Informacijos kodavimas. Skaičiavimo sistemos

Informacija perduodama pranešimu – konkrečia jo išraiška. Pranešimas siunčiamas tam tikru signalu. Jų gali būti įvairiausių: kalba, raštas, šviesa, radijo bangos, elektros srovė. Seniausia žmonių bendravimo priemonė yra šnekamoji kalba. Čia informacija išreiškiama garsais. Iš garsų sudaromi žodžiai, iš žodžių – sakiniai. Šnekamoji kalba gerai tinka informacijai perduoti. Jai išsaugoti žmonės sukūrė raštą. Pirmieji rašto ženklai priminė piešinius, kurie reikšdavo juose atvaizduotus daiktus ar veiksmus. Laikui bėgant piešiniai keitėsi, darėsi abstraktesni ir virto hieroglifais. Jais buvo vaizduojama šnekamojio kalba. Rytų tautos hieroglifus naudoja ir dabar. Čia vienas žodis arba viena sąvoka dažniausiai žymima vienu simboliu. Tačiau šis būdas nėra patogus, nes kiekvienam žodžiui reikia sugalvoti kitokį hieroglifą ir jį įsiminti. Tokią abėcėlę sudaro tūkstančiai simbolių.
Laikui bėgant įvairios tautos savaip keitė, prastino abėcėlę, išskaidydamos žodį į dalis – skiemenis, garsus. Pavyzdžiui, japonų kalbos katakanos rašmenys yra skiemenis žymintys ženklai. Visi kurios nors kalbos žodžiai užrašomi tos kalbos abėcėlės raidėmis. Nors užrašytas raidėmis tas pats tekstas būna ilgesnis nei užrašytas hieroglifais, tačiau raidžių yra daug mažiau. Dėl to raidžių forma gali būti paprastesnė negu hieroglifų, jas legviau įsiminti. Todėl išmokti rašyti arba skaityti raidinį tekstą kur kas lengviau. Iš to, kad dauguma pasaulio tautų vartoja rašmenis, kurių abėcėlės turi keletą dešimčių raidžių, galima spręsti, kad šitoks abėcėlės raidžių skaičius yra patogiausias.
Pranešimai siunčiami tik tokiais signalais, kuriuos gali priimti gavėjas. Perduodami pranešimai koduojami. Kodavimas – tai vienos abėcėlės ženklų keitimas kitos abėcėlės ženklais. Kodavimas reikalingas tam, kad pranešimas būtų perduodamas kuo tiksliau, kad jis būtų kuo mažiau iškraipomas, kad jį suprastų gavėjas ir kad būtų galima persiųsti pasirinktu mainų kanalu. Taigi galime sakyti, kad užkoduotas pranešimas yra užrašytas sausa ir tikslia dirbtine kalba. Kiekvienoje kalboje pranešimams išreikšti vartojami įvairūs simboliai, ženklai, kurie sudaro abėcėlę. Pavyzdžiui, lietuvių kalbos abėcėlę sudaro 32 raidės, bet dar yra mažosios raidės, skaitmenys, skyrybos ženklai, todėl plačiąja prasme abėcėle...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!