Bendroji užsienio ir saugumo politika arba BUSP

XXI a. pagrindine problema tapo terorizmas. Niekas negali nuspėti, kada koks savižudis ekstremistas nuspręs susisprogdinti žmonių minioje. Mes negalime jaustis visiškai saugūs. Žinoma, terorizmas ne vienintelė problema. Pasaulyje yra „karštųjų“ regionų kuriose yra didelė grėsmė kilti konfliktams. Būtent todėl aš ir noriu apžvelgti BUSP, jo atsiradimo istorija, funkcionavimą, reikalingumą, trūkumus ir sąsajas su Lietuva.
Didžiąją dalį pokario laikotarpio, t.y. po antrojo pasaulinio karo, Europos saugumo garantija buvo artimas bendradarbiavimas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, o NATO buvo pagrindinė savigynos institucija. Tačiau pasibaigus šaltajam karui situacija iš esmės pasikeitė.
Europai jau nebegresia masinė ataka, naudojant įprastinius ir atominius ginklus. Tačiau, kaip parodė situacija Balkanuose, ES tenka susidurti su visokia rizika, galinčia pakenkti Europos stabilumui, bet ne jos egzistencijai. Suprantama, jog Jungtinės Amerikos Valstijos nenori kištis į visas regionines krizes Europos žemyne. Be to, tikrai yra atvejų, kai būtų parankiau, kad pagrindinį darbą atliktų Europa. Europos Sąjungos narių pasirengimas apsirūpinti priemonėmis, reikalingomis skatinti bendrąsias vertybes ir ginti savo interesus, nuolatos gerėja.
Būtent šie veiksniai paskatino Europos Sąjungą 1993 metų Mastrichto sutartyje aprašyti bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP) pagrindus, kuriuos plačiau reglamentuoja 1999 m. gegužės 1 d. įsigaliojusi Amsterdamo sutartis. Bendroji užsienio ir saugumo politika – tai specifinė ir kol kas precedento neturinti besiintegruojančių valstybių bendradarbiavimo forma. Pradėta kaip paprasčiausia atskirų užsienio politikos žingsnių koordinacija, šiandien ji virto institucionalizuota Europos integracijos dalimi. Europos Sąjungos struktūroje BUSP vadinama vienų iš trijų sąjungos ramsčių, tad jai suteiktas ganėtinai aukštas statusas nūdienėje integracijoje.
Nepaisant Europos Sąjungos sugebėjimo veikti ekonominėje ir diplomatinėje arenoje, gynybos politikos kūrimas buvo kur kas sudėtingesnis. ES yra šalys ne tik su skirtingais saugumo poreikiais ir jų patenkinimo planais, bet ir priklausančios skirtingoms saugumo institucijoms. Po to, kai šeštajame dešimtmetyje nepavyko sukurti Europos gynybos bendrijos, kalbos apie bendrą saugumo politiką ne visada baigdavosi kokiais nors sprendimais.
Šiandien Bendrąją užsienio ir saugumo politiką Europos Sąjungos šalys suvokia kaip bendrų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!