Infekcines ligos (etiologija, epidemiologija, klinika, diagnostika, profilaktika)

 1. BAKTERINIS MENINGOENCEFALITAS ETIOLOGIJA meningokokai, pneumokokai,Heamofilus influenza, listerijos. Neatsparūs aplinkoje(karščiui, UV) EPIDEMIOLOGIJA Infekcijos šaltinis - sergantis žmogus, nešiotojas Perdavimo būdai - oru lašeliais, tiesioginį sąlytį su nosiaryklės išskyromis, vertikalus būdas(per motinos pieną) Per maistą (listeriae) Imlumas - visuotinis, dažniau vaikai bei paaugliai Imunitetas - galima susirgti pakartotinai. KLINIKA Pirminiai simptomai:karščiavimas,Sprando skausmas, galvos skausmas. pykinimas, vėmimas, raumenų skausmas Vėliau : smegenų edemos širdies smūgis, koma. Hemoraginis bėrimas Iš pradžių beria petechijomis/makulėmis šlaunis ir sėdmenis Per kelias valandas virsta hemoragijomis per visą kūną, kurios paspaudus neišnyksta. DIAGNOSTIKA bendras kraujo tyrimas,CRB padidėjęs, LIKVORO,kraujo pasėliai, PGR. Pasėliai tiriami mikroskopu, taip pat agliutinacijos latekso būdu PROFILAKTIKA • VAKCINA YrA. Šia vakcina yra skiepijama kartu su kokliušo, difterijos, stabligės (DTP) ir poliomielito (IPV) vakcina, atitinkamai 2, 4, 6 ir 18 mėn. vaikai. • Įskiepijus visas rekomenduojamas Hib vakcinos dozes, pasiekiamas patikimas ir ilgalaikis imunitetas. Bakterinis meningitis gali recidyvuoti. • skiepai (pneumokokas,heamofilus in.), • listeriae-nevalgyti sūrių, plauti rankas,vėdinti patalpas. • Artimai bendravusiems asmenims-CHEMOPROFILAKTiKA, 2. MENINGOKOKINĖ INFEKIJA ETIOLOGIJA Neisseria meningitidis G- diplokokas(A-Z) B dažniausias. Neatsparūs aplinkoje, +50 laipsnių žūva EPIDEMIOLOGIJA Infekcijos šaltinis - sergantis žmogus, nešiotojas Perdavimo būdai - oro lašelinis, per tiesioginį sąlytį Imlumas – priklauso nuo imuninės sistemos, dažniausiai serga vaikai Rizikos grupės: Rūkoriai Persirgtas gripas (pažeista kvėpavimo takų gleivinė) Imunosupresinės būklės Imunitetas - bėgant metams mažėja, trumpalaikis imunitetas gaunamas iš motinos per placenta. Susregama žiemą pavasarį. Natūralus imunitetas gali išlikti keletą metų. KLINIKA 1. LOKALIZUOTA 1)Meningokokų nešiojimas 2)Ūminis nazofaringitas- lengva ligos forma, bendras negalavimas, galvos gerklės skausmai Temp.37-38 Paraudusi, paburkusi užpakalinė nosiaryklės sienelė Gerklėje – kabančios gleivės iš po liežuvėlio 2.GENERALIZUOTA 1) Meningokokinis meningitas Krečia šaltis, temp – 38-39 Stiprus, nepakeliamas galvos skausmas Išnyksta apetitas, pykinama, vemiama Jautrumas šviesai, odos jautruma Vangumas, sutrinka miegas Sunkiais atvejais – sutrinka sąmonė, traukuliai PO 12-16VAL: Sprando rigidiškumas Kernigo Brudzinskio simptomai Išnyksta arba susilpnėja sausgyslių ir pilvo odos refleksai Kelio sausgyslių(ar kitų) tampa nesimetriški 2) Meningokokinis meningitas Nuo pat pradžios – sunki eiga 1-2d sutrinka sąmonė Išsivysto stiprus soporas Psichomotorinis susijaudinimas Traukulių, regos, klausos haliucinacijos Po paros būdinga meninginė būsena: Gulėjimas ant šono, sulenktos kojos, atlošta galva Raumenų antrinė veido parezė 3) tipinė meninkokemija (meningokokinis sepsis) Prasideda ūmiai Krečia šaltis Temp 39-40 Bendras negalavimas Nestiprus galvos skausmas Bėrimas – dažniausiai hemoraginis Beria šlaunis, sėdmenis, blauzdas, vėliau – pažastis, liemenį, veidą. Palaipsniui bėrimų daugėja. Kai bėrimai tampa 2-3cm dydžio – viduje odo nekrozuoja, nekrozės iškrinta, susidaro sunkiai gyjančios opos. *žaibinė meningokemija – viskas tas pats, tik daug greičiau Nešiojimas, nazofaringitas, meningitis, meningoenceflitas, meningokokcemija. DIAGNOSTIKA Kraujo pasėlis, likvoro pasėlis, PGR PROFILAKTIKA Vengti kontakto su sergančiais, vakcinacija nuo B tipo, keliautoju vakcina, izoliacija (24val. Iki to laiko žūsta B nuo AB) Chemoprofilaktika-artimai bendravusiems, 3. SEPSIS ETIOLOGIJA Gali sukeltilti bet kurie mikrobai. G+; G- mikrobai, anaerobia, grybeliai EPIDEMIOLOGIJA Infekcijos šaltinis - sergantis žmogus, dažniausiai atsiranda iš kvėpavimo takų infekcijų. Perdavimo būdai - per kontaktą, oro lašelinis Imlumas – visuotinis Rizikos grupės:senyvas amžius, sunkios lėtinės ligos,traumos, operacijos,. Imunitetas – nesusidaro KLINIKA Karščiavimas, SOFA kriterijai ( kvėpavimo dažnis >22k/min), sąmonės sutrikimas, sistolinis AKS 50mg/l) PROFILAKTIKA Vengti nebūtinų invazinių procedūrų, kateterių, narkomanijos, imuniteto stiprinimas, higienos principai, nevartoti antibiotikų be priežasties. 4. LAIMO LIGA ETIOLOGIJA G- bakterijos, borelijos EPIDEMIOLOGIJA Infekcijos šaltinis - ikisodinės erkės, graužikai, elniai Perdavimo būdai - per erkių įsisiurbimą (borelijomis užsikrečiama jei erkė išbūna ilgiau nei 48h.) Imlumas – visuotinis Imunitetas - imunitetas nesusidaro-galima reinfekcija KLINIKA Dažniausiai vasarą,. I požym. Raudona, šviesesnio centro lėtai plintanti į pakraštį žiedo formos dėmė. (migruojanti raudonė) Gali būti pavienė ar dauginė. Ne mažesnė kaip 5cm skresmens,. Bendras negalavimas, subf.karščiavimas, galvos, raumenų skausmai, g.b.neurloginių sutrikimų. 