Intelekto struktūrai, tipai, veiksniai

Lotyniškai intellectus (gr. nus) – pažinimas, supratimas, protas. Platonas intelektą vadino Dievo duota sielos jėga. Aristotelis aiškino, kad protas (gr. ratio) atsiranda tik ką nors stengiantis pažinti. E. Kantas, priešingai, intelektu (vok. verstand) vadino sugebėjimą kurti sąvokas, o protu (vok. vermunft) – kurti metafizines idėjas. Pasak G. V. Hėgelio, intelektas yra aukštesniojo, protingo ir konkretaus supratimo prielaida.
- su gebėjimas perdirbti informaciją sprendžiant problemas (J. P. Guil-fordas, W. Estesas, R. Sternbergas).
Manoma, kad intelektas yra ne tik sugebėjimas protauti, spręsti problemas bei išmokti. Jis susijęs ir su emocijomis, jutiminiais, bendravimo gebėjimais bei įgūdžiais. Kartais intelektas apibūdinamas kaip sugebėjimas išvengti streso ir susierzinimo, išlaikyti emocinį stabilumą bei pasitikėjimą savimi.
C. Spearmanas (1904) intelekto struktūroje įžvelgė vieną veiksnį, nuo kurio priklauso bendras visos individo veiklos lygis, pirmiausia jo kalbos, skaičiavimo bei mokymosi gebėjimai.
- kalbinis intelektas – sugebėjimas suvokti žodžių reikšmes, pavartoti žodžius, suprasti ir įsiminti kalbinę informaciją bei metaforas;
- erdvinis intelektas – sugebėjimas suvokti erdvines figūras ir santykius, susidaryti suvokiamos erdvės visumos vaizdą, vaizduotės turtingumas, sugebėjimas techniškai konstruoti;
- loginis matematinis intelektas – lankstus mąstymas, sugebėjimas grupuoti mintyse, pamatyti dėsningumus, juos apibendrinti;
- muzikinis intelektas – užkoduota ritminė informacija – ritmo proporcijų jutimas, ryškūs girdėjimo vaizdiniai;
- kūniškasis kinestezinis intelektas – labai tikslus savo kūno suvokimas ir valdymas;
- vidinis asmeniškasis intelektas – nepertraukiamas žinių apie save kaupimas, sugebėjimas įsisąmoninti savo mintis, jausmus, kūno pojūčius, visą savo individualų patyrimą ir elgesį;
- tarpasmeninis (socialinis) intelektas – sugebėjimas bendrauti ir suprasti kitą žmogų.
Intensyviausiai augančio žmogaus intelektas rutuliojasi vaikystėje. Taigi profesionalūs korepetitoriai vaikui reikalingi ne dvyliktoje, o žemesnėse klasėse. Svarbu, kad ir pats vaikas rūpintųsi savo intelekto ir visų gabumų plėtojimu. Ruošdamasis pamokai, mokytojas visada turi žinoti, kuriuos intelekto sugebėjimus jis ugdys pamokoje ir kaip. Tai turi nulemti ir vaikams skiriamų klausimų, užduočių bei jų atlikimo kontrolės pobūdį. Šio tikslo siekiant, svarbu prisiminti visų vaiko pažinimo procesų raidai būtinas sąlygas, dėsningumus ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!