Investicijos sektoriuose

ĮVADAS Europos Sąjunga – tai Europos valstybių asociacija, siekianti platesnės ir gilesnės ekonominės bei politinės joje dalyvaujančių šalių integracijos, tai didžiausias pasaulyje prekybos blokas, kuris siekia vieningos rinkos sukūrimo, kurios viduje panaikinti visi apribojimai laisvam prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimui; vykdo bendrą prekybos politiką, numatančią prekybą su trečiosiomis šalimis; vykdo bendrą politiką tokiose srityse, kaip žemės ūkis, transportas, energetika, aplinkos apsauga ir kita. Pagrindinis ES tikslas yra sukurti kuo „glaudesnę Europos tautų sąjungą, kurioje sprendimai yra priimami kuo arčiau piliečio” (Europos Sąjungos sutartis). Taipogi – skatinti subalansuotą ekonominę ir socialinę pažangą, sukuriant teritoriją be vidinių sienų, stiprinant socialinę ir ekonominę sanglaudą, įsteigiant ekonominę ir valiutų sąjungą su vieninga valiuta. Vienas iš svarbiausių veiksnių Lietuvos ekonomikai – investicijos į šalies pramonę (ūkį, transportą, energetiką). Transporto sektorius yra labai svarbus Lietuvos ūkiui ir yra viena iš svarbiausių ekonominės ir socialinės infrastruktūros dalių, garantuojanti tarptautinės ir vidaus prekybos, turizmo plėtrą. Energetikos sektorius pagal teikiamų paslaugų mastą ir svarbą, jsuminę ilgalaikio energetikos įmonių turto vertę ir išlaidų, skiriamų importuojamai pirminei energijai įsigyti, dydį yra vienas reikšmingiausių šalyje. Žemės ūkio sektorius turi vis mažiau įtakos šalies ekonomikai, tačiau jis atlieka gana svarbią ekonominę, socialinę, etnokultūrinę bei gamtosauginę funkciją. Investicijos į: 1. transporto pramonę Transporto sektorius yra labai svarbus Lietuvos ūkiui ir yra viena iš svarbiausių ekonominės ir socialinės infrastruktūros dalių, garantuojanti tarptautinės ir vidaus prekybos, turizmo plėtrą. Lietuvos geografinė padėtis yra palanki tranzitui (šalies teritoriją kerta du pripažinti kontinentinės svarbos transporto koridoriai), išplėstas automobilių kelių tinklas ir aukštos kokybės jų priežiūros ir remonto sistema. Taip pat Lietuva turi neužšąlantį jūrų uostą su moderniu konteinerių terminalu. Tačiau Lietuvos transporto sektorius turi ir nemažai trūkumų – fiziškai susidėvėjusi geležinkelių infrastruktūra ir pasenęs geležinkelio riedmenų parkas, neracionali Lietuvos geležinkelių organizacinė struktūra (infrastruktūra neatskirta nuo komercinės (operatyvinės) veiklos), nepakankamas jūrų uosto kanalo gylis, jūrų uosto infrastruktūra nepritaikyta keleiviams aptarnauti. Siekiant pagrindinių transporto politikos strateginių tikslų – transporto infrastruktūros modernizavimo, spartesnės Lietuvos vežėjų integracijos į Baltijos jūros regiono ir žemyninės Europos transporto paslaugų rinką, saugios ir gamtosaugai palankios transporto sistemos formavimo – didžiausią įtaką Lietuvos transporto sektoriaus plėtrai turės integracija į Europos Sąjungą ir su ja susijusios įėjimo į naujas rinkas galimybės, Sanglaudos ir kitų ES fondų parama bei dalyvavimas bendro intereso transporto sektoriaus plėtros projektuose. Neabejotinai didelę naudą visam Lietuvos transporto sektoriui duos ES struktūrinių ir Sanglaudos fondų parama. Panaudojant šių fondų paramą būtų atliekami tokie darbai, padidinsiantys Lietuvos transporto sektoriaus patrauklumą bei padėsiantys pasiekti ES standartus: Geležinkelių infrastruktūros modernizavimas (traukinių judėjimo greičio padidinimo darbai, signalizacijos ir telekomunikacijų sistemos