Individualios darbo apsaugos priemonės

Įvadas Darbo objektas: individualios apsaugos priemonės. Darbo tikslas: surinkti ir pristatyti medžiagą apie individualias darbo priemones. Darbo uždaviniai: 1. informacijos paieška; 2. informacijos analizė ir sisteminimas; 3. informacijos pristatymas auditorijai. Civilinės saugos esmė Civilinė sauga - civilinė krašto apsaugos funkcija, apimanti valstybės institucijų, vietos savivaldos vykdomųjų institucijų, visų ūkio subjektų, visuomeninių organizacijų bei gyventojų pasirengimą ekstremaliai situacijai ir veiksmus jai susidarius, visų valstybės išteklių panaudojimą gyventojams išgyventi, šalies ūkio gyvybingumui palaikyti, turtui ir aplinkai nuo susidariusios ekstremalios situacijos poveikio apsaugoti, aktyviai šiuose procesuose dalyvaujant piliečiams. Lietuvos Respublikos civilinės saugos ir gelbėjimo sistemą sudaro: • Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija • Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžios įstaigos; • Ministerijos, valstybės ir savivaldybių institucijos, savivaldybių priešgaisrinės ir kitos civilinės saugos tarnybos, ūkio subjektai, įstaigos; • Aplinkos stebėjimo ir laboratorinės kontrolės tinklas Lietuvos Respublikos civilinės saugos ir gelbėjimo sistemą uždaviniai: • Perspėti gyventojus apie gresiančią ekstremalią situaciją, informuoti apie jos galimus padarinius ir priemones jiems likviduoti; • Atlikti ekstremalių situacijų prevenciją; • Organizuoti gyventojų aprūpinimą individualiosiomis ir kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis; • Žvalgyti ir žymėti pavojaus židinius; • Gesinti gaisrus, atlikti gelbėjimo ir kitus neatidėliotinus darbus; • Palaikyti viešąją tvarką nelaimės rajone; • Teikti medicinos pagalbą ir vykdyti visuomenės sveikatos priežiūrą ekstremalių situacijų atvejais; • Evakuoti žmones ir turtą iš pavojingų teritorijų; • Vykdyti sanitarinį švarinimą ir kitas kenksmingumo pašalinimo priemones; • Organizuoti laikiną nukentėjusiųjų apgyvendinimą bei materialinį aprūpinimą; • Organizuoti žuvusiųjų laidojimą; • Organizuoti nutrauktą būtiniausių komunalinių paslaugų teikimą; • Teikti pagalbą gyvybiškai svarbiems objektams išsaugoti; • Kaupti gyvybiškai svarbių materialinių vertybių atsargas; • Mokyti vadovus, darbuotojus, civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgas bei gyventojus veiksmų ekstremalių situacijų atvejais; • Tirti ir analizuoti ekstremalių įvykių priežastis Lietuvoje ekstremalias situacijas gali sukelti: 1. Avarija Ignalinos atominėje elektrinėje; 2. Avarijos kaimyninių valstybių atominėse jėgainėse; 3. Branduoliniai sprogimai; 4. Avarijos transporte, legaliai ar nelegaliai pervežant radioaktyviąsias medžiagas; 5. Avarijos objektuose, naudojančiuose radioaktyviąsias medžiagas; 6. Nukritus skraidymo aparatams su branduoliniais įtaisais. 7. Avarijos įmonėse, sandėliuose arba kituose statiniuose, kuriuose nuolat arba laikinai gaminama, perdirbama, laikoma, perkraunama, naudojama, sandėliuojama arba neutralizuojama viena arba kelios pavojingosios medžiagos ar jų atliekos, kurių kiekis yra didesnis už nustatytą šios medžiagos ribinį kiekį; 8. Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamų ligų atvejai, epizootijos ir kitos galimos ekstremalios situacijos; 9. Avarijos geležinkeliuose, automobilių keliuose, oro ir jūrų transporte; 10. Avarijos magistraliniame dujotiekyje ir naftotiekyje; 11. Gaisrai ir sprogimai įmonėse; 12. Gaisrai miškų masyvuose ir durpynuose; 13. Stichiniai arba katastrofiniai reiškiniai: stiprus vėjas, smarkus lietus, snygis, didelė pūga, smarki lijundra, apšalas, smarkus speigas, tirštas rūkas; 14. Hidrologiniai reiškiniai: pralaužtos dambos; apsemtos žemesnės miestų, gyvenviečių, žemės ūkio kultūrų pasėlių teritorijos, automobilių keliai arba kiti transporto objektai. Ekstremali situacija - padėtis, kuri atsiranda dėl gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio priežasčių ar karo veiksmų ir sąlygoja staigų bei didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba žmonių žūtį, sužalojimą ar turtinius nuostolius. Ekstremalus įvykis - nustatytus kriterijus pasiekęs ar viršijęs gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio įvykis, keliantis pavojų žmonėms, jų fiziologinėms ar socialinėms gyvenimo sąlygoms, turtui, ūkiui ir aplinkai. Gelbėjimo darbai – judėjimo maršrutų ir darbo vietos žvalgyba; gaisrų ribojimas ir gesinimas judėjimo maršrutuose ir darbų ruožuose; gelbėjimo