Infliacija ir defliacija

Gyvenime šie terminai nusako daugelį ekonominių ir politinių sąlygų, vidinių ir išorinių priežasčių. Praktinėje ūkinėje veikloje ilgesnis kainų kilimo laikotarpis, kai piniginio vieneto, pavyzdžiui, lito, vertė krinta, vadinamas infliacija (infliation), o kainų mažėjimo laikotarpis, kai lito vertė kyla, vadinamas defliacija (deflation).
Stiprios ekonomikos požymiai pasaulio rinkose sukelia euforiją. Jeigu įmonės produkciją gamina visu pajėgumu, sumažėja bedarbių skaičius, tai šalyje tokios žinios sutinkamos su džiaugsmu ir viltimi, kad, kylant šalies ekonomikai, geriau bus kiekvienam piliečiui. Tačiau per greitai auganti ekonomika, ypač po nepakeliamos, žmones išgąsdinusios pastarųjų dešimtmečių infliacijos, kai kainos pasidarė nereguliuojamos, kai pripažino vyriausybės ir centriniai bankai, gali būti ir blogas reiškinys. Sumažėjus nedarbui, firmos būna priverstos mokėti didesnius atlyginimus net paprastiems darbuotojams, o prekių ir paslaugų kainos kyla dėl to, kad reikia padengti padidėjusias jų gamybos išlaidas. Šis ryšys tarp nedarbo ir infliacijos yra didžiausia valstybių vidaus politikos našta jų prezidentams ir ministrams pirmininkams, o makroekonomikos teorijoje – tai atkakliausių ginčų ir mokslininkų nesutarimų arena. Nedarbo ir infliacijos egzistavimas vienu metu tapo didžiausia dilema monetarinės ir fiskalinės politikos vadovams.
Monetarinė politikos ekonominė teorija remiasi tikėjimu, jog keičiant pinigų kiekį galima valdyti šalies ekonomikos augimą. Monetarininkai tiki, kad infliaciją geriausia kontroliuoti pinigų kiekiu, pavyzdžiui, kai ekonomika pasirodo esanti „perkaitusi“, centrinis bankas gali paprasčiausiai sumažinti pinigų kiekį, o tai savo ruožtu padidins palūkanų normas ir sulėtins ekonomiką.. Taigi reguliuojant pinigų masės didėjimo tempus ar palūkanų normos pokyčius, galima palaikyti monetarinę politiką, vykdant šalies vyriausybės ekonominio stabilizavimo politiką.
Fiskalinės politikos priemonėmis siekiama sureguliuoti visuminę paklausą, tinkamai naudojant vyriausybės galias nustatyti mokesčius ir daryti išlaidas reguliuojant ūkinės veiklos aktyvumą ir stabilizuoti šalies ekonomiką. Fiskalinė politika pasikeičia, kai vyriausybė savo išlaidų programas arba mokesčių normas. Tarkim jei vyriausybė didina išlaidas tokiems projektams kaip kelių tiesimas, valymo įrenginių ir naftos produktų terminalo statyba, tai ji tiesiogiai didina cemento, metalo bei kitų medžiagų paklausą. Badinasi, didėja ir visuminė paklausa....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!