pagrindinėse geležinkelio linijose modernizavimas, europinės vėžės pločio geležinkelio linijos pratęsimas); Kelių infrastruktūros rekonstrukcija ir naujų kelių tiesimas (Via Baltica kelio rekonstrukcija, kelio dangos atnaujinimas ir stiprinimas, aplinkkelių tiesimas, tiltų, viadukų, sankryžų rekonstrukcija ir statyba); Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūros modernizavimas (uosto vartų rekonstrukcija, uosto kanalo gilinimo ir krantinių rekonstrukcijos darbai); Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų infrastruktūros modernizavimas. Prieš įstojant į ES, padėti įgyvendinti Stojimo partnerystės ir Nacionalinės acquis priėmimo programos tikslus transporto sektoriuje naudojama ISPA programa, kurioje numatoma, kad 2000 – 2006 m. laikotarpiu Lietuvai kasmet gali būti skiriama apie 41,6 – 62,4 mln.eurų, tai sudaro apie 180 mln.litų, iš kurių transporto sektoriui gali būti skiriama apie 50% visų lėšų, t. y. apie 90 mln. litų. Darant prielaidą, kad ISPA programos dalis bendroje projektų vertėje sudaro apie 50%, turime, kad pagal ISPA programos transporto sektoriaus finansuojamų projektų vertė kiekvienais 2002 – 2006 m. gali būti apie 180 mln. litų. 2000 m. ir 2001 m. pagal ISPA programą ES Komisija patvirtino 5 transporto projektus, kutų bendra vertė iki 438 mln. litų, o ISPA parama sudaro 255 mln.litų. Remiantis Europos Komisijos pasiūlytu finansiniu paketu 2004 – 2006 m., nustatant ES struktūrinių ir Sanglaudos fondų mastą, prielaidomis dėl fondų lėšų panaudojimo bei valstybės investicijų programa, įvertinant preliminarų investicijų paskirstymą pagal atskiras veiklos sritis, yra įvertinta, kad transporto sektoriui 2004 -2006 m. teks nuo 208 mln. litų iki 346 mln. litų investicijų per metus (įvertinus tie ES fondų lėšas, tiek Lietuvos valstybės kofinansavimą). 1 lentelė. Prognozuojama transporto sektoriaus projektų vertė, finansuojama iš ES struktūrinių ir Sanglaudos fondų (įvertinant ir Lietuvos valstybės kofinansavimą), mln. litų Transporto sektorius 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 208 216 346 346 346 346 Šaltinis: 1, p. 24 Įvertinus atliktus tyrimus bei studijas dėl integracijos į ES poveikio, susumavus visas investicijas bei naudą, susijusias su stojimu į ES, matome, kad į transporto sektorių 2002 – 2009 m. laikotarpiu bus investuota apie 4,2 mlrd. litų, iš kurių apie 1,3 mlrd. litų investuotų Lietuvos valstybė, apie 1,7 mlrd. litų sudarytų fondų lėšos, o kitos investicijos būtų atliekamos privačių subjektų. Taip pat 2005 – 2009 m. laikotarpiu būtų gaunama apie 1 mlrd. litų naudos, atsirasiančios dėl geležinkelių transporto infrastruktūros reorganizavimo. 2 lentelė. Lietuvos integracijos į ES susisteminti investicijų rezultatai transporto sektoriui mln. litų Investicijos iš viso Tarp jų valstybės investicijos Kita nauda 2002 m. 419,59 100,25 0,00 2003 m. 563,39 90,00 0,00 2004 m. 389,19 119,50 0,00 2005 m. 508,80 190,40 215,00 2006 m. 736,00 274,00 215,00 2007 m. 527,00 170,70 215,00 2008 m. 522,00 168,10 215,00 2009 m. 574,00 188,30 215,00 Iš viso 4239,98 1301,25 1075,00 Šaltinis: 1, p. 24 Išaugęs investicijų kiekis į transporto sektorių bei gaunama nauda turės teigiamos įtakos ne tik transporto sektoriui, bet ir visam Lietuvos ūkiui bei BVP. Pažymėtina, kad investicijos į transporto sektorių taip pat sukurs prielaidas BVP didėti po 2009 m. [1, p. 20 - 25]. 