darbai sausumoje, ant vandens ir po vandeniu, nukentėjusiųjų transporto įvykiuose išlaisvinimas; cheminių ir radiacinių incidentų lokalizavimas ir slopinimas; nukentėjusiųjų paieška, gelbėjimas iš apgriautų ir degančių pastatų, nukritusių orlaivių, skęstančių laivų, uždujintų, apsemtų ir uždūmintų patalpų bei griuvėsių; sugriautų ir užverstų slėptuvių bei priedangų atkasimas, jose esančių žmonių gelbėjimas; pirmosios medicinos pagalbos suteikimas nukentėjusiems asmenims bei jų gabenimas į gydymo įstaigas; gyventojų perkėlimas iš pavojingų vietų į saugius ir nepavojingus rajonus. Individualiosios apsaugos priemonės (IAP) Individualiosios apsaugos priemonės (IAP) skirtos individualiai žmonių apsaugai nuo nuodingų (NM), radioaktyvių medžiagų (RM) ir biologinio aerozolio neigiamo poveikio. Pagal paskirtį jos skirstomos į individualiąsias kvėpavimo organų apsaugos priemones (IKOAP) ir individualiąsias odos apsaugos priemones (IOAP). Kvėpavimo takų apsaugos priemonės yra izoliuojančios ir filtruojančios. Izoliuojančios priemonės naudoja švarų suspaustą ar žarna paduodamą iš kitos patalpos orą ar deguonį. Naudojant filtruojančias dujokaukes, įkvepiamas oras yra išvalomas (filtruojamas) filtruojančiose dėžutėse. Šios priemonės, naudojamos tik tada, kai aplinkos ore yra ne mažiau, kaip 18% deguonies. Odos apsaugai skirti įvairūs izoliuojantys kostiumai bei avalynė, bet dalinai apsaugo ir drabužiai, o ypač iš drėgmei nelaidaus audinio. IAP yra ir specialios, pramoniniu būdu gaminamos, ir paprasčiausios, arba parankinės. Be to, IAP yra skirtingos civiliams gyventojams, kariškiams ir pramonės ar žemės ūkio darbuotojams. Nesudėtingos, patikimos ir todėl labiausiai paplitusios individualiosios kvėpavimo organų apsaugos priemones (IKOAP) yra tos, kurias gamina pramonė (tai įvairios dujokaukės, kvėpavimo aparatai, apsauginės kameros vaikams ir respiratoriai). Visos jos, išskyrus iš oro dulkes ir aerozolį valančias, apsaugo žmogų nuo nuodingų dujų ar garų pavidalo medžiagų. Prie paprasčiausių, arba parankinių. IKOAP priskirtinos dulkėkaukės (audėklinės kaukės, sulaikančios dulkes), vatos ir marlės raiščiai ir darbe bei buityje vilkimi įvairūs drabužiai. Dulkes sulaikantys respiratoriai (ŠB-1 „Lepestok“, R-2), dulkėkaukės, vatos ir marlės raiščiai saugo kvėpavimo organus nuo radioaktyviųjų dulkių, ir nuo antrinio debesies biologinio užkrato, tačiau nesaugo nuo kenksmingų dujų ir garų. Oda apsaugoma dėvint iš guminio audeklo pasiūtus kostiumus, apsiaustus, guminius batus ir pirštines. Darbuotojų sauga Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 straipsnis įpareigoja, kad dirbantiems kenksmingomis, įpatingų temperatūrų, taip pat susijusiomis su tarša sąlygomis darbuotojams nemokamai, nustatytomis formomis būtų duodami apsauginiai darbo drabužiai, darbo avalynė ir kitos asmeninės apsaugos priemonės (toliau – AAP). AAP parinkimo, išdavimo, naudojimo ir saugojimo tvarką nustato Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatai, patvirtinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1998 m. balandžio 20 d. įsakymu. Jei kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių, darbuotojams privalo būti išduodamos AAP. AAP darbuotojui išduodamos tik įvertinus jį veikiančius rizikos veiksnius ir turi būti parenkamos tokios, kad apsaugotų darbuotoją nuo rizikos veiksnių poveikio. AAP turi būti pritaikytos darbui, patogios naudoti, neturi sudaryti papildomų pavojų darbuotojų saugai ir atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. AAP turi būti pritaikytos darbui, patogios naudoti ir neturi sudaryti papildomų pavojų saugai. Reikalavimus AAP projektavimui, gamybai, jų atitikties įvertinimui nustato reglamentai, standartai, normos, kiti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai. Darbdavys organizuoja AAP laikymą, džiovinimą, skalbimą, valymą, taisymą, tikrinimą pagal tvarką, nustatytą konkrečiose AAP dokumentuose. Jeigu darbdaviai yra susiję su užteršimu, darbuotojams nemokamai turi būti duodamos asmeninės higienos priemonės (muilas, rankšluosčiai ir kt.). jei darbai susiję su pavojingų cheminių medžiagų ar jų preparatų naudojimu darbuotojams, atsižvelgiant į cheminės medžiagos saugos duomenų lapo informaciją apie medžiagos ar preparato savybes ir nuorodas dėl kenksmingumo pašalinimo priemonių naudojimo, privalo būti nemokamai išduodamos kenksmingumo pašalinimo priemonės. Darbuotojų aprūpinimo AAP nuostatus ir privalomuosius šių priemonių saugos reikalavimus tvirtina sacialinės apsaugos ir darbo ministras. Asmeninių apsauginių priemonių sąrašas 1. Priemonės galvai apsaugoti 1.1. Apsauginiai šalmai: tekstolitiniai; statybininkams; su pošalmiais. 