapų ir aug amžius Fotosintezė didėja augant lapams Kol jauni vyksta intensyviausiai 7)fotoperiodizmas (dienos ir nakties trukmė)Kukurūzai žydi kai diena trumpa Vid platumos aug žydi vidurvasarį Geltoni lapai sugeria mažai šviesos Intensyviausia fotosint žydėjino trpsnyje Mėlini ir ultravi spinduliai skatina kvėpavimą Žemėtrauka veikia šaknis į žemės centrą Fotosintezės dėsnigumai Augalaisaulės energijos pagalba iš H2Oir CO2 sukuria angiavandenius Saulės energijos pavertinas įorgan medž poten cialinę cheminę energ vadinam –fotosinte ze Ji sąlygoja gyvybės egzustavimą žemėje 6H O +6CO  C H O +6O Į junginius įeina elementai :C,P,N, K, ir tt Tai maisto ir kuro šaltinis Atstatomas deguonies trūkumas 500milijardų t iš skiria ma chlorofilas yra būtinas fotosintezei Jis suge ia saulės energiją Intensyviausiai chlo rofil sugeria raudonus mėlynus ,violetinius sp Chlorofilas yra chloropląstuose Jų dia metas yra 4-6m 1) Vykstant fotosintezei suskaldoma H2O molek į O ,H atomus ir elektronus 2H O4H +4e+O Deguonis į atnosferą,o H jonai fiksuojani su C ir darosi anglevandeniliai Kylant temper fotosiz intesyv didėja Kai teper 25-30C intesyvumas nebedidėja ,vėliau ima mažėti Augalai sukasi į saulę taip pat ir chloropląstai Yra kakatinai ląstelės sultys Lapas padengtas kutikula ,kuri atspindi dalį šviesos (50%) Sugėrino sultys augalo lape 1)Sritis 300-520 nm sugeria chlorofilas karatinoidai ląst sultys poto plazma 2)sritis 520-700nm chlorofilas 3)sritis 750-1050nm lapas nesugeria 4) sritis >1050nm sugeria H2oprotoplazmas Ulravioletiniai spinduliai veikia neigiamai ; pavojingas gyvybei Naudojami dezinfikacijai Chloropląstai reaguoja įapšviestumą –sukiojasi Kuo žalesnis lapas tuo daugiau sugeria šviesos Sugėrimas priklauso nuo trąšų ,H2O kiekio

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!