Intelektualinis meistriškumas

Mokslininkų bendruomenė neskiria savo darbo nuo gyvenimo. Tuo norima pasakyti, kad reikia išmokti savo gyvenimo patirtį panaudoti intelektualiniame darbe: mokėti ją tirti ir interpretuoti. Be to, reikia mokėti rūšiuoti informaciją, panašiai kaip tai daro geri rašytojai rinkdami straipsnius įvairiuose žurnaluose, o sociologai “kolekcionuodami” savo bylas - to reikalauja sisteminis mąstymas. Bylose turi būti stengiamasi sujungti tai, kas daroma intelektualiniame pasaulyje su tuo, kas yra patiriama realiame. Toks požiūris įgalina “pagauti” atskalūniškas mintis (fringe-thoughts), kurios kitu atveju būtų atmestos ir, greičiausiai, pamirštos kaip pašaliniai intelektualinio proceso produktai, tačiau kartą pastebėtos gali prisidėti prie sistematinio mąstymo. Kokiu būdu? - Būtent vystant saviraiškos įgūdžius. Kilus sumanymams ar idėjoms jas reikia ne ignoruori, o suformuoluoti savo byloms ir, taip darant, numatyti jų reikšmę- arba atmesti, arba artikuliuoti į produktyvią formą. (Bylos padeda vystyti Jūsų rašymo įgūdžius).
Autorius nepateisina tokių soialinių mokslų mokslininkų, kurie planuoja tik tam tikroms progoms, kai reikia “pramušti” finansinius fondus. Praktikuojantis socialinių mokslų mokslininkas turėtų laikas nuo laiko peržvelgti savo “problemų ir planų būseną”, pasirinkti savo mėgstamą temą, kuria galėtų diskutuoti su savo kolegomis. Yra trys kertiniai dalykai, kuriais turėtų prasidėti ir baigtis socialinių mokslininkų darbai - PROBLEMOS, METODAI, TEORIJOS.
Galimi du žinučių rašymo būdai: 1) kai bandoma perrašyti autoriaus argumentą skaitant visą knygą ir 2) idėją, kai visų knygų perskaityti nėra įmanoma, o skaitomi susiję skyriai.
Geras socialinių mokslų darbas šiandien negali būti padarytas iš pavienio (clear-cut) empyrinio stebėjimo ar tyrimo. Kažkos tokių empyrinių studijų kontiniumas turėtų pasireikšti - negavus resursų atlikti tam tikrą studiją, reikia projektuoti kitą, nes tai veda prie naujų duomenų ieškojimo, o to proceso pasekoje gali atsirasti netikėta nuoroda į Jūsų problemas. Daug didesnė vertybė yra empyrinis tyrimas kaip toks, o ne skaitymas kaip toks. Jo tikslas yra sumažinti nesutarimus ir abejones dėl faktų.
Pats ekonomiškiausias būdas išsakyti problemą yra priežastingumo nustatymas. Ieškodami priežastingumo mes bandome: a) izoliuoti fakto klausimą,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!