Impresionizmo taisyklės

Impresionizmo terminas (pranc. Impression – “įspūdis”) atsirado 1874 m. ir apibūdino prancūzų tapybą atvirame ore (plenerą). Vėliau taip pavadinta visa tos tapatybės kryptis, kuriai priklausė C.Monet (Monė, 1840 – 1926), E.Manet (Manė, 1832 –1883), P.A.Renoiras (Renuaras, 1841 – 1919), E.Degas (Dega, 1834 – 1917) ir kiti.
Impresionistai laužė akademinės tapybos tradicijas ir naujai žvelgė į gyvenimą. Jie žavėjosi, jų manymu, dekoratyviu japonų ir kinų menu, panašaus lengvumo siekdami ir savo kūryboje. Impresionistai vaizdavo pasaulį kaip akimirkos įspūdžių virtinę, paveiksluose kruopščiai fiksuodami šviesas, šešėlius, atmosferos reiškinius ir vos apčiuopiamus spalvų niuansus.
Impresionistinės tapybos raidą įtakojo technikos laimėjimai: fotokamera tiksliau už žmogų įamžindavo tikrovę, todėl dailininkai galėjo nebesirūpinti paveikslų “tikroviškumu” ir ieškoti naujų tapybos būdų. Kai būvo išrastos dažų tūtelės, tapytojai išėjo iš uždarų studijų ir ėmė dirbti atvirame ore – gatvėse, laukuose, pajūryje. Dailininkai labai domėjosi optikos reiškiniais. Jų paveiksluose išnyko ryškus kontūras ir viena spalva nutapytos detalės. Impresionistai tapė mažomis dėmelėmis ir taškeliais, sudarydami mirgančią spalvų terpę, kuri įgaudavo atpažįstamų daiktų bruožus tik tuomet, kai į paveikslą būdavo žiūrima iš toliau.
Beveik tuo pačiu metu impresionizmas atsirado ir prancūzų literatūroje. Impresionistais vadinti rašytojai, apsiriboję nuo realizmo ir natūralizmo.
Rašytojai impresionistai smulkmeniškai vaizdavo akimirkos įspūdžius ir nuotaikas, įvairius paviršutiniais laikomus dalykus. Jie beveik visiškai atsisakė realistinei literatūrai būdingos vaizduojamų reiškinių analizės. Kūrinių kalba buvo perkrauta būdvardžiais, nes autoriai norėjo kuo išsamiau perteikti juslinius įspūdžius.
Impresionistinė tapyba paplito daugelyje kraštų ir gyvavo iš esmės visą XX a., o literatūra turėjo įtakos ne vienai modernistinės literatūros srovei.
Apie 1890 m. Prancūzijoje atsirado muzikos kryptis, kaip pasipriešinimas Richardo Wagnerio ir vokiečių romantizmui. Ji buvo pavadinta impresionizmu. Tačiau iš dailės perimtas terminas muzikai tiko nevisiškai: muzikinis impresionizmas buvo artimesnis literatūros simbolizmui, o ne dailės impresionizmui.
Literatūrinis simbolizmas nesistengė perteikti išorinės tikrovės.
Anot simbolistų, juslėmis suvokiama tikrovė tėra “aukštesnės būties šifras”. Realybė, kurioje gyvena žmonės, vaizduojama kaip “simbolių miškas”, nors ir miglotai, tačiau priartinantis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!