1.2. Vilnonės kepurės dirbantiems karštuose cechuose. 1.3. Gaubtuvai, pogaubtuviai. 1.4. Lengvi galvos apdangalai plaukų apsaugai (kepurės, beretės, neperšlampamos skrybėlės ir kt. iš paprastos ar impregnuotos medžiagos ir t.t.). 1.5. Galvos apsauginiai apdangalai (kepurės, beretės, neperšlampamos skrybėlės ir kt. iš paprastos ar impregnuotos medžiagos ir t.t.). 2. Priemonės klausai apsaugoti 2.1. Prieštriukšminiai šalmai. 2.2. Prieštriukšminiai kamščiai, įdėklai. 2.3. Prieštriukšminiai įdėklai, įtvirtinti apsauginiame šalme. 2.4. Prieštriukšminiai įdėklai su lankeliu, tvirtinamu ant galvos. 2.5. Prieštriukšminiai šalmai su ryšio įranga. 2.6. Prieštriukšminės ausinės. 3. Priemonės akims apsaugoti 3.1. Apsauginiai akiniai: atviri; atviri atlenkiami; atviri sudvejinti; atviri su snapeliu (priekakčiu); uždari; uždari, su tiesiogine ventiliacija; uždari, su netiesiogine ventiliacija; uždari, hermetiški; reguliuojami, su netiesiogine ventiliacija. 3.2. Apsauginiai akiniai nuo rentgeno, lazerio, ultravioletinių, infraraudonųjų ir matomų spindulių. Pastaba. Atviri akiniai yra skirti apsaugoti akis nuo dulkių iš priekio ir šonų; atviri sudvejinti – dar ir nuo spinduliavimų. Uždari akiniai skirti apsaugoti akis nuo dulkių iš priekio, šonų, viršaus ir apačios; su netiesiogine ventiliacija ir hermetiški, be to, ir nuo neagresyvių skysčių kartu su juose esančiomis kietomis dalelytėmis. 4. Priemonės veidui apsaugoti 4.1. Apsauginiai skydai. 4.2. Skydelis suvirintojui: su šviesos filtru; su šalmu; montuojamas ant apsauginio šalmo; rankinis. 4.3. Skydelis su smūgiui atspariu korpusu. 4.4. Tinklinis skydelis. 4.5. Tinklinis skydelis su judančiais rėmais. 4.6. Skydelis, apsaugantis veidą ir akis nuo radioaktyvaus spinduliavimo. 5. Priemonės kvėpavimo takams apsaugoti 5.1. Dujokaukės (pramoninės, filtruojančios, šlanginės). 5.2. Respiratoriai (prieš dulkiniai, prieš aerozoliniai). 5.3. Apsauginiai filtrai nuo dulkių. 5.4. Apsauginiai filtrai nuo dujų. 5.5. Apsauginiai filtrai nuo aerozolių (tarp jų nuo suvirinimo aerozolių). 5.6. Apsauginiai filtrai nuo dūmų. 5.7. Apsauginiai filtrai nuo radioaktyvių dulkių ir medžiagų dalelyčių. 5.8. Izoliaciniai aparatai su oro papūtimu. 5.9. Kvėpavimo aparatai su nuimamu suvirintojo apsaugos skydeliu. 5.10. Akvalangai ir nardymo įrenginiai. 6. Priemonės plaštakoms ir rankoms apsaugoti 6.1. Pirštinės: pirštinės, apsaugančios nuo mechaninio poveikio (dūrių, pjūvių, vibracijos): medvilninės pirštinės su antdelniu iš tekstino, su antdelniu iš lino, su antdelniu iš vinilo odos; pirštinės su antdelniu iš dvinyčio audinio, su antdelniu iš brezento; penkiapirštės pirštinės (medvilninės, trikotažinės); pirštinės nuo vibracijos; pirštinės iš pradūrimui atsparaus audinio. Pirštinės, apsaugančios nuo naftos produktų, riebalų ir cheminių medžiagų: pirštinės, apsaugančios nuo naftos, naftos produktų ir riebalų (iš gumuoto audinio); vilnonės pirštinės, atsparios rūgščiai (nuo įvairių koncentracijų); brezentinės pirštinės nuo vidutinės koncentracijos rūgščių ir šarmų poveikio; polivinilchloridinės pirštinės nuo koncentruotų rūgščių ir šarmų poveikio. Pirštinės elektrikams (dielektrinės). Pirštinės, atsparios aukštai ir žemai temperatūrai: pirštinės iš ugniai atsparaus audinio; vilnonės pirštinės, atsparios aukštai temperatūrai; vilnonės pirštinės su antdelniu; šiltos vatinės pirštinės; dvipirštės šiltos pirštinės. Guminės pirštinės. Penkiapirštės pirštinės žuvies apdirbimui (guminės, su trikotažiniu pagrindu). Apsauginės pirštinės (medvilninės, brezentinės, vilnonės, odinės ir kt.). Pirštinės su metaliniu tinkleliu. Biologinės pirštinės. 6.2. Antpirščiai (guminiai). 6.3. Antrankoviai (medvilniniai, brezentiniai). 6.4. Alkūnės manžetai (įtvarai). 6.5. Rankos riešo manžetai. 6.6. Peties įtvarai. 7. Priemonės pėdoms ir kojoms apsaugoti 7.1. Pusbačiai, suvarstomi auliniai batai, trumpaauliai batai, apsauginiai auliniai batai, avalynė su aukštesniu auliuku, apsaugantis nuo gamybinio užterštumo: juchto batai su guminiu padu, apsaugantys nuo dulkių (dirbantiems stiklo gamybos įmonėse); auliniai juchto batai su odiniu padu; juchto batai su lietu poliuretaniniu padu; juchto batai su odiniu, guminiu padu; chromo batai su guminiu, odiniu padu; chromo pusbačiai su guminiu, odiniu padu; chrominiai sandalai. 