2. energetikos sektorių Energetikos sektorius pagal teikiamų paslaugų mastą ir svarbą, jame dirbančių žmonių skaičių (apie 14% pramonės darbuotojų), suminę ilgalaikio energetikos įmonių turto vertę (apie 25% viso šalies įmonių turto) ir išlaidų, skiriamų importuojamai pirminei energijai įsigyti, dydį yra vienas reikšmingiausių šalyje. Dėl palankios geografinės padėties ir esamos infrastruktūros Lietuvai tenka labai svarbus naftos ir jos produktų transportavimo tilto tarp Rytų ir Vakarų vaidmuo. Lietuvos energetinė sistema turi gerą pirminės energijos balanso struktūrą, kurioje vyrauja gamtinės dujos, naftos produktai ir atominė energija. Tačiau Lietuvos energetikos sektorius turi ir nemažai trūkumų: Lietuva paveldėjo labai neracionaliai energiją vartojančią (t. y. sunaudojančią daug energijos bendrojo vidaus produkto vienetui) ekonomiką, ir jos modernizavimas reikalauja didelių investicijų; Lietuvos elektros ir dujų tinklai neturi jokių tiesioginių ryšių su Vakarų Europos energetikos sistemomis; per visą Ignalinos AE eksploatavimo laikotarpį susidarė didelis radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto kuro kiekis, tačiau jam sutvarkyti būtinų lėšų nebuvo sukaupta. Šalia tokių energetikos sektoriaus strateginių tikslų, kaip patikimas ir saugus energijos tiekimas su mažiausiomis išlaidomis, energijos vartojimo efektyvumo didinimas, energetikos valdymo tobulinimas ir rinkos ekonomikos principų diegimas energetikoje, neigiamo poveikio aplinkai mažinimas, vienu svarbiausiu yra laikomas Lietuvos energetikos integracija į Europos Sąjungą. Pagrindiniai Lietuvos įsipareigojimai, kurie tiesiogiai siejasi su energetika, aplinkos apsaugos srityje yra tarptautinių konvencijų atmosferos taršos srityje bei jų protokolų įsipareigojimai bei ES teisės reikalavimai oro kokybės sektoriuje, nes pagrindinis išmetimų į atmosferą šaltinis yra organinio kuro deginimas. Didžiausios problemos Lietuvai iškils įgyvendinant Direktyvą dėl sieros kiekio skystame kure mažinimo, nes nuo 2003 m. sausio 1 d. negalima naudoti mazuto, turinčio daugiau negu 1% sieros. Preliminariai įvertinta, jog technologiniai pakitimai AB „Mažeikių nafta“ pareikalaus apie 673 mln. litų investicijų. Pakeista Direktyva dėl didelių deginimo įrenginių nustato daug griežtesnius teršalų išmetimų į orą apribojimus esamiems ir naujiems deginimo įrenginiams. Šios direktyvos reikalavimai bus taikomi Lietuvos elektrinei, Vilniaus elektrinėms VE – 2 ir VE – 3, Mažeikių elektrinei ir kitoms elektrinėms, kurių galingumas yra lygus arba didesnis negu 50 MW. Tačiau svarbiausia – Ignalinos AE uždarymas. Jos eksploatacijos nutraukimo techninėms, socialinėms ir ekonominėms, pajėgumų pakeitimo, aplinkosaugos bei tiekimo saugumo investicijoms nuo 2002 iki 2006 metų (imtinai) reikėtų iki 924 milijonų eurų (apie 3,19 milijardo litų). O tiesioginėms techninėms Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimo išlaidoms iki 2006 metų (imtinai) reikėtų tik iki 248 milijonų eurų (856 milijonų litų). Visoms socialinėms (aplinkosauginiams reikalavimams) išlaidoms ir su tuo susijusioms ekonominėms investicijoms Ignalinos regionui papildomai reiktų dar iki 132 milijonų eurų (456 milijonų litų). Vertinant 2002 – 2009 metų laikotarpį, bendros IAE blokų eksploatavimo nutraukimo išlaidos ir susijusios investicijos sudarys apie 2,7 mlrd. litų. Eksploatavimo nutraukimo projektai sieks iki 1,54 mlrd. litų, socialinės kompensacijos – 182 mln. litų, Ignalinos regiono regeneravimas – 91 mln. litų, elektrinių atnaujinimas ir naujų statyba – 862 mln. litų, IAE dujotiekio