Individuli įmonė: samprata, steigimas

Individuali įmonė viena iš labiausiai paplitusių ūkinės komercinės veiklos formų. Šios formos populiarumą daugiauiai įtakoja supaprastinti steigimo reikalavimai, paprastesnė buhalterinė apskaita, mažesni mokesčiai bei viena iš svarbiausių priežasčių - nereikalaujama jokio įstathio kapitalo. Nepaisant išvardintų privalumų, ši veiklos forma turi ir trūkumų. Didžiausias trūkumas - neribota turtinė atsakomybė. Tai reiškia, kad, neužtekus įmonės turto kreditoriniams reikalavimams patenkinti, reikalavimai nukreipiami į asmenini savininko turtą ir bendrosios nuosavybės teise valdomą šeimos turtą.
Remiantis Statistikos Departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, Lietuvoje įregistruojamų individualių įmonių skaičius pastaraisiais metais vis mažėja - nuo 2000 m. individualių įmonių išregistruojama daugiau, negu jų įregistruojama. Priežastis, be abejo, slypi individualios įmonės privalumuose ir trūkumuose, kuriuos, visų pirma, sąlygoja individualių įmonių teisinė aplinka - t.y. individualių įmonių veiklą reglamentuojančios teisinės normos bei taisyklės, lemiančios individualių įmonių veiklos rezultatyvumą.
Kadangi Lietuvos Respublikoje individualių įmonių steigimą, valdymą, pertvarkymą, likvidavimą, šių įmonių savininkų teises ir pareigas reglamentuoja individualių įmonių įstatymas, todėl individualių įmonių teisinė padėtis atskleidžiama nagrinėjant šį įstatymą bei kitus teisinius aktus – Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą ir t.t.. Be to, individualių įmonių mažėjimo tendenciją įtakoja ir pačios individualios įmonės ypatumai – vadovavimas, organizacinės struktūros ypatybės, darbuotojų motyvacija ir kt., kurie analizuojami vadovaujantis autoriais, gvildenusiais individualių įmonių ir smulkaus verslo problemas - Z. Gineitiene, D. Korsakaite, M. Kučinskiene, J. Tamulevičiumi, V. Sūdžiumi, Robert C. Appleby ir kt.
Lietuvoje individuali įmonė, iki naujojo Civilinio Kodekso įsigaliojimo, buvo traktuojama kaip fizinio asmens ūkinės komercines veiklos forma, o ne kaip savarankiškas teisės subjektas.[6] 2001 metais priimtas naujasis Civilinis kodeksas bei 2003 11 06 priimtas individualių įmonių įstatymas (įsigaliojo nuo 2004 01 01), pakeitė individualios įmonės sąvoką. Tiek naujasis LR Civilinis Kodeksas, tiek individualių įmonių įstatymas individualiąją įmonę apibrėžia kaip neribotos civilinės atsakomybės privatųjį juridinį asmenį. Šiems įstatymams įsigaliojus, visos individualios įmonės tapo juridiniais asmenimis ir įgijo visas juridinių asmenų teises ir pareigas: veikti savo vardu,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!