7.2. Greitai nusiaunami batai. 7.3. Batai su pirštus apsaugančiu galu: juchto batai su aulais, kietais antpirščiais, gumos padu (geologijos žvalgybos darbuotojams); batai su plastmasiniais antpirščiais, patvariu guminiu padu (dirbantiems miško ruošos darbus); juchto batai su metaliniais antpirščiais, gumos padu, atspariu riebalų ir naftos produktų poveikiui (dirbantiems mėsos ir pieno pramonės šaldymo cechuose); juchto batai su vidiniais plastmasiniais antpirščiais, guminiu padu, atspariu riebalų ir naftos produktų poveikiui (staklininkams); juchto batai su metaliniu antgaliu priekinėje bato dalyje, lietu poliuretano padu. 7.4. Batai, guminiai batai su šilumą izoliuojančiu padu. 7.5. Batai, auliniai batai ir batai su aukštesniu aulu, apsaugantys nuo ugnies, kibirkščių: juchto batai su gumos padu, atspariu riebalams ir benzino produktams, su išoriniais metaliniais antpirščiais (dirbantiems didesnės temperatūros cechuose įvairiuose pramonės šakose); juchto batai su guminiu padu, atspariu riebalų, naftos produktų poveikiui (liejikams). 7.6. Batai, auliniai batai ir batai su aukštesniu aulu, apsaugantys nuo šalčio: juchto batai su praplatintais aulais, guminiu padu, kailio antpirščiais; šilti juchto batai žemesniais aulais, metaliniais antpirščiais (civilinės aviacijos techniniam personalui); juchto auliniai batai su guminiu padu; šilti guminiai batai. 7.7. Batai, auliniai batai ir batai su aukštesniu aulu, apsaugantys nuo vibracijos: juchto batai nuo vibracijos, su guminiu padu, atspariu riebalų ir naftos produktų poveikiui. 7.8. Batai, auliniai batai ir batai su aukštesniu aulu, apsaugantys nuo elektrostatinio krūvio: chromo batai su guminiu padu (dirbantiems mašinų gamybos ir medžio apdirbimo pramonės įmonėse); chromo pusbačiai su guminiu antistatiniu padu (dirbantiems mašinų gamybos ir medžio apdirbimo pramonės įmonėse). 7.9. Batai, auliniai batai ir batai su aukštesniu aulu, apsaugantys nuo elektros srovės, elektros išlydžių, elektrostatinių ir elektromagnetinių laukų: dielektriniai botai; dielektriniai kaliošai; batai, nesukeliantys kibirkščiavimo. 7.10. Auliniai batai, skirti miško pjovėjui, dirbančiam su grandininiu pjūklu. 7.11. Batai, auliniai batai su riebalams ir naftos produktams atspariu padu: juchto batai su guminiu padu, atspariu riebalų, naftos produktų poveikiui. 7.12. Batai, apsaugantys nuo paslydimo: šilti juchto batai su aulais riebalams atspariu guminiu padu (dirbantiems mėsos ir pieno pramonėje, šaldymo cechuose, gamybiniuose cechuose); auliniai šilti juchto batai su guminiu padu, neslystančiu klijuotu padu (statybos montavimo darbuotojams); batai su neslystančiu padu (laiškininkams). 7.13. Batai, apsaugantys nuo pradūrimo. 7.14. Speciali avalynė, atspari rūgštims ir šarmams, drėgmei, infekcinių ligų sukėlėjams: šilti juchto batai su guminiu padu, atspariu riebalams ir naftos produktams; auliniai juchto batai ir juchto batai su guminiu padu, atspariu riebalams ir naftos produktams (žemės ūkyje dirbantiems aviatoriams); chromo batai ir chrominiai pusbačiai su guminiu padu, atspariu riebalams ir naftos produktams (žemės ūkyje dirbantiems aviatoriams); guminiai batai, atsparūs rūgščių ir šarmų poveikiui; guminiai auliniai batai; guminiai aukštaauliai žvejo batai; guminiai kaliošai veltiniams; moteriški guminiai aulinukai. 7.15. Profilaktiniai bateliai iš tekstilinės medžiagos su atvira ir uždara priekine bato dalimi, avalynės įdėklai. 7.16. Klumpės. 7.17. Veltiniai: veltiniai, apsaugantys nuo aukštos temperatūros (dirbantiems aukštos temperatūros cechuose); veltiniai, apsaugantys nuo žemos temperatūros; veltiniai miškininkams. 7.18. Kelių apsaugos įranga. 7.19. Kelio, čiurnos, sąnario įtvarai. 8. Priemonės odai apsaugoti 8.1. Apsauginiai kremai. 8.2. Apsauginiai tepalai. 8.3. Apsauginės pastos. 8.4. Apsauginiai darbo drabužiai, pirštinės, batai ir t.t. 9. Priemonės liemeniui ir pilvui apsaugoti 9.1. Liemenės, palaidinės ir prijuostės, apsaugančios nuo mechaninių poveikių (dūrių, pjūvių, skysto metalo purslų ir kt.). 9.2. Liemenės, palaidinės ir prijuostės, apsaugančios nuo agresyvių cheminių medžiagų. 9.3. Šildančios liemenės. 9.4. Odinės prijuostės (atsparios ugniai). 9.5. Liemenės, prijuostės, apsaugančios nuo rentgeno spindulių. 9.6. Liemens apsaugos diržai. 10. Įranga apsauganti nuo kritimo 10.1. Įranga, apsauganti nuo kritimo (visa įranga su atitinkamais reikmenimis). 