statyba – 69 mln.litų. 3 lentelė. Su Ignalinos AE blokų eksploatavimo nutraukimu susijusių investicijų suvestinė, mln.litų 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007-2013 m. 2014 – 2020 m. Iš viso Socialiniai ir ekonominiai projektai 3,5 10,4 21,4 55,2 44,9 321,1 0,0 456,5 Socialinės kompensacijos 0,7 38,0 27,6 269,3 335,6 Ignalinos regiono regeneravimo projektai 3,5 10,4 20,7 17,3 17,3 51,8 120,8 Būtinas elektrinių atnaujinimas ir naujų statyba 24,2 48,3 58,7 134,7 1391,5 514,5 2171,8 IAE dujotiekio statyba 2,8 31,8 34,5 Iš viso 6,2 66,3 104,3 113,9 179,5 1712,6 514,5 2628,3 Šaltinis: 1, p. 28 ES biudžeto eilutėje, skirtoje Sąjungos vidaus politikos sritims finansuoti, Ignalinos AE 2004, 2005 ir 2006 metais siūloma numatyti po 70 milijonų eurų (po 242 milijonus litų). Šios sumos yra fiksuotos kaip įsipareigotos lėšos. Tačiau ES konkretūs mokėjimai, įvertinus ir įsipareigojimų nukėlimo kitiems metams galimybę, planuojama, jog bus mažesni. ES valstybėms narėms patvirtinus šį Komisijos pasiūlymą, Lietuva iki 2006 m. (imtinai) iš ES bei kitų valstybių donorių galėtų gauti iki 1 milijardo 474 milijonų litų negrąžinamos paramos. Nemažą naudą visam Lietuvos energetikos sektoriui duos ES struktūrinių ir Sanglaudos fondų parama. Remiantis Europos Komisijos pasiūlytu finansiniu paketu 2004 – 2006 m., nustatant Sanglaudos ir struktūrinių fondų mastą, prielaidomis dėl fondų lėšų panaudojimo bei valstybės investicijų programa, įvertinant preliminarų investicijų pasiskirstymą tarp atskirų veiklos sričių, yra įvertinta, kad energetikos sektoriui 2004 – 2006 metais teks nuo 32 mln. litų iki 54 mln. litų investicijų per metus (įvertinus tiek ES fondų lėšas, tiek Lietuvos valstybės kofinansavimą, tačiau neįvertinus aplinkosaugos investicijų energetikos sektoriuje). 4 lentelė. Prognozuojama energetikos sektoriaus projektų vertė finansuojama iš Sanglaudos ir struktūrinių fondų(įvertinus ir Lietuvos valstybės kofinansavimą, tačiau neįvertinus aplinkosaugos investicijų), mln.litų Energetikos sektorius 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 32 34 54 54 54 54 Šaltinis: 1, p. 30 Tačiau į energetikos sektorių bus investuojama ir vykdant aplinkosauginius projektus, kuriems iš ES struktūrinių ir Sanglaudos fondų tektų nemaža lėšų dalis. Prognozuojama, kad iš viso aplinkosauginiams projektams 2004 – 2006 m. laikotarpiu teks nuo 210 mln. litų iki 349 mln. litų per metus (įskaitant ir nacionalinį kofinansavimą) [1, p. 25 - 31]. 2. žemės ūkį Nors pastaraisiais metais žemės ūkio sektorius turi vis mažiau įtakos šalies ekonomikai, tačiau jis atlieka gana svarbią ekonominę, socialinę, etnokultūrinę bei gamtosauginę funkciją. Kaimo vietovėse gyvena apie 30% šalies gyventojų, o žemės ūkyje dirbančių asmenų yra keletą kartų daugiau negu išsivysčiusiose Vakarų valstybėse. Lietuvoje yra susiklosčiusi gana palanki padėtis žemės ūkiui plėtoti: pakankami žemės ištekliai ir natūralus jos našumas; palankios klimato sąlygos auginti javus, bulves, daržoves, vaisius, linus, rapsus, cukrinius runkelius; pakankami darbo jėgos ištekliai, senos žemdirbių ir maisto produktų gamintojų tradicijos ir verslo patirtis. Taip pat pastaruoju metu sparčiai plečiasi žemės ūkio ir maisto produktų eksportas, tai sudaro palankias sąlygas Lietuvos žemės ūkiui atsigauti. Tačiau Lietuvos žemės ūkio sektorius turi ir nemažai trūkumų – trūksta kapitalo, trūksta modernios technikos, nepakankamai sparčiai diegiamos naujos technologijos, neišplėtota