1) Ankstyva lokalizacijos- lokalus odos uždegimas, migruojanti eritema. Vėliau įgija žiedo ormą, gali plisti arba dingti, neniežti. Lydi karščiavimas, silpnumas, raumenu galvos skausmai, 2) Ankstyva diseminacijos-po kelių savaičių. Prasideda baigiant išnykti negydomai eritemai . Pažeidžiama nervų Sistema, sąnariai, oda 3) Vėlyva- išlikus ilgiau nei mėn. Diseminacijos požymiams (retai) DIAGNOSTIKA Klinikiniais požymiais (Ists.) ; ,SEROLOGINIS TYRIMAS- (nustatant Borrelia burd.) antikūnus, (II ir III std.). IgM antikūnų nustatymas -ELISA . PROFILAKTIKA Šviesti visuomenę, vengti vietovių kur daug erkių, dėvėti šviesius rūbus, apsižiūrėti po miško, repelentai, 5. ROŽĖ ETIOLOGIJA A grupės beta hemolizinis streptokokas, Streptococus pyogenes. EPIDEMIOLOGIJA Infekcijos šaltinis - sergantis žmogus, arba nešiotojas. Sukelėjų gali patekti iš pačio žmogaus uždegimo židinių. Perdavimo būdai - kontaktiniu (sąlyčio) per PAŽEISTĄ odą, oro lašiniu būdu . Imlumas - imliausi (rizikos veiksnių gr. Cukrinis diabetes, tromboflebitas). Imunitetas - nesusidaro, gali kartotis. KLINIKA Prasideda šalčio krėtimu,karščiavimu 40, galvos raumenų skausmai, vėliau plinta odos paraudimas, patinimas,didėja REGIONINIAI limfmazgiai, ribos aiškios, oda karšta, gali odos paviršiuje suidaryti pūslių. ŪMI PRADŽIA, STAIGUS KARŠČIAVIMAS, TOKSIKOZĖ. 4formos : ERITEMINĖ- dažniausia, ryški odos hiperemija, patinimas,skausmingumas,ribos aiškios, kraštai pakilę. Paraudimas plinta į visas puses. Oda karšta, blizganti,skausminga. ERITEMINĖ-PŪSLINĖ- pradžia kaip ir eriteminės, tik vėliau susidaro įvairaus dydžio pūslių pripildytų serozinio skysčio. ERITEMINĖ-HEMORAGINĖ-tas pats kaip ir eriteminei, tik sunkesnė ligonio būklė, odos vietoje atsiranda kraujosrūvų. PŪSLINĖ-HEMORAGINĖ- pati sunkiausia f. bendros intoksikacijos reiškiniai labia stiprūs, besikartojantis vėmimas, pūslės pripildytos tamsaus eksudato ir yra hemoragijų.. Dažniausia pažeidžia 1 kūno dalį :koją, ranką, DIAGNOSTIKA Pagal klinikinius požymius,, ligai būdingus uždegiminius kraujo pkyčius. Taip pat, kraujo pasėlis, odos pasėlis imant iš žaizdos. PROFILAKTIKA Higiena, kojų priežiūra, trauma vengimas, lėtinių streptokokinių židinių gydymas. 6. CELIULITAS PO GYVŪNŲ ĮKANDIMO ETIOLOGIJA Pasteurella EPIDEMIOLOGIJA Infekcijos šaltinis- dauguma naminių ir laukinių gyvūnų,paukščių Perdavimo būdai - žmogus užsikrečia kontaktuodamas su gyvūnu , jam įkandus įdrėskus, per pažeistą odą patekus gyvūno seilių.. Oro lašeliniu, vertikalus Imlumas - visuotinis, , kūdikiams suaugusiems su kepenų ligomis Imunitetas – nesusidaro KLINIKA Staigi pradžia, įkandimo/įdrėskimo vieta patinsta, parausta, pradeda skaudėti per 48h. Infekcija gali išplisti į gilesnius audinius, todėl gali susidaryti abscesas, sepsinis artritas. Oro lašeliniu būdu plintanti bakterija gali sukelti kvėpavimo takų ligas. DIAGNOSTIKA Įvertinti kliniką, surinkti epidemiologijos duomenis (po įkandimo/įdrėskimo) PROFILAKTIKA Gyvūnus turintys asmenys turėtų laikytis bendrųjų asmeninių profilaktikos priemonių. 7. PAPRASTOJI PŪSLELINĖ ETIOLOGIJA Herpes simplex 1 ir herpes simples 2 virusai, kurie sukelia skirtingus klinikinius požymius. EPIDEMIOLOGIJA Infekcijos šaltinis - sergantis žmogus arba nešiotojas, Perdavimo būdai - HSV1 plinta kontakto būdu per seiles, esant odos bėrimui-per glaudžius prisilietimus(imtynininkai). HSV1 ir HSV2 plinta lytinių santykių metu. Naujagimiai HSV2 užsikrečia gimdymo metu. Imlumas - visuotinis Imunitetas - reaktyvacija galima, neatsižvelgiant į imunitetą. KLINIKA HSV1 – infekcija besimptomė,dažniausia pasireiškia gingivostomatitu. Kūdikiams pasireiškia skausmingu pūsliniu bėrimu burnos gleivinėje. Slaptosios HSV1 formos pasireiškia-lūpų(nosies,akių)pūsleline. Galimas nervų sistemos pažeidimas, negydant karščiavimas,galvos sk. HSV2- I požymis tarpvietės bėrimas, bei išorinių lytinių organų srityje. Užsikrečiama lytinių santykių metu. Abu virusai gali pažeisti burnos gleivinę, lytinius organus. DIAGNOSTIKA Klinikiniai požymiai, PGR metodas, virusologinis metodas- sejant pūslyčių ląstelių kultūras, mikroskopu PROFILAKTIKA Higiena, pirštinės darbo metu, kaukės, apsaugos priemonės nuo lyt.plint.ligų, kontakto vengimas,imuniteto stiprinimas 8. JUOSTINĖ PŪSLELINĖ ETIOLOGIJA Varicella zoster. Jis gali sukelti vėjaraupius ir juostinę pūsl. EPIDEMIOLOGIJA Infekcijos šaltinis - sergantis vėjaraupiais, rečiau juostine pūsleline Perdavimo būdai - oro lašelinis ir sąlyčio būdu. LIGA GALI PASIREIKŠTI SENIAU PERSIRGUSIEMS VĖJARAUPIAIS Imlumas - serga vyresni, priklauso nuo imuniteto Imunitetas – nesusidaro. KLINIKA Iki bėrimų būdingas prodrominis negalavimas, odos peršėjimas,, deginimas neralgijų taškuise-būsimų bėrimų vietoje. Bėrimų fazėje-atsiranda grupės pūslyčių pripildtų seroz.sksčio, padidėja REGIONINIAI LIMFMAZGIAi, skausmai ir bėrimai lokalizuojasi palei pažeistus nervus (tarpšonkaulinius- vienoje pusėje). Gali pažeisti trišakio nervo ganglijas. Prieš bėrimus varginas intoksikacijos reiškiniai, karščiavimas. DIAGNOSTIKA Kliniškai, pagal pūslyčių išsidėstymą, IFR, PGR,ELISA metodais PROFILAKTIKA Jei nesirgęs bendravo su juostine pūsl.sergančiu-PASYVI IMUNIZACIJA. Sergant izoliuojamas nuo vaikų. 9. VIRUSINIAI A,B,C,D,E HEPATITAI ETIOLOGIJA. Sukelia HAV (labiausiai paplitę I ir III genotipai) EPIDEMIOLOGIJA. Infekcijos šaltinis- sergantis žmogus/ nešiotojas. Perdavimo būdas-fekalinis-oralinis, taip pat su vandeniu ir blogai apdorotu mmaistu. Imlumas ir imunitetas-visuotinis , imunitetas persirgus įgyjamas.... KLINIKA. Bendriniai negalavimai : karščiavimas, silpnumas, poyžmiai panašūs į gripo,vėliau dispepsijos požymiai(anoreksija, pykinimas) pakitusi išmatų spalva, patamsėjęs šlapimas, po savaitės prasideda gelta,išsivysčius geltai-savijauta pagerėja. DIAGNOSTIKA. Epidmiologinė anamnezė, kraujo tyrimas ALT aktyvumas, anti-HAV IgM nustatyti PROFILAKTIKA. Higieninės priemonės, vakcinacija, elgesio keitimas. B ETIOLOGIJA. Sukelia HBV EPIDEMIOLOGIJA. Infekcijos šaltinis- sergantis žmogus, arba nešiotjas. Perdavimo būdas- perinataliniu- motina perduoda naujagimiui; lytiniu, parenteriniu būdu- per PAŽEISTĄ ODĄ AR GLEIVINĘ, perpilant kraują, leidžiantis narkotikų, atsitiktinai įsidūrus su adata,tatuiruotės. Imlumas ir imunitetas- visuotinis, imunitetas persirgus........ KLINIKA. 