10.2. Įranga su kritimo amortizatoriais ir (arba) lyno griebtuvais (visa įranga su atitinkamais reikmenimis). 10.3. Apsauginiai pririšimai (kūno laikymo ir sulaikymo įrenginiai su griebtuvais, diržai, lynai, manipuliatoriai). 11. Apsauginiai darbo drabužiai 11.1. Darbo drabužiai, apsaugantys nuo mechaninių poveikių (dūrių, pjūvių) ir gamybinio užterštumo: vasariniai medvilniniai kostiumai (dažytojams, apdailos darbuotojams, montuotojams, statybininkams, energetikams); vasariniai kostiumai dirbantiems civilinėje aviacijoje; vasariniai kostiumai miško ir medžio apdirbimo pramonės darbuotojams; kostiumai geologams; komplektas gyvulių skerdėjams (striukė, kelnės, galvos apdangalas); kombinezonai, puskombinezonai; balti ir tamsūs chalatai; chalatai tekstilininkėms; tamsios ir baltos prijuostės; vyriški marškiniai; 11.2. Nuo vandens ir nekenksmingų medžiagų tirpalų: medvilniniai kostiumai geologams; apsiaustai (medvilniniai, gumuoti); brezentinės prijuostės, prijuostės iš gumuoto audinio; antrankoviai (medvilniniai, iš gumuoto audinio, odos). 11.3. Specialūs darbo drabužiai, apsaugantys nuo cheminių medžiagų ir vandens, nekenksmingų medžiagų tirpalų bei dulkių, cemento ir asbesto. 11.3.1. Nuo kenksmingų, kietų ir skystų medžiagų: kostiumai, apsaugantys nuo mineralinių trąšų ir pesticidų; kostiumai, apsaugantys nuo nuodingų medžiagų žemės ūkio aviacijoje. 11.3.2. Nuo rūgščių, tirpalų ir šarmų: medvilniniai kostiumai su galvos apdangalu, apsaugantys nuo rūgšties, kurios koncentracija iki 20%; kombinezonai, atsparūs rūgščiai; chalatai, atsparūs rūgščiai; tamsios prijuostės, atsparios rūgščiai; vilnoniai kostiumai, apsaugantys nuo rūgšties, kurios koncentracija didesnė nei 80% (su galvos apdangalu); vilnoniai kostiumai, apsaugantys nuo rūgšties, kurios koncentracija 50-80% vilnonės prijuostės, apsaugančios nuo rūgšties, kurios koncentracija 50-80% medvilniniai kostiumai, apsaugantys nuo šarmų, kurių koncentracija iki 20% 11.3.3. Specialūs darbo drabužiai, apsaugantys nuo dulkių, cemento ir asbesto. 11.4. Specialūs darbo drabužiai, apsaugantys nuo naftos produktų, tepalų, riebalų: medvilniniai kostiumai, apsaugantys nuo šarmų, kurių koncentracija iki 20% ir naftos produktų (lydant bitumą); gumuoti kostiumai, skirti darbuotojams, likviduojantiems naftos produktų ir dujų fontanus. 11.5. Specialūs darbo drabužiai, apsaugantys nuo skysto metalo purslų, žiežirbų ir ugnies, infraraudonųjų, ultravioletinių ir rentgeno spindulių. 11.6. Specialūs darbo drabužiai, apsaugantys nuo žemos temperatūros (šilti drabužiai): šilti kostiumai (striukės, kelnės); šilti kostiumai montuotojams; šilti kostiumai krovėjams; šilti kostiumai geodezininkams; šilti kostiumai miško ruošėjams; šilti kostiumai žuvininkystės darbuotojams; šilti kostiumai aviacijos darbuotojams; šilti kostiumai kabelinio ryšio linijų darbuotojams; šilti kostiumai pašto darbuotojams, gabenantiems ir pristatantiems paštą; vilnonis komplektas miško ruošėjams; liemenės su vatiniu; pošalmiai miško ruošėjams. 11.7. Specialūs darbo drabužiai, apsaugantys nuo aukštos temperatūros (izoliaciniai drabužiai): medvilniniai kostiumai nuo aukštos temperatūros; vilnoniai kostiumai nuo aukštos temperatūros; kostiumai suvirintojams su antsiuvais iš skeltinės odos; kostiumai, dirbantiems montavimo darbus; brezentiniai kostiumai laivų surinkėjams; vientisa brezentinė prijuostė; vilnonės prijuostės, atsparios aukštai temperatūrai; medvilninės tamsios prijuostės, atsparios aukštai temperatūrai. 11.8. Specialūs darbo drabužiai, apsaugantys nuo radioaktyviųjų medžiagų. 11.9. Įspėjamieji darbo drabužiai (su šviesą atspindinčiomis juostomis, signalinės liemenės) ir kiti reikmenys (raiščiai ant rankovės, pirštinės, kepurės ir kt.). 11.10. Spec. darbo drabužiai, apsaugantys nuo elektromagnetinio ir elektrostatinio lauko. 11.11. Specialūs darbo drabužiai, apsaugantys nuo dujų. 12. Gelbėjimo priemonės 12.1. Gelbėjimo ratas. 12.2. Gelbėjimo liemenė. 12.3. Hidroizoliacinis kostiumas. 12.4. Hidroizoliacinis kombinezonas. 