inovacinė veikla; nebaigta žemės reforma, silpnai funkcionuoja žemės rinka; dominuoja smulkūs, nekonkurencingi, mažo investicinio pajėgumo ūkiai. Visi šie veiksniai lemia Lietuvos žemės ūkio nenašumą ir nesugebėjimą atlaikyti konkurencijos. Taigi, didžiulę įtaką Lietuvos žemės ūkiui turės integracija į Europos Sąjungą ir su ja susijusi Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP), įsijungimo į naujas rinkas galimybės, struktūrinių ir kitų ES fondų parama. ES Komisija tiesiogines išmokas ES naujoms valstybėms narėms siūlo pradėti taikyti pereinamuoju laikotarpiu nuosekliai jas didinant ir šį pereinamąjį laikotarpį siūlo suskaidyti į du etapus: iki 2006 metų ir po 2006 metų. Išmokų dydis pirmojo etapo laikotarpiu būtų atitinkamai 25% nuo dabartinių ES narių lygio – 2004 m., 30% - 2005 m., 35% - 2006 m. Antruoju laikotarpiu tiesioginių išmokų mokėjimas būtų nustatytas didėjančia išraiška procentais, užtikrinant šalims kandidatėms visiškai adekvatų paramos lygį kaip valstybėms narėms 2013 metais. Priėmus ES pasiūlymą, finansavimo lygis gerokai išaugtų, palyginti su tuo, kas dabar yra skiriama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai iš valstybės biudžeto. Jau 2004 m. Lietuvos ūkininkai gautų apie 2,8 karto didesnes tiesiogines išmokas, negu valstybė gali mokėti dabar. 2002 metų valstybės biudžete tiesioginėms išmokoms numatyta 85 mln. litų, o ES siūloma suma 2004 m. – apie 234 mln. litų. 5 lentelė. Planuojamos tiesioginės išmokos žemės ūkiui, remiantis ES pasiūlymu, mln. Litų Tiesioginės išmokos 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 234,5 302,4 352,8 443,5 534,2 635,0 Šaltinis: 1, p. 35 Siekiant išvengti nepageidautinų pasekmių tuo atveju, jei naujosios valstybės narės prieš įstojimą į ES žemės ūkiui teikė valstybinę paramą, kuri įstojus neatitiks ES acquis ir kurios pagal ES taisykles reikės atsisakyti, Komisija siūlo, kad naujoms valstybės narėms turėtų būti suteikta galimybė papildyti ES teikiamą tiesioginę paramą iki tokio dydžio, kuris buvo mokamas iki valstybių įstojimo (išmokų, kurio buvo mokamos šaliai kandidatei iki narystės). Numatoma, kad bendras paramos lygis (ES teikiama tiesioginė parama plius parama, teikiama iš valstybės nacionalinio biudžeto) neturėtų viršyti dydžio, mokamo pagal tą pačią schemą dabartinėms ES valstybėms narėms. Įstojus į ES, papildomai bus finansuojamos tokios priemonės: ankstyvas išėjimas į pensiją, ūkininkavimas mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse arba teritorijose su aplinkosauginiais apribojimais. ES finansuotų iki 80% teikiamos šios valstybės paramos (Lietuvai reikėtų kofinansuoti papildomai 20%). Siekdama palengvinti smulkiųjų ūkių (turinčių 3 – 15 ha) pereinamąjį laikotarpį, Europos Komisija siūlo maksimalią 750 eurų išmoką ūkininkams. Planuojama, jog šioms reikmėms iš ES biudžeto 2004 m. būtų gauta apie 369,4 mln. litų, 2005 m. – 559 mln. litų, 2006 m. – 700 mln. litų. 6 lentelė. Planuojamos kitos išmikos žemės ūkiui, mln. litų Kitos išmokos žemės ūkiui 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 369 559 701 701 701 701 Šaltinis: 1, p. 35 Nors pagal ES Komisijos pasiūlymą Lietuvos ūkininkai gautų daug didesnes tiesiogines išmokas, negu dabar valstybės biudžetas pajėgus mokėti, tačiau nevienodas tiesioginių išmokų mokėjimas ES valstybių narių ir šalių kandidačių ūkininkams gali turėti įtakos žemės ūkio produkcijos konkurencingumui. Pavyzdžiui, ES šalyse jautienos gamybos sąnaudos yra