Individualios asmenybės savybės

I. ASMENYBĖS INDIVIDUALUMO IR TIPIZAVIMO PROBLEMA.
Žmogus yra sudėtinga, gyva sistema, sudaryta iš somatinių, fiziologinių ir psichinių savybių. Šios savybės sudaro integruotą visumą ir individo unikalumą. Asmenybe individas tampa bendraudamas su kitais žmonėmis, įsijungdamas į sociumą, bendruomenę, perimdamas praeities kartų patirtį. Asmenybę formuoja tėvai ir visuomenė, kultūrinė aplinka. Svarbu išsiugdyti individualybę, jos esminiai bruožai- valingumas, savarankiškas mąstymas, siekimas tobulėti ir keisti pasaulį. Asmenybė yra kiekvienas, bet ne kiekvienas yra individualybė.
Asmenybė visada yra susijusi su kitomis asmenybėmis, tampa reikšminga, turi padėtį socialinėje hierarchijoje. Asmenybė atsiskleidžia profesinėje- darbinėje veikloje, bendraudama su kitais, ją atspindi pažiūros, santykis su savimi. Asmenybės tapsmas, socializacija yra ilgas, sudėtingas procesas. ( Laima Monginienė. Įvadas į psichologiją. V., 2005, psl. 36- 37 ).
II. INDIVIDUALIOS ASMENYBĖS SAVYBĖS.
1. TEMPERAMENTO SAMPRATA. Temperamentu vadiname pastovias asmenybės savybes, pasireiškiančias psichinių reiškinių intensyvumu, tempais ir pastovumu. (Jacikevičius A. Siela, mokslas, gyvensena. V., 1996, psl. 124. ).
a) termino istorinė raida ( Hipokratas). Senovės Graikijos gydytojas Hipokratas V a., pr. Kr., sukūrė teoriją, kuri davė pradžią mokslui apie temperamentus. Hipokrato nuomone, žmogaus temperamento skirtumus nulemia pagrindinių jo organizmo syvų ( skysčių ) proporcija, kurią graikišku vardu vadino krasis. Vėliau šis pavadinimas gavo lotynišką pavadinimą- temperamentum ( saikingumas, darnumas ). Iš tų laikų ir liko šiuolaikiniai temperamento pavadinimai: cholerikas ( gr. chole- tulžis ), kurio organizme vyraujanti tulžis, sangvinikas ( lot. sanguis- kraujas ), jei organizme vyrauja kraujas, flegmatikas ( gr. flegma- gleivės ), kuris daugiau turįs gleivių, ir melancholikas ( gr. melas chole- juodoji tulžis ), jei syvų proporcijoje daugiau juodosios tulžies. Šiuo metu liko tik Hipokrato pavadinimai ir bendra mokslinių ieškojimų cheminė kryptis. ( Jacikevičius A. Siela, mokslas, gyvensena. V., 1996, psl. 123. ).
b) fiziologinis aiškinimas ( I. Pavlovas ). Žemesniųjų gyvūnų ir žmonių temperamentų fiziologinius pagrindus mėgino aiškinti žymus rusų fiziologas I. Pavlovas. Stebėdamas sąlyginių refleksų formavimosi reiškinius, jis sukūrė teoriją apie „ aukštosios nervinės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!