12.5. Naro marškiniai (pašiltinti naro rūbai). Individualiųjų kvėpavimo organų apsaugos priemonių rūšys: Filtruojamosios individualiosios kvėpavimo organų apsaugos priemonės IKOAP (dujokaukės, respiratoriai, dulkėkaukės, vatos ir marlės raiščiai) sudarytos iš dviejų svarbiausių dalių: antveidžio ir filtro orui valyti. Įkvėptas oras, eidamas pro filtrą, išsivalo ir pro įkvėpimo vožtuvą patenka po antveidžiu jau švarus. Po to jis iškvepiamas į aplinką pro iškvėpimo vožtuvą. Filtruojamoji dujokaukė veikia taip: įkvėptas oras patenka į filtruojamąją sugeriamąją (sorbuojamąją) dėžutę pro aerozolinį filtrą, ten išvalomos kenksmingos labai smulkios dulkelės, dūmai, nuodingųjų medžiagų rūkas (aerozolis), vėliau jie praeina pro pirmąjį sorbento (aktyvioji medžio anglis) sluoksnį, jame sugeriamos kenksmingos dujos ir garai ir pagaliau — pro antrąjį serbento sluoksnį (aktyvioji medžio anglis, įmirkytą cheminiais tirpalais), — taip chemosorbciniu būdu iš oro išvalomi dujų ir garų likučiai. Naudojant dujokaukes, filtras ir sugėriklis (sorbentas) po truputi prisipildo prisipildo ir tampa neveiksmingas. Todėl dujokaukės ir respiratoriaus (RPG-67 ir Ru-60M) filtruojamoji sugeriamoji sistema įtaisyta atskiroje dėžutėje, kad prireikus būtų galima ją greitai ir lengvai pakeisti. Pagrindinės filtruojamųjų dujokaukių savybės yra šios: 1. Apsaugos trukmė, arba resursas (tai laikas minutėmis nuo dujokaukės naudojimo pradžios iki to momento, kai oras jau nevisiškai išvalomas, tik iki kenksmingų medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos (DLK). 2. Pasiurbimo rodiklis (kenksmingų priemaišų, patenkančių po dujokaukės antveidžiu aptekant oro valymo sistemą, kiekis procentais). 3. Aerozolis skvarbos koeficientas (aerozolis, patenkančio pro dujokaukės antveidžiu aptekant oro valymo sistemą, kiekis procentais). 4. IKOAP pasipriešinimas įkvepiamo ir iškvepiamo oro srautui nusako papildomą krūvį žmogaus plaučiams dėl oro pasipriešinimo jam tekant pro apsaugos priemones (išreiškiamas paskaliais). Dėžutės apsaugos trukmė pavojaus sąlygomis priklauso nuo kenksmingų medžiagų kiekio ore, oro temperatūros ir dirglumo, nuo žmogaus plaučių ir fizinės būsenos bei to žmogaus fizinio krūvio. Paprastai filtruojamosios sugeriamosios dėžutės apsaugos trukmės pabaiga nusakoma keliais būdais: 1) pagal dėžutės masės pokytį; 2)fiksuojant dėžutės naudojimo trukmę; 3) iš kvapo (organoleptiškai). Labiausiai paplitę pirmieji du būdai. Itin nuodingoms medžiagoms (fosgenas, Cl2, F2) dėžutės resurso pabaiga nustatoma net spektriniu ir mikrocheminiu būdu. Tačiau visais atvejais, pajutus pašalinį kvapą po antveidžiu, būtina skubiai išeiti iš užterštos vietos ir pakeisti dujokaukės filtruojamąją sugeriamąją dėžutę. Filtruojamąsias dujokaukes galima naudoti, kai kenksmingos medžiagos kiekis ore yra ne didesnis kaip 0,5% (amoniako ne didesnis kaip 1%, anglies monoksido ne didesnis kaip 2%) ir deguonies kiekis ore yra ne mažesnis kaip 18%, be to, turi būti būtinai žinoma, kokia pavojinga medžiaga išsiliejo ar išsiveržė į aplinką. Visais kitais atvejais būtina naudoti izoliuojamąsias dujokaukes (izoliuojamuosius kvėpavimo aparatus). Civilinės dujokaukės Civilinės saugos sistemoje labiausiai paplitusios filtruojamosios dujokaukės GP-5 (GP-5M) ir GP-7 (GP-7M) bei kovinė dujokaukė PBF. Jos apsaugo suaugusių žmonių kvėpavimo organus, akis ir veidą nuo NM, RD, BA ir kitokių kenksmingų medžiagų. Civilinių dujokaukių sudėtis: antveidis, filtruojamoji sugeriamoji mažų matmenų dėžutė, krepšelis, nerasojančios plokštelės ar specialus pieštukas nuo stiklų rasojimo, akinių apšiltinimo manžetai, reikalingi žiemos metu, kai oro temperatūra -100C ar žemesnė. Dujokaukės GP-5 (GP-5M) antveidis — tai šalminė kaukė, prie kurios tiesiogiai jungiama mažų matmenų dėžutė. GP-5M antveidyje yra pasikalbėjimo įtaisas su plona, tampria plokštele (membrana), todėl galima nenusiėmus dujokaukės antveidžio bendrauti (išsaugo 80% balso tembro). Dujokaukės GP-5 (GP-5V) trūkumai: ilgiau būnant su dujokauke, dėl šalminės kaukės spaudimo įskausta galva; po antveidžiu kaupiasi iškvėptas CO2 (iki 2— 2,5%); valomoji dėžutė GP-5 kelia didelį pasipriešinimą įkvepiamam orui; iškvėpimo vožtuvo sandara netobula; nemažas antveidžio pasiurbimo rodiklis. Pastaruoju metu šios dujokaukės keičiamos į dujokaukes GP-7 (GP-7V), kurios tokių trūkumų neturi. Dujokaukės PBF turi du elipsės pavidalo filtruojamuosius elementus. Elementas sudarytas iš dviejų paketų, atskirtų akyta pertvara. Šios dujokaukės privalumai: ją patogu naudoti, po antveidžių su puskauke nesikaupia iškvėptas oras, mažiau rasoja akinių stiklai, o jų dydis ir išdėstymas leidžia dirbti optiniais prietaisais nenusiėmus dujokaukės, be to, dėl plonesnės antveidžio gumos ties ausimis ir pasikalbėjimo įtaiso galima kalbėtis telefonu ir bendrauti tarpusavyje jos taip pat nenusiimant. Čia suminėtos dujokaukės apsaugo tik nuo nuodingųjų, cheminiam