Etnosas ir politika. Referatas

1. Etnopolitikos sąvoka. Etnosas, etninis identitetas ir jo struktūra.
Problemos aktualumas: SSRS, Jugoslavijos, ČSSR, dezintegracija Eritrejos, Rytų Timoro, de facto - Š.Kipro secesija, tautiniai judėjimai kitose šalyse, separatizmo mėginimai, priešingos etninio partikuliarizmo stiprėjimo ir globalizacijos tendencijos. Nuo etninių santykių pobūdžio priklauso sistemos stabilumas (cf. Robert Dahl), neretai - režimo tipas ir valstybės gyvybingumas, jie turi átakos tarptautinei sistemai.
Tarptautinis sąveikos lygis.
Kas sudaro šiuolaikinį pasaulį? Valstybės (192 JTO nariai) ar tautos? Socialinės, genderinės, religinės, tautinės grupės, konkrečių valstybių piliečiai, klasės, rasės, informacinės bendrijos? Galimi įvairiausi požiūriai: ortodoksalus musulmonas įsitikinęs, kad visa žmonija dalijasi į musulmonus ir nemusulmonus, feministės pirmiausiai mato genderinius skirtumus, marksistai - klasinius. Tačiau akivaizdžiausias pasisikirstymas yra į valstybes: 1) jos užima visą sausumą; 2) išskyrus santykinai neskaitlingus apatridus, beveik visi pasaulio gyventojai yra vienos ar kitos šalies piliečiai; 3) valstybės yra svarbiausieji tarptautiniai veikėjai.
Tačiau svarbus, o komunitarinėje paradigmoje – svarbiausias, tarptautinėje arenoje yra ir tautų vaidmuo. Daugumas pasaulio gyventojų yra vienos ar kitos tautos nariai. Armėnijos radijas: Sovietų Sąjungoje gyvena trys tautos: armėnai, rusai ir nerusai. Sunku nustatyti, kiek pasaulyje yra tautų bei etninių grupių, tačiau šiaip ar taip jų yra keli tūkstančiai. Tiksliai paskaičiuoti galima, nebent sutapatinus tautą ir valstybę. Daugelis politikų ir net liberalių mąstytojų laikėsi ir laikosi būtent tokios nuomonės. Ir revoliucionieriai, ir liberalai įsitikinę, kad didėjant ekonominei integracijai, augant socialiniam mobilumui valstybių viduje, intensyvėjant kontaktams tarp skirtingų etninių grupių, neišvengiamai susiformuos šalies ribose pilietinė bendrija, turinti bendrą kalbą, kultūrą. Tam įkvėpė ir JAV melting pot pavyzdys. Buvo beveik nedvejojama, kad formuojasi sovietinė liaudis, jugoslavai, indai, indoneziečiai ir kt.
1)Valstybių skaičiaus dinamika. XIX a. antros pusės stiprėjo it kita tendencija: atgavo nepriklausomybę Graikija (1831), atsiskyrė Belgija (1831), Rumunija, Serbija, Juodkalnija (1878), Norvegija (1905), Bulgarija (1908), Albanija (1913), po Pirmojo pasaulinio karo atsirado Austrija, Vengrija, Čekoslovakija, Lenkija, Jugoslavija, Baltijos valstybės, 1922 m. - Airija. Po Antrojo pasaulinio karo kurį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!