50% nejaučia klinikinių požymių, tačiau gali užkrėsti kitus.  Dažniausi simptomai: didelis bendras silpnumas, sąnarių skausmas, apetito stoka, pykinimas, kartumas burnoje, karščiavimas, patamsėjęs šlapimas (alaus spalvos), skausmas ar diskomfortas dešinėje pašonėje, akių ir odos pageltimas. DIAGNOSTIKA. Norint sužinoti, ar žmogus užsikrėtęs VHB infekcija, reikia atlikti kraujo tyrimą, kuriame ieškoti VHB serologinių žymenų. PROFILAKTIKA. Vakcinos, lyt.santykių metu apsaugos priemonės, nevartoti tas pačias adatas (narkomanijos atveju) C ETIOLOGIJA. HCV EPIDEMIOLOGIJA. Infekcijos šaltinis. Sergantis žmogus, arba viruso nešiotjas. Perdavimo būdas- vartojantys švirkščiamuosius narkotikus; medicinos darbuotojai, turintys sąlytį su krauju, Imlumas ir imunitetas-visuotinis, persirgus imuniteto trukmė nežinoma KLINIKA. Dažniausi simptomai: didelis bendras silpnumas, apetito stoka, pykinimas. Kiek rečiau pasitaiko karščiavimas, odos niežulys, dešinės pašonės ar sąnarių skausmai DIAGNOSTIKA. reikia atlikti kraujo tyrimą. Užsikrėtus hepatito C virusu kraujo serume aptinkami antikūnai prieš hepatito C virusą (anti - HCV) bei hepatito C viruso ribonukleino rūgštis (HCV RNR). Ūmaus hepatito C atveju yra nustatoma ne tik antikūnai prieš HCV (antiHCV žymuo), bet ir padidėjęs kepenų fermentų (AST, ALT) aktyvumas PROFILAKTIKA. • Infekcijos kontrolės priemonės, Lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti prezervatyvus. • Nesinaudoti kitų žmonių asmens higienos daiktais: skutimosi peiliukais, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, dantų šepetuku ir kt. • Naudoti gumines pirštines, jei tenka liesti kraują, audinius D ETIOLOGIJA. Į virusą panaši D hepatito dalelė EPIDEMIOLOGIJA. Infekcijos šaltinis. Sergantis žmogus, arba viruso nešiotjas. Perdavimo būdas-PER UŽKRĖSTĄ kraują, kitus kūno skysčius, krauju užkrėstas adatas, lytinius santykius, vertikalus būdas- iš motinos vaikui Imlumas ir imunitetas- visuotinis, persirgus susidaro patvarus imunitetas. KLINIKA. Ūminė ligos forma beveik nesiskiria nuo HBV infekcijos. Dažniausi simptomai: didelis bendras silpnumas, sąnarių skausmas, apetito stoka, pykinimas, kartumas burnoje, karščiavimas, skausmas ar diskomfortas dešinėje pašonėje, o sergant geltine forma - patamsėjęs šlapimas (alaus spalvos), pageltę akių obuoliai bei oda. Sergant ūmia HBV ir HDV koinfekcija galimos lengvos bei sunkios ligos formos ar net "žaibinis" hepatitas  DIAGNOSTIKA. HDV infekcijos diagnostikai imamas kraujas iš venos. Atliekami laboratoriniai tyrimai. HDV infekcija diagnozuojama nustatant specifinius imunologinius žymenis prieš hepatito D virusą PROFILAKTIKA. skiepai nuo hepatito B;  kraujo, injekcijų saugumo užtikrinimas; žalos mažinimo paslaugų plėtojimas ir kt. E ETIOLOGIJA. HEV jautrus karščiui ir dezinfekcijos priemonėms, gerai išsilaiko vandenyje. EPIDEMIOLOGIJA. Infekcijos šaltinis. Sergantis žmogus, arba viruso nešiotojas, ši infekcija gali būti zoonozė Perdavimo būdas-fekalinis-oralinis, alimentiniu būdu, per užterštą vandenį, butinis sąlytis. Imlumas ir imunitetas- imlumas neaiškus,ypač imlios nėščios III trimestrą. Imunitetas susidaro KLINIKA. Pasireiškia kepenų parenchimos ląstelių degeneracija, organizmo intoksikacija, gelta. DIAGNOSTIKA. Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais ir laboratoriniais tyrimais (tiriamos išmatos, kraujas, kepenų punktatai) PROFILAKTIKA. Rankų higiena ir saugaus vandens bei maisto vartojimas yra pagrindinės prevencinės priemonės. Rankų higiena – pagrindinė nespecifinės profilaktikos priemonė, mažinanti VHE infekcijos plitimo riziką. 10. GRIPAS ETIOLOGIJA Gripo virusai priklauso Orthomyxoviridae šeimai, kuri turi tris gentis: Influenzavirus A, B ir C. Gripo A patogeniškas žmonėms, laukiniams ir naminiams vandens paukščiams, žinduoliams. Gripo B virusas plinta žmonių populiacijoje ir kas kelerius metus sukelia epidemijas. Gripo C virusas patogeniškas žmonėms ir kiaulėms, tačiau sukelia tik pavienius susirgimus EPIDEMIOLOGIJA Infekcijos šaltinis - nuo užsikrėtusio ir sergančio žmogaus, žinduoliai ir paukščiai (GRIPAS A) Perdavimo būdai - oro lašiniu būdu, tiesioginio ir netiesiginio sąlyčio būdu. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę  Imlumas - visi jautrūs, nebent persiregęs. Imunitetas - Po vakcinos susidaro tam tikras imunitetas(priklauso nuo antigeninės viruso sudėties kitimo greičio). Skiepytis rekom.kiekvienais metai KLINIKA Ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, pasireiškianti staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas. DIAGNOSTIKA Klinikiniai ir epidemiologiniai požymiai. Galima išauginti gripo virusą iš nosiaryklės išskyrų ląstelių kultūroje, PGR metodas, viruso antigeno nustatymas. PROFILAKTIKA 11. ADENOVIRUSINĖ INFEKCIJA ETIOLOGIJA Adenovirusai, 47 serotipų gali infekuoti žmones EPIDEMIOLOGIJA Infekcijos šaltinis - sergantis žmogus, sveikas viruso nešiotojas Perdavimo būdai - oro lašiniu būdu, fekaliniu-oraliniu būdu, per akių junginę Imlumas - labai imlūs vaikai nuo 6 mėn. iki 3 metų Imunitetas – KLINIKA Pusei žonių nebūna klinikinių požymių,dažniausia- ūminė virš.kvėpavimo takų infekcija. Kosulys,sloga,gerklės skausmas,tonzilito pož.karščiavimas,raumenų skausmai… dažnai akių junginės plėvinis uždegimas ar keratokonjuktyvitas, padidėję periferiniai limfmazgiai, kartais apčiuopiamos padidėjusios kepenys ir blužnis; žiotys hiperemiškos, minkštojo gomurio gleivinė granuliuota, tonzilito ir faringito požymiai; kartais smulkiažidininė pneumonija; retai gastroenterokolitas, hepatitas, šlapimo pūslės uždegimas; galima slaptoji infekcija. DIAGNOSTIKA Pagal klinikinius sindromus. Diagnozė patvirtinama