ginklui naudojamų medžiagų, todėl norint apsisaugoti ir nuo kitų kenksmingų cheminių medžiagų, reikia turėti papildomas dėžutes. Papildoma dėžutė DP-1 ir DP-3 apsaugo nuo anglies monoksido 80 — 90 min. dėžutės naudotinos, kai CO ore yra ne daugiau kaip 1%, o deguonies — ne mažiau kaip 18%. Jas galima užsidėti ir esant ore iki 2% CO, bet tik trumpą laiką (5 — 8 min.). Viena DP-1 ar DP-3 dėžutė saugo tik nuo CO, naudojama kartu su kita filtruojamąją sugeriamąją dėžute — dar nuo kitų kenksmingų medžiagų... Dujokaukių parinkimas Dujokaukė veiksminga tik tuomet, kai atitinka galvos dydį. Dujokaukės GP-5 (GP-5M) parinkimas Dujokaukės GP-5 (GP-5M) kaukei teisingai parinkti būtina išmatuoti centimetrine juosta vertikalią galvos apimtį (uždarą kreivę, einančią per viršugalvį, skruostus ir apatinę smakro dalį). Matmuo suapvalinamas iki 0,5 cm tikslumu, tuomet pagal lentelėje nurodytus duomenis parenkamas reikalingas kaukės dydis. Antveidžio dydis ir atitinkama vertikali galvos Dujokaukė apimtis (cm) ir antveidis 0 1 2 3 4 GP-5 (ŠM-62) Iki 63 63,5 — 65,5 66 — 68 68,5 — 70,5 71 ir daudiau GP-5M (ŠM-62Mu) Iki 63 63,5 — 65,5 66 — 68 68,5 ir daugiau — Dujokaukės GP-7 (GP-TV) parinkimas Dujokaukės GP-7 kaukės dydžiui parinkti būtina išmatuoti centimetrine juosta vertikalią ir horizontalią (uždara linija, einanti per kaktą, smilkinius, pakaušį) galvos apimtį. Matavimo rezultatai suapvalinami 0,5 cm tikslumu. Turint dviejų matavimų rezultatų sumą ir lentelės duomenis, parenkamas kaukės dydis ir antveidžio saitų (juostelių) ilgis. Galvos matavimo rezultatų suma (mm) (galvos vertikalios ir horizontalios apimties) Antveidžio dydis Antveidžio juostelių fiksatoriaus numeris Kaktos juostelės Smilkinių juostelės Skruostų juostelės Iki 118,5 1 4 8 8 119 — 121 1 3 7 8 121,5 — 123,5 2 3 7 8 124 — 126 2 3 6 7 126,5 — 128,5 3 3 6 7 129 — 131 3 3 5 6 131,5 ir daugiau 3 3 4 5 Dujokaukės PBF parinkimas Reikalingas dujokaukės PBF antveidžio dydis parenkamas pagal galvos vertikalios apimties dydį, matuojamą centimetrine juosta. Turint matavimo rezultatus, pagal lentelėje nurodytus duomenis parenkama tinkamiausia šalminė kaukė. Vertikali galvos apimtis (mm) Reikalingas antveidžio dydis Iki 655 0 660 — 675 1 680 — 695 2 700 — 715 3 720 ir daugiau 4 Izoliuojančios individualiosios kvėpavimo organų apsaugos priemonės Izoliuojamosios priemonės geresnės už filtruojamąsias tuo, kad jas galima naudoti nepriklausomai nuo aplinkos užterštumo bei esant deguonies nepritekliui (18%). Prie kvėpavimo organus izoliuojamųjų priemonių priskiriami: automatiniai kvėpavimo automatai (dujokaukės), aprūpinantys kvėpavimo organus reikiamu oro mišiniu iš suspausto oro ar deguonies balionų arba išskiriantys deguonį iš jo turinčių cheminių produktų; kvėpavimo aparatai (dujokaukės), kuriomis švarus oras į kvėpavimo organus tiekiamas žarnomis iš vėdintuvų. Izoliuojamieji kvėpavimo aparatai IP-4 ir IP-4M Jie skirti kvėpavimo organams, veido odai ir akims apsaugoti nuo ore esančių kenksmingų priemaišų nepriklausomai nuo jų kilmės ir kiekio ore, taip pat dirbti ir kvėpuoti netinkamomis sąlygomis. Aparato sudėtis: antveidis su jungiamąja žarna, regeneravimo dėžutė (patronas) su paleidimo įtaisu, 4,5 l kvėpavimo maišas su išleidimo vožtuvu, korpusas, nerasojančios plėvelės, apšiltinimo manžetas, krepšys. Pasukus sraigtą, paleidimo įtaisas pradeda veikti ir aprūpina deguonimi pirmąsias darbo su dujokauke 1 – 1,5 minutes, kol regeneravimo dėžutė pradeda išskirti pakankamą deguonies kiekį. Iš viso ji išskiria 10 l deguonies. Šilumos ir drėgmės, išsiskiriančios skylant paleidimo įtaiso užpildui ir kvėpuojant, veikiama regeneravimo dėžutė pradeda skirti pakankamą kvėpuoti deguonies kiekį, taip pat sugerti iš iškvėpavimo oro mišinio anglies dioksidą ir drėgmę. Darbo metu regeneravimo dėžutė ir pro ją einantis oro mišinys įšyla. Dėžutės paviršius įšyla ne daugiau kaip iki 190° C. Dujokaukė veikia švytuoklės judėjimo principu: iškvepiant dujų mišinys pro jungiamąją žarną ir regeneravimo dėžutę patenka į kvėpavimo maišą, įkvėpiant jis iš kvėpavimo maišo pakartotinai praeina regeneravimo dėžutę, kurioje papildomai apsivalo nuo anglies dioksido, ir per jungiamąją žarną vėl grįžta į kvėpavimo organus. Tokių aparatų apsaugos trukmė priklauso nuo žmogaus fizinio krūvio. Kai krūvis didelis, jie saugo 30 mi., kai vidutinis – 60 min., o esant lengvam fiziniam krūviui ir dirbant be odos apsaugos priemonių – net 180 min. Kvėpavimo maiše