Impresionizmo peizažai

Būdamas gyvo temperamento, P. Kalpokas žavisi įspūdingomis gamtos būties akimirkomis. Todėl dailininkas impulsyviai įsisavina impresionistines meninės išraiškos priemones bei plenarinės tapybos dėsnius, padedančius išreikšti tikrovės nuotaikas. Jis nesitenkina “grynuoju” peizažu. Tapo portretus gamtoje. Mėgina plastiškai, tapybiškai įkomponuoti žmogaus figūrą į peizažą. Žmogaus ir aplinkos ryšys šiuose darbuose nulemtas peizažo savybių. Juose gamtos nuotaika sukonkretina žmogaus būseną. Tai vieninteliai P. Kalpoko paveikslai, kuriuose tapytojas laikinai pamiršta savo mėgsamą portreto modelį.
Klajonių metais P. Kalpokas nutapo brandžiausius šių stilistinių ieškijimų peizažus: “Saulėlydis”(1912), “Žiemos kelias” (1913), “Pietinės Šveicarijos vaizdelis” (1915) ir “Sestri levanti”. Impresionistinių darbų grupėje impulsyvia nuotaika ir plastiniu tobulumu išsiskiria ), “Pietinės Šveicarijos vaizdelis”. Tai vienas spalvingiausių ir ryškiausių XX a. lietuvių tapybos kūrinių. Impresionistinė dailininko mąstysena jame pasiekia apogėjų. Tapytojas drąsiai kuria plenerą, pasitikėdamas spalva, jos optinėmis ir emocinėmis savybėmis. Horizontaliu ritmu išdėstytas vaizdas ir aukštu kalnų juosta, uždaranti gilumos perspektyvą, visiškai paneigia jo anksčiau mėstamą tolumų peizažo kompoziciją. Dabar erdvę ir šviesą bei saulėtos dienos įspūdį atkuria vien kolotitas ir plačių kontrastinės spalvos potėpių vibracija, meistriška grynų dažų dermė. Intensyvi paveikslo spalvinė gama, kurioje harmoningai dera skambios mėlynos erdvės, violetiniai medžių siluetai ir šešėliai ant sniego, spindintys raudoni čerpių stogų ir krūmų akcentai, byloja apie didžiulį P. Kalpoko koloristo talentą ir precizišką impresionistinių išraiškos priemonių įvaldymą.
Patirtis, įgyta tapant Italijos ir Šveicarijos gamtos skaidrius šešėlius bei stebint ryškius šviesokaito kontrastus, turėjo didžiulės įtakos tolimesnei P. Kalpoko kūrybai. Intymus peizažo tipas, jaukios pleneriškos fragmentinės kompozicijos, sklidinos saulės, oro, šviesos, būtų neįmanomos be impresionistinės tapybos teikiamų galimybių. kuriant Lietuvos peizažus, dailininkui geriausiai pavykdavo perteikti saulėtos dienos nuotaiką “Lieptas per Ronžę Palangoje” (1930). Kūrybinio pakilimo metais prasiveržia P. Kalpoko temperamentas. Jis mėgsta ryškias spalvas, kurios skamba dar galingiau, kai derinamos kontrasto principu. Paveiksle “Nidos žvejų namelis” pastebimi dailininko impresionistinės mąstysenos pakitimai. Fragmentinėje kompozicijoje tebedominuoja karštos vasaros dienos atmosfera. Tačiau pavėsyje ne...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!