Informacijos šifravimas

Šiais laikais nei vienas neįsivaizduojame savo dienos be naujai gaunamos informacijos. Naujų žinių mes gauname iš laikraščių, televizijos, universiteto, ir, žinoma, iš plačiai paplitusio interneto. Be abejo, patys taip pat perduodame nemažą kiekį informacijos. Neretai ši informacija būna itin svarbi, ir žmogus, nenorėdamas, kad ji būtų naudojama piktiems kėslams, ją įslaptina (užšifruoja). Tokia užšifruota informacija negali pasinaudoti kiekvienas žmogus, o tik „tam ratui“ priklausantys asmenys.
Informacijos šifravimas itin paplitęs internete. Kai čia veikia tiek daug „įsilaužėlių“, bet kokios svarbios informacijos saugumui iškyla pavojus. Taip atsitinka todėl, kad informacija jiems yra lengvai skaitoma ir suprantama. „Įsilaužėliai“ gautą informaciją gali perduoti „tretiems“ asmenims, pakeisti ją taip, kad susidarytų klaidinga nuomonė apie žmogų ar organizaciją, ir pan. Todėl šiai problemai spręsti buvo sugalvotas šifravimo metodas, kuris neleistų piktavaliams pasinaudoti svarbia informacija ir užtikrintų asmens/organizacijos saugumą.
Būtent apie informacijos šifravimą, jam naudojamas priemones, jo veikimą ir kitus su tuo susijusius dalykus pakalbėsiu savo referate.
KRIPTOGRAFIJOS SAMPRATA, TERMINAI, TIKSLAI
Mokslas apie šifravimą yra vadinamas kriptografija. Kriptografija (graikų k. kryptós – „paslėptas“, gráphein – „rašyti“) – mokslas, naudojantis matematiką užšifruoti ir dešifruoti duomenims. Kriptografija leidžia saugoti ypač slaptą informaciją ir siųsti ją nesaugiais tinklais (tokiais kaip internetas), taigi jos negali perskaityti niekas kitas kaip tik gavėjas.
Taigi kriptografija yra siejama su slaptu raštu. Vienas svarbiausių kriptografijos tikslų yra užtikrinti konfidencialumą, t. y. apsaugoti informaciją nuo neteisėtų vartotojų. Kad konfidencialumas būtų užtikrintas, siuntėjas užšifruoja pranešimą tam tikrais ženklais, kurie yra žinomi gavėjui. Atlikus tokią procedūrą, informacija yra apsaugoma ir nesuprantama „nelegaliems“ vartotojams.
Šie metodai, kuriais pranešimas yra įslaptinamas, vadinami šifrais, arba šifravimo algoritmais. Dažniausiai šifras valdomas raktu — slapta informacijos dalele, kuri įtakoja šifruoto teksto gamybą. Šifravimas yra šifro panaudojimo procesas, t. y. pranešimo, kurį norima išsaugoti, vertimas iš originalios kalbos (atviro teksto) į užkoduotą, nesuprantamą formą (slaptaraštį). Gavėjas gali atkurti pranešimo turinį pasitelkdamas dešifravimą – atlikdamas procedūrą atvirkštine tvarka (slaptaraštį versdamas atgal...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!