susidaręs dujų mišinio perteklius išmetamas į aplinką pro išleidimo vožtuvą iškvėpimo metu. Dirbti, užsidėję izoliuojamąjį aparatą, gali tik mediciniškai patikrinti, sveiki, išmokyti ir treniruoti žmonės. Jų vienoje patalpoje turi būti ne mažiau kaip 2 ir su jais turi būti palaikomas nuolatinis ryšys. Užsidėjęs aparatą žmogus, dirbantis dūmų pilnoje patalpoje, cisternoje ar rezervuare, turi būti apsirišęs lynu, lyno galą turi prižiūrėti specialiai paskirtas budėtojas ar asmuo, esantis švarioje patalpoje. Prieš užsidedant aparatą būtina patikrinti, ar veikia paleidimo įtaisas, nes, regeneravimo dėžutei išskiriant nepakankamą deguonies kiekį, žmogus dažniausiai staiga netenka sąmonės. Draudžiama: - dirbti su jau naudota regeneravimo dėžute; - padidinti konkrečioms sąlygoms nustatytą darbo trukmę; - keisti dėžutę pavojingoje vietoje; - sušlapinti ją; - laikyti surinktus aparatus prie šildymo įrenginių, saulės atokaitoje, kartu su degiais skysčiais; - laikyti naudotas regeneravimo dėžutes kartu su surinktais aparatais ir naujomis dėžutėmis; - tepti metalines aparato detales ir sujungimus bet kokiais tepalais; - naudoti neturinčias plombų dėžutes; - naudoti aparatus, kai temperatūra žemesnė kaip 40° C; - uždaryti akidangčiu naudotas dėžutes - atidarinėti be būtino reikalo dėžutes su nerasojančiomis plėvelėmis. Parenkant antveidžio dydį, išmatuojama vertikali galvos apimtis (uždara linija, einanti per viršugalvį, smakrą ir skruostus), horizontali galvos apimtis (uždara linija, einanti iš priekio per kaktą, iš šono 2- 3 cm aukščiau ausies krašto ir užpakalyje – per labiausiai išsikišusi pakaušio tašką), gauti matavimo rezultatai sudedami. Antveidžio dydis 1 2 3 Matavimo rezultatų suma Iki 1185 1190 - 1235 1215 - 1235 1240 - 1260 1265 - 1285 1290 - 1310 1315 ir daugiau Antveidžio juostelių atramos numeris x 2 – 4 - 5 1 – 3 – 4 1 – 3 – 4 1 – 3 - 4 1 - 2 – 3 1 – 3 - 4 1 – 2 - 3 x Pirmas skaičius – kaktos, antras – smilkinių ir trečias – skruostų juostelių atramos numeris Vaikiškos individualios apsaugos priemonės 1,5 — 17 m. amžiaus vaikams skirtos vaikiškos dujokaukės, o iki 1,5 m. vaikams — vaikiška apsaugos kamera KZD-4 (KZD-6). Civilinė saugos sistemoje naudojamos vaikiškos dujokaukės PDF-D ir PDF-2D (1,5 — 7 m. vaikams) bei PDF-Š ir PDF-2Š (7 — 17 m. vaikams). Vaikiškos dujokaukės PDF-D ir PDF-Š turi filtruojamąją sugeriamąją dėžutę GP-5, kuri jungiamąją žarna tvirtinama prie kaukės MD-3. Šių dujokaukių trūkumai — palyginti didelis pasipriešinimas įkvepiamam orui, be to, po kauke kaupiasi iškvėptas, daug CO2 turintis oras. Naujausios vaikiškos dujokaukės PDF-2D ir PDF-2Š neturi minėtų trūkumų. Norint apsisaugoti su vaikiškomis dujokaukėmis ir nuo anglies monoksido bei kai kurių pramoninių kenksmingų dujų ar garų, būtina naudoti papildomas dėžutes. Vaikiška apsauginė kamera KZD-4 (KZD-6) susideda iš apvalkalo, metalinio karkaso, dugno ir diržo. Kamera laikoma kartoninėje dėžutėje išardyta. Paprastai kameros temperatūra būna 2 — 30C aukštesnė negu lauke, todėl būtina stebėti kameroje esančio vaiko būseną. Žiemą kameroje vaikas gali būti aprengtas kaip paprastai einant į lauką. Vaikiškų dujokaukių PDF-D ir PDF-Š (PDF-2Š) antveidžio parinkimas Vaikiškų dujokaukių antveidžio dydis parenkamas pagal vaiko veido aukštį (atstumas tarp tarpuakio giliausio ir smakro žemiausio taškų) ir veido plotį (atstumas tarp labiausiai išsikišusių skruostikaulio taškų). Antveidžio dydis Veido aukštis (mm) Veido plotis (mm) 1 Iki 78 Iki 108 2 78 — 87 108 — 116 3 87 — 95 111 — 119 4 95 — 103 115 — 123 Respiratoriaus RPG-67 sugeriamųjų dėžučių resursas pagal kontrolines kenksmingas medžiagas Sugeriamosios dėžutės žymėjimas Kontrolinė kenksminga medžiaga Kenksmingos medžiagos koncentracija (g/m3) Resursas (min.) nominali nuokrypio riba A V G KD Benzolas Sieros dioksidas Gyvsidabrio garai Amoniakas Sieros vandenilis 10 2 0,01 2 2 ± 0,3 ± 0,1 ± 0,002 ± 0,1 ± 0,1 60 50 1200 30 50 Respiratoriaus RU-60M žymėjimas ir paskirtis Respiratoriaus sąlyginis žymėjimas Žymėjimas pagal GOST 12.4 034-78 Filtruojamosios dėžutės žymėjimas Nuodingosios medžiagos, nuo kurių apsaugo respiratorius RU -60M A RU – 60M V RU – 60M G RU – 60M KD FGP-310 FGP – 310 FGP – 310 G FGP – 310 KD A V G C KD Organinių medžiagų garai, dulkės, dūmai, rūkas Rūgščiosios dujos ir garai, dulkės, rūkas (išskyrus labai nuodingas HCN, AsH3, Ph3 tipo medžiagas) Gyvsidabrio garai (kai C

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!