tokios didelės, jog ūkininkai tiesiogines išmokas ir naudoja joms padengti. Gali būti, kad Lietuvos ūkininkai, negavę tokių tiesioginių išmokų, negalės konkuruoti. Tačiau tikėtina, kad Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų sąnaudos įstojus į ES iš karto nepasieks ES lygio. Atvirkščiai, Lietuvos ūkininkai turės naudos iš žemės ūkio produkcijos kainų lygio augimo ir realizavimo masto didėjimo. Yra apskaičiuota, jog žemės ūkio produkcijos gamintojų pajamų išaugimas 2004 m., palyginti su 2001 m., dėl kainų ir realizavimo masto pokyčių sudarys apie 635,75 mln. litų. Lietuvos žemės ūkio produkcijos konkurencingumą apsunkinti gali tai, kad Lietuvoje pirminėje žemės ūkio gamybos grandyje vyrauja smulkūs ūkiai, kurių gamyba neefektyvi, produkcijos kokybė ne visada atitinka veterinarijos ir fitosanitarijos reikalavimus, netvarkoma buhalterinė apskaita, nenoriai vienijamasi į gamintojų organizacijas, daugelis žemdirbių yra senyvo amžiaus. Todėl ir numatyta šalių kandidačių žemės ūkio produkcijos konkurencingumui padidinti specialios programos (SAPARD) bei struktūrinių fondų parama. Iki įstojimo į ES, siekiant paspartinti šalių kandidačių pasirengimą narystei žemės ūkio sektoriuje, naudojama Specialioji žemės ūkio ir kaimo plėtros programa (SAPARD). Šios programos tikslas – remti ES narystei besirengiančių šalių žemės ūkio modernizavimą, konkurencingumo didinimą, ES taikomų aplinkosaugos, veterinarinių ir higienos standartų perėmimą, kaimo plėtrą ir alternatyvių pajamų kaimo vietovėse skatinimą. Numatoma, kad pagal SAPARD programą 2002 – 2006 metų laikotarpiu Lietuvai būtų skiriama apie 646 mln. litų, tai sudarytų iki 130 mln. litų per metus. Projektai, panaudojant SAPARD paramą, finansuojami pagal tokią schemą: bendra projekto vertė - 100%, privačios lėšos - 50%, parama - 50% (SAPARD - 75%, nacionalinis kofinansavimas - 25%). Paraiškos SAPARD paramai gauti pradėtos priimti 2001 metų pabaigoje ir realiai investiciniai projektai panaudojant paramos lėšas pradėti įgyvendinti 2002 metų pradžioje. Remiantis Europos Komisijos pasiūlytu finansiniu paketu 2004 – 2006 m., nustatant ES struktūrinių ir Sanglaudos fondų mastą, prielaidomis dėl fondų lėšų panaudojimo bei valstybės investicijų programa, įvertinant preliminarų investicijų pasiskirstymą tarp atskirų veiklos sričių, yra įvertinta, kad žemės ūkio sektoriui 2004 – 2006 metais teks nuo 58 mln. litų iki 96 mln. litų investicijų per metus (įvertinus tiek ES fondų lėšas, tiek Lietuvos valstybės kofinansavimą). 7 lentelė. Prognozuojama žemės ūkio sektoriau projektų vertė, finansuojama iš struktūrinių fondų (įvertinant ir Lietuvos valstybės kofinansavimą), mln. Litų Žemės ūkio sektorius 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 58 60 96 96 96 96 Pastaba: neįvertinti aplinkosauginiai projektai žemės ūkio sektoriuje Šaltinis: 1, p. 37 Taigi, apibendrinant matome, kad į žemės ūkio sektorių 2002 – 2009 m. laikotarpiu būtų investuota apie 6 mlrd. litų, iš kurių apie 0,4 mlrd. litų investuotų Lietuvos valstybė. Didžioji dalis investicijų būtų skirta pirminės pieno gamybos modernizavimui (apie 1,2 mlrd. litų), investicijoms į mėsos ūkį (apie 1,5 mlrd. litų), investicijoms įsigyti kombainus, grūdų valymo, beicavimo, džiovinimo mašinas (apie 1,2 mlrd. litų), modernioms grūdų saugojimo talpykloms įrengti (apie 1 mlrd. litų). Žemės ūkio sektorius ryšium su stojimu į ES bei BŽŪP įgyvendinimu turės didžiulę naudą. 