išskyrus nosiaryklės sekreto ir antikūnų titrą poriniuose serumuose. PROFILAKTIKA Vakcinos nėra, nespec.profilaktika kaip ir gripo 12. ENTEROVIRUSINĖ INFEKCIJA ETIOLOGIJA Enterovirusai, priklausantys Picornaviridae šeimai EPIDEMIOLOGIJA Infekcijos šaltinis - sergantis žmogus, sveikas viruso nešiotojas Perdavimo būdai - oro lašiniu būdu, fekaliniu-oraliniu būdu Imlumas - Imlūs infekcijai bet kokio amžiaus žmonės, nepriklausomai nuo lyties. Vaikų imlumas didžiausias, tačiau tai priklauso ir nuo virusų dozės, vaiko imuninės būklės, higienos įgūdžių. Vyresnio amžiaus vaikams infekcija praeina lengvai, kiek sunkesnės ligos formos gali būti naujagimiams. Suaugusiems 20-50 metų asmenims infekcija dažniausiai pasireiškia hemoraginiu konjunktyvitu. Imunitetas – KLINIKA Klinika polimorfinė-nes yra daug sukelėjų. Dažniausia pradžia ūmi, karščiavimas, galvos skausmas. Išryškėja papulių,kurie vėliau virsta puslelėmis. Gali būti encefalitas. Gali būti tik galvos skausmas arba net sutrikti sąmonė, prasidėti raumenų traukuliai,nistagmas. DIAGNOSTIKA Nustatoma pagal kliniką, jei pažeista nervų Sistema-JUOSMINĖ PUNKCIJA, nedidelė citozė, EEG, serologinė diagnostika PROFILAKTIKA Patalpų vėdinimas, drėgnas valymas. Sergančiųjų izoliacija 14 d. 13. TYMAI ETIOLOGIJA Tymų virusas, turintis RNR, priklausantis Morrbillivirus genčiai, Paramyxoviridae šeimai. Neatsparus karščiui, dezinfektantams, UV spinduliams, EPIDEMIOLOGIJA Infekcijos šaltinis – žmogus Perdavimo būdai – oro dalelių (aerozolio) būdu, esant tiesioginiam arba netiesioginam (per daiktus) kontaktui (sąlyčiui) su infekuoto asmens nosies išskyromis. Tymams būdingas ypač didelis užkrečiamumas. Imliose populiacijose suserga 90-95proc. su sergančiuoju kontaktavusių asmenų. Imlumas – visi neskiepyti ir nesirgę asmenys yra imlūs. Imunitetas – persirgus susidaro visam gyvenimui. Motinų, kurios buvo sirgę tymais, kūdikiai pro placenta gauna antikūnių, kurie juos apsaugo nuo ligos 6-9 mėn. Skiepytų, bet nesirgusių motinų kūdikiai antikūnių gauna mažiau, dar yra imlesni tymams. KLINIKA Tai virusinė, odos bėrimą sukelianti infekcija. Prasideda prodrominiu karščiavimu, konjunktyvitu, sloga, kosuliu ir Kopliko dėmelių – savitasis ligos požymis – atsiradimu. Kopliko dėmelės – tai į druskos grūdelius panašūs bėrimo elementai, kurie atsiranda ant įraudusio, infiltruoto skruosto gleivinės paviršiaus prodrominio ligos periodo metu. Išnykus Kopliko dėmelėms, atsiranda makopapulinis bėrimas – rausvos dėmelės, kurios atsiranda 3-7 ligos dieną, iš pradžių ant veido, paskui plinta link liemens ir rankų. Tymų metu odo bėrimo neniežti. Bėrimas praeina per 7-10d, buvusioje bėrimo vietoje – hiperpigmentacija ir pleiskanojimas. Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas (krupas), rečiau – smegenų uždegimas (encefalitas). Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, laringitas, viduriavimas, encefalitas (smegenų uždegimas). DIAGNOSTIKA Tymai nesunkiai nustatomi pagal klinikinius ir epidemiologinius požymius, tačiau laboratorinis diagnozės patvirtinimas – būtinas. Dažniausiai kraujyje ieškoma IgM antikūnių arba 4 kartus padidėjusios tymų antikūni ų koncentracijos, kai buvo tiriama ligos pradžioje ir sveikstant. PROFILAKTIKA • Visų kūdikių, gimusių po 1957m skiepijimas. taip pat asmenims, kuriems vakcinos buvo kontraindikuotinos arba kurie tiesiog neskiepyti, po buvusio kontakto su sergančiuoju, skiriama specifinio imoglobulino. • Naudojama vakcina dažniausiai kombinuota – tymai+raudonukė+parotitas. Įskiepijus ją, imunitetas susidaro nuo kelerių iki 10-12m, tad reikalinga revakcinacija, po kurios 99proc žmonių įgauna imunitetą visam gyvenimui. • Dabar lietuvoje skiepyjami 15-16,5 mėn vaikai, antra dozė – 6-7m. arba 12 metų. • Skubus pranešimas apie tymus yra provalomas • Sergantysis izoliuojamas 4 dienas po bėrimo atsiradimo. 14. VĖJARAUPIAI ETIOLOGIJA Varicella zoster virusas, Herpesviridae šeima EPIDEMIOLOGIJA Infekcijos šaltinis – žmogus Perdavimo būdai – oro lašiniu būdu nuo žmogaus žmogui, tiesioginio kontakto su užsikrėtusiu asmeniu metu arba netiesiogiai per pūslelių išskyromis suteptus daiktus sąlyčio metu. Imlumas – visuotinis Imunitetas – persirgus dažniausiai susidaro ilgalaikis imunitetas, antrinis užsikrėtimas yra labai retas, bet galimas. KLINIKA Tai ūmi, išplitusi virusinė infekcija. Būdinga staigi pradžia, karščiavimas, intoksikacija, ir odo bėrimas, kuris iš pradžių būna makopapulinis, greitai virsta pūsleliniu ir, vėliau – pūstuliniu, tęsiasi 3-4d ir baigiasi šašų susidarymu. Prodrominis laikotarpis – karščiavimas, galvos ir raumenų skausmas Bėrimas dažnai būna polimorfiškas – tuo pačiu metu stebimi įvairūs bėrimo elementai. Pūslelės būna vienertmės, punktuojant subliūkšta. Bėrimai dažniau gausesni pridengtose kūno vietose nei atvirose. Jie atsiranda plaukuotoje galvos dalyje, pažastyse, burnos gleivinėje, viršutiniuose kvėpavimo takuose, akių junginėje. Suaugusiems dažnai infekcija yra labai sunki. DIAGNOSTIKA Dažniausiai diagnozei pagrįsti užtenka klinikinių požymių, kartais naudojami PGR ar antikūnių titro padidėjimo nustatymas kraujyje. PROFILAKTIKA • Yra vakcina, vaikams iki 12m užtenka vienos, vyresniems nei 12m reikia dviejų doziu 4-8sav intervalu. • Lietuvoje vakcina nuo vėjaraupių nėra įvesta į skiepų kalendorių. • Ligą privaloma įregistruoti, nebūtinai skubiai • Ligoniai izoliuojami namuose tol, kol pūslelių vietoje susidaro šašai (nebeužkrečiama) • Dezinfekuojami paviršiai užteršti nosiaryklės išskyromis. • Turėjusiems kontaktą imliems asmenims – vakcina per 3-5d po kontakto arba imunoglobulinas per 96val po kontakto. • Gali būti skiriamas acikloviras imliems