Indijos menas

Dabartinis Indijos menas - tai Ceilono, Afganistano, Pakistano, Kašmyro ir Nepalo menas bei jo veikiamas Pietryčių Azijos menas. Indijos meno pagrindą sudaro induizmo ir budizmo religija, papildyta islamo kultūra. Tai Indo upės slėnio kultūra – aukštą raidos lygį pasiekusi miestiška kultūra, siejama su Mesopotamija. XX a. buvo rastas IV a. pr. Kr. antspaudas su iki šiol neiššifruotais rašmenimis iš mažų formų plastikos.
Liaudies dailėje senos audimo, akmens ir kaulo raižybos, medžio drožybos, metalo kalstymo ir keramikos tradicijos. Profesionaliosios indų architektūros ir dailės raidai turėjo įtakos Mesopotamijos, Persijos, sen. Graikijos (helenizmo laikotarpio), kinų, islamo ir Vakarų Europos menas. Valdant Maurijams (IV – II a. pr. Kr.), suklestėjo architektūra ir dailė. Buvo pastatyta taisyklingo plano miestų su plačiomis gatvėmis, didelių gynybinių kompleksų, rūmų. Susiformavo gyvenamojo namo su vidiniu kiemu, lodžomis, balkonais, terasomis tipas. Uolose iškalta daug stačiakampio plano vienuolynų (viharų) ir šventyklų (čaitjų) su sudėtingais skliautais ir perdangomis, puošniu interjeru, papuoštu žmonių, žvėrių (dažniausiai dramblių) skulptūromis, daugiafigūrinėmis reljefinėmis kompozicijomis.
Klestint Kušanų karalystei, dailėje pradedama vaizduoti susimąsčiusį, didingą Budą. Toks Budos vaizdavimas pasidarė kanonu; jis būdingas ir vėlesnių laikų Indijos dailei. Valdant Guptoms, plito tašyto akmens rūmų, vienuolynų, kvadrato arba stačiakampio plano šventyklų (su vidine patalpa dievybei ir portiku fasade) statyba. Kulto pastatų interjeras ir eksterjeras buvo gausiai puošiamas skulptūromis ir sienų tapyba. VI – VII a. susiformavo šiaurinis ir pietinis šventyklų tipas. Pietinės šventyklos buvo laiptuotos piramidės pavidalo su bokštu viršuje; Šiaurinės šventyklos – laiptuotos piramidės pavidalo su paraboliniu kupolu ir disku viršuje. Kadangi klestėjo skulptūra, šio laikotarpio šventyklos buvo puošiamos monumentaliomis skulptūromis ir dinamiškos kompozicijos reljefais.
X – XI a. augo miestai. Kulto architektūrai būdinga puošnumas, dekoratyvumas, sudėtingas ir įmantrus planas. X – XIII a. susiformavo keletas savitų kulto architektūros mokyklų (Orisos, Maisoro, Gudžarato). Pietų Indijos skulptūrose buvo vaizduojama daugiausia šokantis daugiarankis dievas Šyva-Nataradža.
Po arabų užkariavimų Šiaurės Indijoje paplito islamo menas. Architektūroje atsirado naujų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!