Įmonės veiklos sandara

7 paskaita. Įmonės veiklos sandara • Prekių pirkimo (aprūpinimo) samprata, sudėtinės dalys. • Prekių atsargų sudarymas ir valdymas. • Prekių ir paslaugų realizavimas. • Prekių paruošimas parduoti ir pasiruošimas teikti paslaugas. • Prekių ir paslaugų pasiūla bei darbas su pirkėjais (klientais) 1. Prekių pirkimo (aprūpinimo) samprata, sudėtinės dalys • Įmonių ūkinės veiklos procesą sudaro šios sudėtinės dalys: ◦ Prekių, medžiagų, kuro, įrenginių, atsarginių dalių, komplektuojamų dalių pirkimas (aprūpinimas); ◦ Atsargų sudarymas ir valdymas; ◦ Prekių paruošimas parduoti ir pasiruošimas suteikti paslaugas; ◦ Prekių realizavimas ir paslaugų suteikimas. Prekių pirkimas susideda iš tokių elementų • Pasirengimas prekės pirkimui; • Pirkimo kontraktų užmezgimo; • Prekių pirkimo; • Prekių pirkimo užbaigimo. Rengiantis pirkti prekes reikia atsakyti į tokius klausimus ◦ Ką pirkti? ◦ Kiek pirkti? ◦ Kada pirkti? ◦ Kur pirkti? ◦ Kokiomis kainomis pirkti? Prekių užsakymo pagrindimas gali būti orientuotas į šiuos duomenis: • Praėjusio laikotarpio faktinį prekių pardavimą (suvartojimą, sunaudojimą); • Įvairius veiksnius, kurie gali pakeisti prekių ar paslaugų paklausą; • Prekių atsargų apimtį, jų laikymo sąlygas; • Fizines prekių savybes, kokybinius parametrus ir pan. Prekių užsakymo momentas priklauso nuo: • Prekių gavimo trukmės; • Prekių apyvartumo greičio; • Sandėliavimo plotų; • Reikiamo laiko prekės paruošimui; • Kainodaros ypatumų. Sprendimams užsakyti prekes svarbiausia yra: • Sandėlio ir salės prekių atsargų kartoteka; • Prekių užsakymo (užsakymo dažnumo, kompleksiškumo) kartoteka; • Prekių pardavėjų pranešimai; • Rinkos (konjunktūros) apžvalgos; • Biržų pranešimai. Pasirenkant potencialius prekių pardavėjus ar paslaugų teikėjus, lyginamos jų galimybės: • Pirkimo kainos; • Tiekimo sąlygos; • Siūlomų prekių aktualumas savo asortimentui; • Asmeniniai ir tradiciniai ryšiai; • Patikimumas, veiklos stabilumas; • Pardavėjo santykiai su konkurentais. Pirkimo sutartyse būtinos sąlygos ir parametrai: • Prekių pirkimo apimtis, sudėtis; • Prekių kainos; • Apmokėjimo sąlygos; • Tiekimo terminai; • Paskirstymo užduotys ir užsakymų pateikimo tvarka; • Draudimas; • Papildomos tiekimo sąlygos. Pasirenkant prekių pirkimo būdą reikia įvertinti šiuos veiksnius: • Siekiamus tikslus: pasirinkimo galimybes, prekių atsargų ir asortimento formavimo kaštų ekonomiją, kapitalo sąnaudos. • Savarankiškumą: atsisakymo galimybes, minimalią užsakymo ir pristatymo normą. • Garantijas: prekių gavimo, finansines. 2. Prekių atsargų sudarymas ir valdymas • Prekių atsargos – tai terminas, kuris apibūdina, kaip saugomos prekės sandėlyje, salėje, kitose patalpose, lauko aikštelėse ar prekės kelyje. • Prekių likutis – tai prekių atsargų dalis, likusi po tam tikrų operacijų dėl įvairių priežasčių. Prekių atsargos klasifikuojamos, grupuojamos pagal tokius požymius • Pagal apskaitomus rodiklius; • Paskirtį; • Buvimo vietą; • Prekių šakinę padėtį; • Savo dydį; • Veiklos sritis; • Fizines savybes, reikalavimus joms laikyti; • Pagal paklausos pasireiškimo pobūdį. Atsargų matavimo požymiai: • Atsargų dydis, kaip kiekinis rodiklis absoliutus, natūrinis (t, kg, m, m2, m3) ir kaip vertinis (litas, doleris, euras ir pan.) • Atsargų kokybiniai rodikliai: atsargų kitimo (apimties ir sudėties), atsargų panaudojimo, efektyvumo ir kiti santykiniai ir apskaičiuotini (apyvartos dienomis ir kartais atsargos, tenkančios realizacijos vienetui) rodikliai. Vidutinių atsargų skaičiavimas • Vidutinės atsargos (A) gali būti nustatytos remiantis aritmetiniu ir chronologiniu vidurkiu, imant laikotarpio pradžios (A0), tarpines (Ai) ir pabaigos (At) momentines atsargas: • A0 + A1 + A2 + … +At • t+I • A0 + At • 2 • = • Ā • A0/2 + A1 + A2 + … +An/2 • n • = Ā Vidutinių atsargų skaičiavimas • Ilgesnio laikotarpio vidutinės atsargos gali būti apskaičiuojamos kaip trumpesnių laikotarpių vidutinių atsargų (Āi) aritmetinis vidurkis (Ā): • ∑ Āi • n • = Ā Prekių atsargų skaičiavimas • Kokybiniai prekių atsargų rodikliai perskaičiuojami vidutinėmis atsargomis ir taikomi vertinant lėšų, įdėtų į atsargas, panaudojimo efektyvumą bei atitikimo normavimui. Tokiems rodikliams priskirtini • Atsargų dydis procentais apyvartai. • Atsargų dydis, vidutiniškai tenkantis 1 m2 prekybos ploto (sandėlio, salės ir pan.). • Atsargų dydis, vidutiniškai tenkantis vienam sandėlio, salės ir pan. darbuotojui. • Atsargų (prekių) apyvartumo greitis kartais. • Atsargų (prekių) trukmė dienomis. • Atsargų pajamingumas (rentabilumas). Prekių atsargų skaičiavimas • Prekių atsargų naudojimo rodiklis yra prekių atsargų apyvartumo greitis kartais (k). • (k) nustatomas prekių įsigijimo rodiklį (arba apyvartą – R) dalijant iš vidutinių atsargų (Ā): • k=R/Ā Prekių atsargų apyvartumas • Prekių atsargų apyvartumo spartėjimas (ar sulėtėjimas) veikia visas įmonės ūkines finansines veiklos puses: ◦ Turi įtakos kapitalo poreikiui; ◦ Cirkuliacijos kaštų struktūrai, ypač atsargų laikymo ir parengimo prekybai kaštų daliai; ◦ Veikia įmonės mokumą; ◦ Jos rentabilumą. Prekių atsargų apyvartumas • Išlaidų (C) lygis (I) nustatomas % nuo apyvartos (R): • I = C/R * 100 • Prekių apyvartumas gali netiesiogiai veikti įmonės pajamas, jų lygį. • Prekybinę nuolaidą veikia šie rodikliai: ◦ Realizuojamas prekių kiekis, ◦ Antkainių (kainų priedų) norma, ◦ Kasos įplaukas mažinantys veiksniai Įmonės pajamas ir atsargas susiejantis pajamingumo (rentabilumo) rodiklis: • Rentabilumas = • Šį rentabilumo rodiklį galima nustatyti ir kaip kalkuliacinį kainų priedų (visų antkainių procentais) bei atsargų apyvartumų sandaugą. • Prekybinės pajamos litais • Vidut. pr. atsargos Lt. (įsigijimo vertė be mokesčių) • * 100% Įmonės pajamas ir atsargas susiejantis pajamingumo (rentabilumo) rodiklis • Toks rodiklis parodo, kiek vidutiniškai litų per metus grįžta iš kiekvieno lito investuoto į atsargas. • Pvz., jei konkrečios prekės antkainis (ir realizuota nuolaida) sudaro 40%, o prekės apyvartumo greitis (k) lygus 3, tai rentabilumas sudarys 120%. Vadinasi, kiekvienas į atsargas investuotas litas duos tik 1,20 Lt. bendrųjų pajamų. Atsargų valdymas • Atsargų statistika nustato: ◦ Prekių atsargas pagal prekių pavadinimus (artikulus) kiekine ir vertine išraiška (A0), ◦ Gaunamų prekių apimtį (G), ◦ Realizuojamų prekių apimtį (R). • Apskaičiuojamos laikotarpio pabaigos atsargos (At) ir jų atitikimas faktinėms atsargoms: • At= A0 + G - R • Atsargų statistika atliekama remiantis šiais rodikliais: • Vidutinės, momentinės, rezervinės, minimalios, maksimalios, sezoninės ir t.t; • Įmonės, prekių grupės, atskirų prekių apyvartumas, apyvartumas dienomis; • Prekių apyvartumo greitis kartais: per metus, ketvirtį, mėnesį; • Imlumo atsargoms indeksas; • Prekių asortimento platumo, gilumo ir kaitos rodikliai; • Prekių gavimo tolygumas, ritmingumas ir kompleksiškumas ir kt. Prekių atsargų formavimo procesas susideda iš tokių etapų: • Prekių apyvartos analizės, • Prekių gavimo tolygumo, kompleksiškumo, šaltinių analizės, • Prekių atsargų ir apyvartumo analizės, • Veiksnių ir sąlygų, nulemiančių atsargų valdymo parametrus, prognozės, • Atsargų valdymo parametrų nustatymo ir modelių parengimo, • Atsargų, apyvartumo ir lemiančių veiksnių bei sąlygų operatyvios analizės ir kontrolės. Optimalus atsargų dydis pagal bendras minimalias atsargų formavimo ir laikymo išlaidas •

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!