asmenis, turėjusiems kontaktą, jei negalima jų paskiepyti 15. SKARLATINA ETIOLOGIJA A grupės beta hemolizinio streptokoko padermės, gaminančios eritrogeninį toksiną (A, B ir C tipų pirogeninį egzotoksiną) S.pyogenes EPIDEMIOLOGIJA Infekcijos šaltinis - žmogus Perdavimo būdai – oro lašelinis arba tiesiogini sąlyčio būdu per ligonius arba sveikus sukelėjų turėtojus, retai – netiesioginio sąlyčio metu per kvėpavimo išskyromis užterštus aplinkos daiktus. Galimas užsikrėtimas per streptokokais užterštą maistą, ypač nepasterizuoto pieno produktus. Imlumas - visuotinis Imunitetas – tipospecifinis, antibakterinis ir antitoksinis, ilgalaikis. Antra kartą skarlatina susergama labai retai. KLINIKA Pasireiškia tonzilitu (angina) kartu su odos ir gleivinių bėrimu. Liga prasideda staiga karščiavimu (iki 40laipsnių), gerklės skausmu, paraudimu, tonzilių padidėjimu ir baltų taškinių ar susiliejančių apnašų atsiradimu. Kaklo limfmazgiai būna padidėję, skausmingi. Kartu atsiranda smulkus taškinis makulopapulinis eriteminis bėrimas kūne, ypač ant kaklo, krūtinės, pažastų, alkūnių, kirkšnių srityje, vidiniame šlaunų oaviršiuje. Paspaudus odą bėrimas išblykšta, glostant jaučiamas odos nelygumas, vadinamas „švitrinio popieriaus“ sindromu. Būdingas skarlatinai savitasis pažeidimas – paraudę skruostai ir susidaręs neisbertos odos trikampis aplink burną. Kartu stebimas „avietinis liežuvis“ Dėl stiprios intoksikacijos – pykinimas ir vėmimas Sveikstant buvusių bėrimų srityje – odos pleiskanojimas arba lupimasis, ypač rankų ir kojų pirštų galiukų srityje. DIAGNOSTIKA Diagnozė patvirtinama laboratoriniais tyrimais, išauginus streptokokus iš ryklės ar tonzilių išskyrų. Greitajai diagnostikai naudojamas tonzilių tepinėlio streptokoko antigeno testas. PROFILAKTIKA • Vartoti pasterizuotus pieno produktus • Dezinfekuoti kvėpavimo takų išskyromis suterštus daiktus • Taikyti įprastines oro lašiniu būdu plintančių infekcijų apsaugos priemones. 16. PAROTITINĖ INFEKCIJA ETIOLOGIJA Epideminio parotito virusas, turintis RNR EPIDEMIOLOGIJA Infekcijos šaltinis - žmogus Perdavimo būdai – oro lašiniu būdų arba per tieisoginį sąlyti su užsikrėtusio asmens seilėmis. Galima užsikrėsti oer namų apyvokos daiktus, žaislus Imlumas – gimę iki 1957m turi natūralų imunitetą, nors ir nėra sirgę, visiems kitiems – visuotinis. Atsparūs – jei kraujyje yra IgG klasės antikūnių. Dažniau serga paaugliai bei jauni suaugusieji. Imunitetas – po besimptomės ar klinikinės infekcijos įgyjamas imunitetas visam gyvenimui KLINIKA Infekcija sukelia karščiavimą ir vienos arba kelių sielių liaukų patinimą ir skausmingumą. Dažniausiai pažeidžiamos paausinės, rečiau – paliežuvinės arba pažandinės liaukos. Be seilių liaukų patinimo, sergant epideminiu parotitu gali prasidėti virusinis galvos smegenų dangalų uždegimas (meningitas), kasos uždegimas (pankreatitas), gali būti pažeistos lyties liaukos. Manoma, kad abipusis sėklidžių uždegimas kartais gali būti vyriško nevaisingumo priežastimi. Labai retais atvejais kiaulytės virusas pažeidžia smegenis – sukelia encefalitą. Kitos labai retos komplikacijos – kurtumas, diabetas. DIAGNOSTIKA Diagnozė patvirtinama išskyrus virusą iš seilių ar kitų kūno skysčių ląstelių kultūroje, nustačius savituosius IgM klasės antikūnius arba ryškų IgG klasės antikūnių titro padidėjimą ūminiu ir sveikimo laikotarpiais PROFILAKTIKA • Visų, gimusių po 1957m vakcinacija. • Vakcina gali būti naudojama viena arba kombinuota: tymų+parotito+raudonukės • Vakcina skiriama vyresniems nei metų vaikams • Lietuvoje – 15-16,5mėn pirma dozė – antra 6-7m arba 12m. • Laikytis bendrų higienos reikalavimų • Karantinas skelbiamas kolektyvuose, iki 21d nuo paskutinio išaiškinto atvejo. • Dezinfekuoti nosiaryklės išskyromis bei seilėmis užterštus daiktus • Įprastinės oro lašeliais plintančių infekcijų apsaugos priemonės 17. INFEKCINĖ MONONUKLEOZĖ ETIOLOGIJA Epšteino-Baro virusas (EBV). Išorinėje aplinkoje EBV gyvybingas išlieka trumpai EPIDEMIOLOGIJA Infekcijos šaltinis – žmogus (sergantis/nešiotojas) Perdavimo būdai – iš žmogaus žmogui per seiles, rečiau – oro lašeliniu būdu. Maži vaikai gali užsikrėsti per juos prižiūrinčių asmenų rankas, žaislus, buities daiktus, užterštus seilėmis arba jei motina sukramto maistą ir duoda jį kūdikiui. Dažniausiai plinta bučiuojantis Gali būti perduotas per kraujo perpylimą ar organų transplantaciją Imlumas - visuotinis Imunitetas – visam gyvenimui, nors po užsikrėtimo EBV žmogaus organizme išlieka iki mirties. EBV reaktyvacija galima nusilpus imunitetui KLINIKA Tai sisteminė virusinė liga, kuriai būdingas karščiavimas, eksudacinis faringotonzilitas, išplitusi limfodenopatija ir kepenų bei blužnies padidėjimas. Mažiems vaikams liga būna besimptomė arba lengvos eigos. DIAGNOSTIKA Klinikinis vaizdas, heterofilinių antikūnių nustatymas kraujyje agliutinacijos arba latekso testais PROFILAKTIKA • Svarbu kruopštus ir dažnas rankų plovimas, vengti naudotis bendro naudojimosi indais, namų apyvokos daiktais • Ligą registruoti privaloma • Izoliacija nereikalinga • Daiktų dezinfekcija, kurie sutepti seilėmis ir nosiaryklės išskyromis • Imunizacija netaikoma 18. STREPTOKOKINIS TONZILITAS ETIOLOGIJA A grupės (β –hemolizinis gramteigiamasis streptokokas(S.pyogenes) EPIDEMIOLOGIJA Infekcijos šaltinis - sergantieji ūminiais tonzilitais ir sveiki streptokokų nešiotojai Perdavimo būdai - užsikrečiama lašiniu būdu per orą nuo sergančiojo ar užkrato nešiotojo, kurie kalbėdami, čiaudėdami ar kosėdami išskiria į aplinką didelį mikroorganizmų kiekį Imlumas - tai yra sporadinė Ilga, dažniau sergama rudenį-žiemą, organizuotuose kolektyvuose galimi epideminiai protrūkiai (imlumas gali