2002 – 2009 m. laikotarpiu įvertinant tiesiogines išmokas, kitas išmokas bei ES fondų paramą žemės ūkio sektoriui tektų per 7 mlrd. litų lėšų. Taip būtų patiriama apie 4,5 mlrd. litų naudos dėl išaugusių žemės ūkio produkcijos kainų ir realizavimo mastų padidėjimo. IŠVADOS Užsienio prekybos srautų pokyčiai ir ypač bendrosios rinkos poveikis išskiriami kaip didžiausią įtaką šaliai turintis integracijos rezultatas. , tikėtina, jog naujos į Lietuvą ateinančios investicijos vis daugiau įgaus „plyno lauko“ pavidalą ir turės žymiai didesnę įtaką materialinėms investicijoms. Greta įtakos materialinėms investicijoms taip pat turėtų būti svarbus tiesioginių užsienio investicijų vaidmuo formuojant nematerialųjį kapitalą.Didėjančios tiesioginės užsienio investicijos didins ir importo mastą – labiausiai kaip tik dėl investicinių prekių importo. Be kapitalo formavimosi, integracija į ES paveiks ir darbo jėgos judėjimą. Gana didelis darbo užmokesčio skirtumas Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse bei įgyvendinta asmenų judėjimo laisvė paskatins dalį darbo jėgos išvykti iš Lietuvos. Tai tiesiogiai mažins darbo jėgos kiekį bei nedarbą Lietuvoje ir netiesiogiai lems atlyginimų didėjimo tendenciją. Susumavus visas investicijas bei naudą, susijusias su stojimu į ES, matome, kad į transporto sektorių 2002 – 2009 m. laikotarpiu bus investuota apie 4,2 mlrd. litų, iš kurių apie 1,3 mlrd. litų investuotų Lietuvos valstybė, apie 1,7 mlrd. litų sudarytų fondų lėšos, o kitos investicijos būtų atliekamos privačių subjektų. Taip pat 2005 – 2009 m. laikotarpiu būtų gaunama apie 1 mlrd. litų naudos, atsirasiančios dėl geležinkelių transporto infrastruktūros reorganizavimo. Į energetikos sektorių bus investuojama ir vykdant aplinkosauginius projektus, kuriems iš ES struktūrinių ir Sanglaudos fondų tektų nemaža lėšų dalis. Prognozuojama, kad iš viso aplinkosauginiams projektams 2004 – 2006 m. laikotarpiu teks nuo 210 mln. litų iki 349 mln. litų per metus (įskaitant ir nacionalinį kofinansavimą) Į žemės ūkio sektorių 2002 – 2009 m. laikotarpiu būtų investuota apie 6 mlrd. litų, iš kurių apie 0,4 mlrd. litų investuotų Lietuvos valstybė. Didžioji dalis investicijų būtų skirta pirminės pieno gamybos modernizavimui (apie 1,2 mlrd. litų), investicijoms į mėsos ūkį (apie 1,5 mlrd. litų), investicijoms įsigyti kombainus, grūdų valymo, beicavimo, džiovinimo mašinas (apie 1,2 mlrd. litų), modernioms grūdų saugojimo talpykloms įrengti (apie 1 mlrd. litų). Žemės ūkio sektorius ryšium su stojimu į ES bei BŽŪP įgyvendinimu turės didžiulę naudą. 2002 – 2009 m. laikotarpiu įvertinant tiesiogines išmokas, kitas išmokas bei ES fondų paramą žemės ūkio sektoriui tektų per 7 mlrd. litų lėšų. Taip būtų patiriama apie 4,5 mlrd. litų naudos dėl išaugusių žemės ūkio produkcijos kainų ir realizavimo mastų padidėjimo. LITERATŪRA 1. Europos Komitetas prie LR vyriaгsybės. Lietuvos integracijos į ES finansinio, ekonominio ir socialinio poveikio susisteminimas ir analizė, Vilnius, 2003 m. 70 p. 2. KTU, Europos institutas, Europos komisijos delegacija LT, Europos Komitetas prie LR vyriausybės. Europos Sąjunga – 2004: Iššūkiai, procesai ir Europos studijos. (Tarptautinės mokslinės tendencijos, pranešimų medžiaga), Kaunas, 2003 m. 89 p. 3. Lietuvos integracija į Europos Sąjungą [interaktyvus]. [Žiūrėta 2006 m. spalio 10 d.]. Prieiga per internetą: 4. Parama Europos integracijai Lietuvoje [interaktyvus]. [Žiūr ėta 2006 m. spalio 10d.].Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!