Impresionizmo menas

Ištikimybės gamtai principą išpuoselėjo XIX a. aštuntojo dešimtmečio meno kryptis, pavadinta impresionizmu. Pirmiausiai ji susiformavo prancūzų tapyboje kaip priešprieša saloniniam akademizmui. Vėliau reiškėsi daugelio Europos šalių dailėje, literatūroje, muzikoje, teatre. Impresionizmo pagrindas - įsitikinimas, kad viskas pasaulyje nuolat kinta ir tikra yra tik tai, ką atskiras žmogus mato ir jaučia konkrečią akimirka. Impresionistų kūrybai būdinga trumpalaikių pojūčių, unikalių įspūdžių, intymių pergyvenimų perteikimas. Vaizdus, detales kūrinyje sieja ne mintis, o nuotaika. XIX amžiuje sparčiai tempais vystėsi gamtos mokslai ir technika. Pritaikius elektros energiją, suklestėjo daugelis pramonės šakų. Technikos plėtotė, pramonės augimas skatino miestų plėtrą, fabrikų, geležinkelio stočių, tiltų statybas. Išstumdama rankų darbą, vis labiau įsigalėjo mašininė pramonė, kuri spartino kapitalizmą, o kartu ir antagonistinių klasių atsiradimą bei naujos dialektinio materializmo teorijos pradžią. Materialistinė ideologija itin aiškiai atsispindi realistinėje dailėje.
Prieštaringa ir permaininga buvo ir šio laikotarpio dailė. Baigėsi ta nuosekli tvarka, kai vienas meno stilius keitė kitą. Dabar kur kas greičiau formavosi naujos kryptys, vienu metu galėjo egzistuoti kelios meno srovės. Svarbiausi XIX amžiaus dailės atradimai susiję su Prancūzija, - tai Prancūzijos meno dominavimo amžius. Daugelyje Europos šalių buvo įkurtos dailės akademijos. Ypatingą svarbą įgijo prie Prancūzijos dailės akademijos įsteigtas Paryžiaus salonas, kuriame vykdavo svarbiausios parodos, buvo perkami kūriniai muziejams, kunkuliavo meninis gyvenimas. Vis didesnę reikšmę įgavo meno kritika.Galima teigti, kad impresionizmas gimė Paryžiaus Batinjolio rajone. Čia gyveno daug avangardo dailininkų ir rašytojų.
Impresionistai daug naujo įnešė ir į paveikslo kompoziciją. Ankstesni paveikslai buvo kruopščiai apgalvoti, ramūs, todėl neretai veikiantieji asmenys atrodė tarsi tyčia pozuotų. Impresionistai komponavo paveikslą taip, lyg tai būtų atsitiktinai paimtas gabalėlis tikrovės. Dažnai paveikslo kraštas tarsi nukirsdavo žmogaus figūrą arba kokį nors daiktą.
Savo paveikslams impresionistai neieškojo kokių nors intriguojančių žaismingo turinio siužetų. Jie tapė įprastus daiktus, peizažus, miesto vaizdus, savo amžininkus. Aišku, kad po to, kai XIX a. dailininkai vaizdavo tik seniai praėjusius laikus ir tolimas šalis, šiuolaikine realybe...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!