siekti 10–15%). Uaugusieji, neturintys specifinio M imuniteto yra imlūs ligai Imunitetas - nesusidaro KLINIKA Liga prasideda ūmiai gerklės skausmu, lydimu disfagijos, silpnumo, karščiavimo, gerklės skausmo. Vaikus dažnai pykina, skundžiasi pilvo skausmu Ryklės užpakalinė dalis paraudusi, matyti emdema bei limfoidinio audinio hiperplazija. Padidėjusios, hiperemiškos tonzilės pasidengusios pilkšvai baltu eksudatu, kuris išsidėsto kamštukais, susilieja į saleles ar padengia visų tonzilių paviršių. Padidėja regioniniai (požandikauliniai) limfmazgiai iki 1–2,5 cm diametro, skausmingi, paslankūs. Ligonis karščiuoja iki 38-40 laipsnių Kosulio ir stiprios slogos dažnai nebūna Gali būti patinęs, hiperemiškas liežuvėlis, petechijos ant gomurio ir skarlatininis kūno bėrimas. DIAGNOSTIKA Kriterijai klinikai: 1. Eksudato apnašas ant tonzilių 2. Skausmingi priekinės kaklo dalies limfmazgiai 3. Karščiavimas 4. Kosulio nebuvimas. Tačiau reikalingi ir tyrimai. Iš gerklės, migdolų nuograndų pasėlio išauginti A grupės – hemoliziniai streptokokai (S.pyogenes). Nuograndos turi būti imamos nuo abiejų tonzilių ir užpakalinės ryklės sienelės, nneliečiant kitų burnos dalių. Tiriant reikia įsitikinti, kad nebuvo gauta bent viena AB doze. PROFILAKTIKA Kontaktinių asmenų ir nešiotojų gydymas. Visiems asmenims, kurių tyrimai teigiami, skiriama Benzatino benzilpenicilino G į raumenis viena dozė ir jie pašalinami iš kolektyvo vienai dienai. 19. KAČIŲ ĮDRĖSKIMO LIGA (BARTONELIOZĖ) ETIOLOGIJA Bartonella genties bakterijos, Gram- lazdelės EPIDEMIOLOGIJA Infekcijos šaltinis - Katės, pumos ir kai kurie kiti kačių šeimai priklausantys gyvūnai Sergantis žmogus Perdavimo būdai - Sąlyčio metu, įkandus arba įdrėskus katei. Taip pat gali pernešti kačių blusos Imlumas - Dažniau asmenys, kurie kontaktuoja su kačių šeimos gyvūnais bei vaikai Imunitetas - nesusidaro KLINIKA Pažeidimo vietoje susidaro mazgelis, kuris vėliau virsta pūlinėliu, o dar vėliau pasidengia šašu ir sugyja per savaitę nepalikdamas rando. Praėjus 1-4 savaitėm po užsikrėtimo padidėja regioniniai limfmazgiai (dažniausiai pažastų, retai viso organizmo). Jie skausmingi, bet paslankūs. Gali supūliuoti dėl bakterinės superinfekcijos. • Silpnumas • Apetito stoka • Galvos skausmas • Svorio netekimas DIAGNOSTIKA • Diagnozę patvirtina kraujo pasėlyje išaugęs sukėlėjas ar rasta jo nukleorūgštis biopsinėje medžiagoje (auga lėtai, apie 1-4 savaites) • Galima rasti savitų antikūnų kraujyje (teigiamas PGR) • Padidėjęs ENG, sumažėjęs trombocitų kiekis, anemijos požymiai • Būdingas padidėjusio limfmazgio biopsinės medžiagos histologinio tyrimo vaizdas PROFILAKTIKA Vengti rizikos faktorių- bendrinės asmeninės profilaktikos priemonės asmenims, kurie laiko ar prižiūri gyvūnus 20. RAUDONUKĖ ETIOLOGIJA Raudonukės virusas, priklausantis Rubivirus genčiai EPIDEMIOLOGIJA Infekcijos šaltinis - žmogus Perdavimo būdai – oro lašiniu arba per tiesioginį ar netiesioginį sąlytį su užsikrėtusio asmens nosiaryklės išskyromis Imlumas - visuotinis Imunitetas – įgyjamas visam gyvenimui po besimptomės ar klinikinės infekcijos ir po vakcinacijos. Kūdikiai, gimę iš imunitetą turinčių motinų, įgauna pasyvųjį imunitetą, kuris išlieka 6-9 mėn. KLINIKA Tai sisteminė virusinė liga, kuriai būdingas karščiavimas ir difuzinis, smulkus makupapulinis bėrimas, kartais panašus į tymus ar skarlatiną. Vaikams intoksikacijos požymių beveik nebūna, arba jie labai silpni. Suaugusiems kartais būna 1-5d prodromas, pasoreiškiantis subfebriliu karščiavimus, raumenų, galvos skausmu, nestirpia sloga, konjuntyvito požymiais. Svarbus požymis – pakaušio ir kaklo limfmazgių padidėjimas, kuris dažniausiai atsiranda 5-10d iki išbėrimo. Dažniasiai išberiami tiesiamieji paviršiai, kelių sąnariai, sėdmenys. DIAGNOSTIKA Klinikinis vaizdas, bet turi būti patvirtinta laboratoriniai tyrimais. Dažniausiai naudojami serologiniai tyrimai (IgM klasės antikūnių nustatymas kraujyje, arba 4 kartus padidėjęs bendras raudonukės antikunių titras poriniuose kraujo ėminiuose, dviejų savaičių intervalu). PROFILAKTIKA Vakcina. Skiepijami vaikai 15-16,5mėn, antra dozė – 6-7 metų arba 12 metų. 21. DIFTERIJA ETIOLOGIJA Corynebacterium diphteriae EPIDEMIOLOGIJA Infekcijos šaltinis - žmogus Perdavimo būdai – oro lašiniu būdu, bendravus su sergančiu žmogum ar sveiku toksogeninių bakterijų turėtoju Imlumas – naujagimiai turi įgimtą pasyvųjį imunitetą (jei motina persirgus ar buvo paskiepyta), kuris trunka apie 6mėn. Taip pat priklauso nuo antitoksinio antidifterinio imuniteto. Imunitetas – persirgus susidaro trumpalaikis antitoksinis imunitetas, kuris apsaugo nuo ligos, bet ne nuo difterijos sukėlėjų turėjimo nosiaryklėje. KLINIKA Tai ūminė bakterinė liga, pažeidžianti tonziles (migdolus), ryklę, gerklas, nosį, rečiau – gleivines ar odą, kartais – akies junginę ar makštį. Audinių pažeidimą sukelia difterijos lazdelių išskiriamas toksinas. Tipiškas ligos požymis – nesimetriškai išsidėsčiusių, stipriai prigludusių prie aplinkinių audinių, labai sunkiai nuimamų pilkšvai baltų pėvinių apnašų atsiradimas. Žiočių, tonzilių ir ryklės difterijos metu kaklas būa šiek tiek patinęs, padidėję ir skausmingi limfmazgiai. Sergant sunkia forma, plėvės išplinta i gerklę, atsiranda ryški kaklo edema („buliaus kaklas“) ir kvėpavimo takų obstrukcija, todėl ligonį ima labai dusinti. DIAGNOSTIKA Preliminari dignozė nustatoma esant tipiškoms pilkšvoms apnašoms (ypač ant liežuvėlio ir minkštojo gomurio), tonzilitui, laringitui bei kaklo limfodenopatijai ir/ar kraujingoms ir gleivingoms išskoroms iš nosies. Diagnozė patvirtinama bakteriologiniu tyrimu. PROFILAKTIKA Vienintelė veiksminga priemonė – visuotinė aktyvi imunizacija susilpninto difterijos toksino vakcina. Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių skiepijami: 2, 4, 6 ir 18 mėnesių kūdikiai, 6 – 7 bei 15 – 16 metų vaikai. Vėliau palaikomosios vakcinos dozės suaugusiems rekomenduojamos kas 10 metų. 22. STABLIGĖ ETIOLOGIJA Clostridium tetani, Gram+ anaerobinė lazdelė EPIDEMIOLOGIJA Infekcijos šaltinis - Tam tikri gyvūnai (arkliai, avys ir kt.), taip pat žmonės, kurių žarnyne anaerobinėmis sąlygomis stabligės sukelėjai gyvena kaip saprofitai. Išsiskyrusios su išmatomis į aplinką vegetacinės formos virsta sporomis, kurių būna užterštame dirvožemyje. Perdavimo būdai – užsikrečiama sąlyčio būdu sukelėjo sporoms patekus per pažeistą odą. Pavojinga užsiteršti žaizdas sodo, daržo, ganyklų žeme. Naujagimiai gali užsikrėsti per bambutę, jei ji užteršiama užrišant virkštelę. Galima užsikrėsti į vena leidžiantis narkotikų. Imlumas – visuotinis Imunitetas - neįgyjamas KLINIKA Tai ūminė užkrečiamoji liga, sukeliama anaerobinėmis sąlygomis žaizdoje besidauginančio stabligės sukelėjo egzotoksino. Pasireiškia skausmingais skersaruožių kramtomųjų, kaklo, nugaros ir liemens srities raumenų susitraukimais, spazmais, rigidiškumu. Pirmasis ligos požymis – kramtomųjų raumenų spazmai, dėl kurių ligonis negali išsižioti (trimas). Klasikiniai ligos simptomai – sardoniška šypsena (kakta suraukta, akys primerktos, dantys sukąsti, lūpos sučiauptos), ryklės raumenų spazmo sukelta disfagija, opistotonusas (ligonis nugara neliečia lovos, guli pakėlęs liemenį, atlošęs galvą), įsitempęs, kietas pilvas. Veikiant išoriniams lietimo, garso ir kt dirgikliams, raumenys susitrakia kelias sek-min. Traukulių metu ligonis išlieka sąmoningas, nekvėpuoja, veidas pamėlynuoja, atsiranda skausmo išraiška, kūnas išsilenkia lanku. Dažnai būna subfebrili temperatūra, prieš mirtį pereina į febrilią. DIAGNOSTIKA Diagnozuojama remiantis linikiniais požymiais, epidemiologinės anamnezės (trauma, nudegimas, nušalimas) duomenimis. BŪTINA SĄLYGA – ANAEROBINĖS SĄLYGOS ŽAIZDOJ. PROFILAKTIKA • Tinkamas žaizdų tvarkymas • Skiepai, vartojami planinei ir poekspozicinei profilaktikai. Skiepijama difterijos+stabligės+kokliušo (arba dar daugiau komponentų) turinčia vakcina, 2,4,6 ir 18men kudikius. Vėliau skiepijama sulaukus 6-7metų. Sulaukus 15-16 metų skiepijama difterijos + stabligės anatoksinu. Vėliau – stabligės ir difterijos toksoidu revakcinuojama kas 10m. 23. BOTULIZMAS ETIOLOGIJA Clostridium botulinum EPIDEMIOLOGIJA Infekcijos šaltinis – naminiai ir laukiniai gyvūnai, graužikai, žuvys. Perdavimo būdai – užsikrečiama valgant netinkamai paruoštus mėsos, žuvų, daržovių, grybų konservus, rūkytas dešras. Užsikrėsti galima ir įkvėpus toksino aerozolio. Imlumas – visuotinis Imunitetas – nesusidaro KLINIKA Ūminė infekcija, pažeidžianti virškinimo ir nervų sistemas. Botulizmo toksinas pažeidžia nervų ir raumenų (neuroraumeninę) jungtį ir sukelia dispepsinį, akių ir kitus paralyžiaus sindromus. Pirmieji simptomai užsikrėtus per maistą atsiranda per 18-24h. Temperatūra būna normali arba subfebrili, pasireiškia dispepsijos požymiai (pykina, rečiau vemiama), peristaltikos parezė,meteorizmas, džiūsta burna, springstama, sunku ryti maistą. Užkimsta balsas, sutrinka kalba, regėjimas, būdingi išsiplėtę, dažnai nelygūs vyzdžiai, mirgėjimas ir dvejinimasis akyse, žvairumas, vokų ptozė. Kartais sutrinka kvėpavimas. DIAGNOSTIKA Diagnozę pagrindžia toksino nustatymas kraujo serume, skrandžio turinyje, išmatose, autopsijos mėginiuose, maiste netiesioginės agliutinacijos, imunofermentinio tyrimo metodais. PROFILAKTIKA • Gerai paruošti konservus (plauti) • Konservus laikyti ne aukštesnėje nei 10 laipsnių temp. • Nevartoti konservų su išsipūtusiais dangteliais • Prieš vartojant produktą, jį gerai termiškai apdoroti. 24. PASIUTLIGĖ ETIOLOGIJA Pasiutligės virusas EPIDEMIOLOGIJA Infekcijos šaltinis – laukiniai mėsėdžiai, ypač lapės, vilkai, kojotai, ūsūriniai sunys, šakalai, laukiinės katės, barsukai, kiaunės, žebenkštys, meškėnai, skunkai, mangustai ir kai kurie naminiai gyvūnai. Perdavimo būdai – virusas su pasiutusio gyvūno seilėmis patenka įkandus ar įdrėskus (retais atvejais per odos įtrūkimus ir gleivinę). Teoriškai įmanomas perdavimas nuo sergančio žmogaus žmogui. Imlumas – skirtingi žinduoliai, atsižvelgiant į viruso rūšį, nevienodai imlūs pasiutligei. Žmonės atsparesni infkc nei kai kurios gyvūnų rūšys. Imunitetas – nesusidaro KLINIKA Tai ūminė žmonių ir gyvūnų virusinė CNS infekcija (encefalitas), kuri visada baigiasi mirtimi. Pradžioje atsiranda nerimas, galvos skaumas, karščiavimas, silpnumas, jutimo sutrikimia gyvūno įkandimo vietoje. Dažni simptomai – psichomotorinis sujaudinimas, vandens baimė, aerofobija, disfagija. Liga gali progresuoti iki parezių ar paralyžių, kartu gali prasidėti delyras ar traukuliai. DIAGNOSTIKA • Nustačius viruso antigeną tiesioginiu fluorescuojamųjų monokloninių antikūnių metodu, tiriant mikroskopu gyvūnų ar žmogaus pomirtinius smegenų tepinėlius • Atlikus biologinį mėginį, ty laboratorinių pelių smegenis užkrėtus tiriamąja medžiaga • Išskyrus pasiutligės virusą ląstelių kultūroje PROFILAKTIKA • Imunizuoti naminius gyvūnus • Didelės rizikos žmonės skiriama priešekspozicinė imunizacija – 3 vakcinos į raumenis arba odą 0,7,21 arba 28d. Susidaręs imunitetas laikosi ne ilgiau kaip 2 metus. Rekomenduojama revakcinuoti po metų, o vėliau – kas 5. • Žaizdą tuoj pat plauti tekančiu vandeniu, dezinfekuoti. • Ar skirti imunizacija po kontakto sprendžiama pagal žaizdą, gyvūno elgesį, jo anamnezę. Jei bent mažiausia tikimybė užsikrėsti – skiepijama. • Skiepijama 5 vakcinomis – 0,3,7,14,28d arba 2 vakcinos 0 dieną, ir po vieną dozę 7 ir 21d. • Kartais skiriama Ig, kuris naudingas iki 7 dienos po užsikrėtimo. 25. ERKINIS ENCEFALITAS ETIOLOGIJA Erkinio encefalita virusas - EEV EPIDEMIOLOGIJA Infekcijos šaltinis – EEV rezervuaras gamtoje yra smulkieji graužikai, stambūs laikiniai r naminiai žinduoliai, paukščiai, o pernešėjai – erkės. Perdavimo būdai – EEV pernešėjos yra erkės, kurios užsikrečia įkandus į gyvūną Imlumas – visuotinis Imunitetas – susidaro visam gyvenimui KLINIKA Tai ūminė virusinė CNS infekcija 80 proc atvejų liga būna dvibangė Pirmosios ligos fazės požymiai yra karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmai ir kiti į gripą panašūs simptomai Vėliau eina tariamojo pasveikimo laikotarpis, trunkantis 5-7d. Antrąją ligos fazę, kuri prasideda 20-30proc užkrėstų asmenų, atsiranda NS pažeidimo simptomai Erkinis encefalitas skirstomas į formas: • Meningitinė – galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, sprando rigidiškumas • Encefalitinė – sąmonės, orientacijos, mąsymo sutrikimai, disfazija, tremoras, ataksija, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimas, traukuliai, galvos nervų pažeidimas ir kt. • Mielitinė/radikuloneuritinė – nugaros ir/ar šaknelių nervų pažeidimas DIAGNOSTIKA Diagnozuojama nustačius uždegiminius smegenų skysčio pokyčius ir savituosius EEV IgM antikūnius kraujyje PROFILAKTIKA • Veiksmingiausia EE profilaktikos priemonė – skiepai. • Pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1-3 mėn. intervalu; trečiosios ir sustiprinančiųjų dozių įskiepijimo intervalai gali būti skirtingi, priklausomai nuo vakcinos gamintojo, ir nurodomi vakcinos informaciniame lapelyje. Po pilnos vakcinacijos (3 dozių) apie 97 % skiepytų asmenų susidaro apsauginis antikūnių titras. • Repelentai nuo erkių, šviesi apranga ir tt. 26. KOKLIUŠAS ETIOLOGIJA Bordatella pertussis EPIDEMIOLOGIJA Infekcijos šaltinis – kokliušu sergantis žmogus Perdavimo būdai – oro lašelinis, tiesiogiai artimai bendraujant su sergančiuoju. Imlumas - visuotinis Imunitetas – persirgus imunitetas suidaro 4-20 metų, tačiau pakartotinai sergama retai. KLINIKA Tai ūminė bakterinė liga, pažeidžianti kvėpavimo takus. Dažniausiai prasideda nespecifine katarinių požymių stadija, su neryškiu dirginamuoju kosuliu. Kosulys per 1-2 sav pereina prie priepuolinio, spazminio pobūdžio kosulio, kuris dažnai tęsiasi 1-2mėn ar ilgiau. Kosulio metu būna sunku įkvėpti, todėl kosulys ir įkvėpimas tampa panašus į „gaidžio giedojimo“ garsą. Dažniausiai kosulio priepuoliai baigiasi lipnių, gleivingų skreplių atkosėjimu, neretai – vėmimu. DIAGNOSTIKA Diagnozuojama išauginus sukelėją iš nosiaryklės išskyrų, paimtų steriliu tamponų per katarinį periodą arba kosulio priepuolių periodo pradžioje. Taip pat gali kosėti tiesiai į petri lėkštelę, turinčią specialią terpę PROFILAKTIKA • Aktyvi imunizacija susideda iš trijų vakcinų (kokliušas+stabligė+difterija) • Skiepijama 2,4,6mėn kūdikiai. Stiprinamoji dozė – 18 mėn ir 6-7 metų vaikams. 27. TULIAREMIJA ETIOLOGIJA Francisella tularensis EPIDEMIOLOGIJA Infekcijos šaltinis – Laukiniai stuburiniai gyvūnai, taip pat naminiai gyvūnai (avys, šunys), taip pat erkės. Perdavimo būdai – infekc graužikų populiacijose plinta alimentiniu būdu per infekuotą vandenį ir pašarus Žmogus gali užsikrėsti keliais būdais: • Sąlyčio būdu su gyvūnais ir jų ekskrementais arba per užkrėstą aplinką • Per užterštą maistą ir vandenį • Per orą, įkvėpiant dulkių • Transmisiniu būdu per erkes, kraują siurbiančius dvisparnius vabzdžius Imlumas – visuotinis Imunitetas – persirgus lieka ilgalaikis imunitetas KLINIKA Tai gamtinė židininė zoonozė, kurios klinikiniai požymiai priklauso nuo sukelėjo virulentiškumo ir jo patekimo būdo. Iš pradžių liga pasireiškia neskausminga opa sukelėjo patekimo vietoje ir regioninių limfmazgių padidėjimu – odos –limfmazgių tuliaremija. Sukėlėjais užteršto vandens bei maisto vartojimas gali sukelti burnos ir ryklės bei žarnyno tuliaremiją. Jei sukėlėjas patenka pro kvėp takus, tuomet galima plaučių tuliaremija ir pirminis sepsinis sindromas Antrinė (metastazinė) tuliareminė pneumonija gali atsirasti, jei užkrato iš bubonų (sergant odos-limfmazgių forma) hematogeniniu būdu patenka į plaučius. Retais atvejais sukelėjais gali patekti per akių gleivinę, tuomet pasireiškia skausmingas, pūlingas konjunktyvitas. Susirgimas prasideda nuo intoksikacijos, temperatūros padidėjimo iki 38–40° C, atsiranda drebulys, galvos bei raumenų skausmai, bendras silpnumas, blogas apetitas, įvairūs bėrimai -  eriteminis, makulopapulinis, rozeolinis, petechinis. Liga pasireiškia bradikardija, kraujo spaudimo sumažėjimu. Po kelių dienų nuo susirgimo pradžios padidėja kepenys ir blužnis. DIAGNOSTIKA Diagnozuojama reminatis klinikiniais požymiais, epidemiologiniais duomenimis ir savitųjų serumo antikūnių, atsirandančių antrąją ligos savaitę, nustaytmu. PROFILAKTIKA • Tinkamai prižiūrėti aplinką; • Naikinti graužikus ir nariuotakojus (deratizacija, dezinsekcija); • Naudoti nariuotakojus atbaidančias priemones (repelentus); • Vengti erkių bei kitų nariuotakojų įgėlimų, gamtoje dėvėti apsauginius drabužius; • Dirbant žemės ūkio darbus, ypač pastebėjus kritusių graužikų, naudotis asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis ir laikytis asmens higienos reikalavimų; • Lupant sumedžiotų gyvūnų (ypač kiškių) kailius ir dorojant skerdieną mūvėti gumines pirštines; • Vartoti saugų geriamąjį vandenį; • Naudoti asmenines apsaugos priemones (kaukės, chalatai, pirštinės ir kt.) laboratorijose dirbant su F. tularensis kultūromis; • Gyvūnų ir jų skerdenos tarptautinio gabenimo kontrolė.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!